Vytautas KAZELA

IMGP1839Praėję metai buvo paskelbti Tautinio kostiumo metais, ir šis pasakojimas apie jauną vyrą, vejantį juostas, praėjusiais metais būtų buvęs labai aktualus. Bet susitikęs su biologu pagal profesiją, o pagal pomėgį juostų vijėju uteniškiu tautodailininku Domantu Žilėnu pagalvojau, kad ši tema niekada nepraras aktualumo jau vien todėl, kad tradicinių amatų meistrai – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės. Išeis jie – išeis ir senieji amatai, liudijantys mūsų tautos savitumą.

Juostų vijimas lentelėmis – labai senas audimo būdas, žinomas visame pasaulyje. Lietuvoje pirmosios rastos vytos juostelės yra iš antrojo mūsų eros amžiaus.
    Juostų vijimo technologija net ir po išsamaus Domanto paaiškinimo man taip ir liko amžinąja paslaptimi. Kaip ir iš ko vejamos juostos ir kam jos buvo naudojamos, pabandysiu paaiškinti D. Žilėno man pateikta ir iš kitų šaltinių surinkta informacija.
    Juostoms vyti reikalingos lentelės. Jos buvo gaminamos iš medžio, kaulo, kai kur – iš kietos odos. Tai keturkampės plokštelės su skylutėmis kampuose siūlams įverti.
    Juostos daugiausia vytos iš vilnonių, sukrių įvairaus storumo siūlų, dažniausiai dvisukių, natūralios spalvos arba dažytų įvairiais augalais. Taip pat naudotas baltos spalvos linas ataudams, o visiškai siauros lininės juostelės – kelnėms parišti. Viduramžiais rūbų apdailai naudotos juostelės vytos ir iš šilko, net dilgėlių pluošto, ataustos sidabro ir aukso siūlais.

Tęsinį skaitykite 2018 02 03 „Utenyje“