utenis 11

Monday, May 20, 2019

Keliomis eilutėmis

Gegužės 11-ąją Vilniuje, Šokio teatre, vyko respublikinis konkursas „Šoka Lietuva“, kurį organizavo dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblis „Vieversa“ pagal konkurso nuostatus pristatė du šokius, vienas iš jų turėjo būti sukurtas šokio profesoriaus J. Lingio, ir jaunuolių grupės kategorijoje, kurioje varžėsi 7 ansambliai, iškovojo laureato vardą bei turėjo unikalią galimybę dalyvauti vakariniame koncerte su dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“. Koncertas buvo skirtas prof. J. Lingio 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Į šį koncertą susirinko visas Lietuvos šokio elitas, tad dalyvauti jame „Vieversai“ buvo didelis įvertinimas ir garbė. Šokio teatre vyko ir laureatų pagerbimas.
Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir bendruomenių reikalų skyrius informuoja, kad pieno gamintojai, parduodantys pieną ar pieno produktus tiesiogiai vartoti, nuo balandžio 15 d. iki liepos 1 d. gali pateikti deklaracijas už praėjusį apskaitos laikotarpį (2018 m. balandžio 1–2019 m. kovo 31 d.). Deklaracijos bus priimamos dviem būdais – gamintojai, neturintys galimybės ar nenorintys naudotis elektronine bankininkyste, gali kreiptis į Kaimo ir bendruomenių reikalų skyrių dėl deklaracijos užpildymo arba teikti patys, prisijungę prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) interneto svetainėje www.vic.lt, naudodamiesi savo elektronine bankininkyste.
next
prev

laikrastis1

 

kaina1

 

 

 

 

 

 

 

Jei norite savo kasdienį maistą praturtinti natūraliais augaliniais vitaminais ir mineralais, kviečiame į

„Utenio“ redakciją  (A. Baranausko g. 17).

Čia galėsite įsigyti įvairių uogų, daržovių, žolelių ir sėklų miltelių – burnočių, topinambų, šaltalankių, dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, kanapių, pagamintų be druskos,cukraus ar saldiklių.

Jūsų sveikata – Jūsų rankose!

Tai tradiciniai, nuo senų senovės žinomi natūralūs produktai, kurių naudą pripažįsta ir liaudies gyduoliai,
ir šiuolaikinės medicinos atstovai.

antrajamut

 

Praėjusios savaitės pabaigoje Utenoje, Molėtuose ir Alantoje lankėsi europarlamentarė Laima Andrikienė. Ji susitiko su Molėtų savivaldybės meru Stasiu Žviniu ir adminiAndrikiene2stracijos direktoriumi Sauliumi Jauneika, su jais aptarė regiono problemas bei ES paramos panaudojimą.
Apie ES sienų apsaugos ir piliečių saugumo stiprinimo, ES finansinės paramos Lietuvai ir jos panaudojimo dabar ir ateityje, socialinių problemų – skurdo, socialinės atskirties mažinimo – sprendimo būdus bei ES planuojamą stiprinti socialinį ramstį europarlamentarė kalbėjo ne tik Molėtuose, bet ir Utenoje, kur ji susitiko su TS-LKD Utenos skyriaus aktyvu, Utenos savivaldybės tarybos nariais Rimantu Dijoku, Egidijumi Puodžiuku, Raimundu Kelevišiumi, Nida Treinyte, Sauliumi Vaiginiu ir kitais. Vizito pabaigoje L. Andrikienė atsakė į keletą „Utenio“ klausimų.

Jūsų darbas Europos Parlamente šiemet buvo ypatingai įvertintas – gavote „Metų europarlamentaro 2018“ apdovanojimą tarptautinės prekybos srityje. Džiaugiamės kartu su Jumis ir sveikiname. Ką Jums, Lietuvos atstovei, reiškia šis apdovanojimas?
Kasmet Briuselyje leidžiamo „Parlamento žurnalo“ iniciatyva vyksta Metų europarlamentarų rinkimai, jie vyko ir šiemet. Metų europarlamentaro apdovanojimai dažnai pristatomi kaip „Briuselio Oskarai“. Pirmą kartą ne tik per 14 Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų, bet per visą Europos Sąjungos istoriją buvo pastebėtas ir įvertintas Lietuvos atstovo Europos Parlamente (EP) darbas bendrajam gėriui, Europos Sąjungos stiprinimui.
Finale dėl apdovanojimo varžiausi su Vokietijos atstovu, EP Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Berndu Lange ir Prancūzijos atstovu, vienos iš Prancūzijos delegacijų EP pirmininku Francku Proustu. Tai buvo rimti konkurentai. Teisėjų komisijoje, kuri įvertino europarlamentarų pasiekimus įvairiose srityse, nuo aplinkosaugos iki prekybos susitarimų, nuo skaitmeninių technologijų iki žemės ūkio, buvo ne tik „Parlamento žurnalo“, akylai stebinčio Europos Parlamento narių darbą ir jį analizuojančio, atstovai, bet ir verslo asociacijų, tarptautinių bankų, Europos miestų sąjungų ir savivaldos asociacijų, mokslinių tyrimų institutų, politikos ekspertų atstovai.
Šis apdovanojimas – tai labai rimtas mano darbo ir pastangų įvertinimas bei indėlis į Lietuvos vardo garsinimą.
Prieš kelias savaites vykusiame TS-LKD suvažiavime priimta rezoliucija „Tikime Europa”, kurioje pasisakoma už didesnę Europos integraciją. Jūs taip pat kalbėjote suvažiavime. Kiek neišvengiama toji integracija ir ar Lietuva nedings didesnėje, labiau integruotoje Europoje?
Taip, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai yra vienintelė partija, atvirai pasisakanti už glaudesnę ES integraciją. Gaila, kad tyli kitos partijos, o visuomenėje beveik negirdėti diskusijų šia tema.
Europos Sąjungoje esame jau 14 metų. Sąjunga neišvengiamai keičiasi, ir mums turėtų būti svarbu, kokia ji bus ateityje. Kai kas sako, jog ES eina byrėjimo linkme ir pirštu rodo tai į Didžiąją Britaniją, pasirinkusią palikti ES, tai į naują, dabar formuojamą Italijos vyriausybę, kurioje vyrauja nacionalistai ir ekstremistai. Tačiau vyksta ir kiti procesai. Frexit'as (Prancūzijos pasitraukimas iš ES) neįvyko, o Prancūziją valdo proeuropietiškas, energingas Emanuelis Macron'as, kuris garsiai pasisako už glaudesnę federaciją.
Andrikiene1Lietuvos pasirinkimas turėtų būti didesnė integracija. Mes turime būti tame branduolyje valstybių, kurios veda ES į priekį, o ne tarp tų, kurios juda atgal arba vos velka kojas. Šiuo metu panašiai ir yra. Lietuva yra Šengeno erdvėje, Lietuva yra euro zonoje. Būti tarp pirmaujančių mus verčia ir politinės, ir ekonominės, ir geopolitinės aplinkybės. Ėjimas sparčiau brangiai kainuoja, pasirinkus europinės integracijos kelią teks sunkumus išgyventi ir įveikti. Juk, labai paprastai pasakius, mes dabar bandome atsigriebti, pasiekti tai, ko negalėjome pasiekti sovietmečiu, okupacijos metais.
Prisiminkime: pagal prieškarinę statistiką mes lenkėme Suomiją. Okupacijos metai mus atplėšė nuo laisvojo pasaulio ir europinio gyvenimo būdo, todėl dabar iki Suomijos pragyvenimo lygio mums dar toli. Na, o ES subyrėjimas mums reikštų grįžimą į Kremliaus įtakos sferą. Vargu ar nors vienas sveikai galvojantis politikas ar pilietis džiaugtųsi tokia perspektyva. Juk savaime aišku, kad ES mums labiau reikalinga nei Britanijai. Mums tai yra egzistencinis, išlikimo klausimas.
Kai kas sako, jog labiau integruotoje Europoje mes prarasime savastį. Tačiau tai išimtinai priklauso nuo mūsų. ES niekas nediegia jokių nutautinimo ar kolonizacinių projektų. Visiškai skirtingai nei sovietinės okupacijos metais, kai Lietuvos nutautinimas buvo valstybinė politika. Tada mes atsilaikėme. Nejaugi nutautėsime dabar, būdami laisvojo pasaulio dalis? Dabar tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo, o ne kitų, svetimųjų, valios. Pats Europos Sąjungos ateities klausimas yra labai platus ir įvairiapusis. Todėl norėtųsi, kad jis Lietuvoje taptų diskusijų objektu. Kol kas to nėra.
Lietuvoje daug diskutuojama pensijų reformos klausimu ir nepanašu, kad ateityje pensininkų lauktų labai šviesi ateitis. Ar Europos Sąjunga gali kaip nors padėti Lietuvai spręsti šią problemą?
Iš tiesų diskusijose mažai optimizmo, o pensijų dydžiai, apie kuriuos kalbama, yra maži, ypač lyginant juos su kainomis. Pensijų dydžiai grindžiami ekonominiais argumentais, bet žmonėms, kurie gaus tas mažas pensijas, girdint šias diskusijas nuotaika negerėja. Tokie skaičiai kaip 200 eurų pensija varo tik į neviltį. Aiškinama, kad „Sodra“ neturės pinigų, nes dirbančiųjų yra vis mažiau, o pensininkų skaičius auga. Tai yra realybė, bet suprantamas ir žmonių nusivylimas, kai sužino, kas jų laukia senatvėje, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo. Lieka du keliai: arba važiuoti pensijos užsidirbti į užsienį, o tai net pusamžiam žmogui nėra lengvas apsisprendimas, arba bandyti kurti savo verslą, kas taip pat nėra paprasta.
Tačiau aš turiu gerų naujienų iš Europos Parlamento. Europos Sąjungoje svarstoma ir planuojama stiprinti socialinį ramstį. Žinau, kad tai ypač aktualu Lietuvai. Tarp kitų klausimų, pavyzdžiui, svarstoma visoje Europos Sąjungoje įvesti privalomą minimalią pensiją, lygį, žemiau kurio senatvės pensijos negalės „nukristi” nė vienoje ES valstybėje narėje, taigi, ir Lietuvoje.
Jei sutarsime, kad ES atsirastų ši politika bendrosios socialinės politikos pavadinimu, tai reikštų, kad ji būtų iš dalies finansuojama iš ES biudžeto. Iki šiol socialinė politika – pensijos, pašalpos ir pan. – buvo kiekvienos valstybės reikalas, Europos Sąjunga į šių klausimų sprendimą kištis negalėjo ir vis dar negali. Priežastis – šalys narės prieštarauja, nes tokiu būdu esą būtų pažeistas jų suverenitetas socialiniuose reikaluose. Kyla natūralus klausimas: ko vertas tas suverenitetas, jei savo piliečiams nesugebama garantuoti orios senatvės?
Kitais žodžiais sakant, manau, kad mums, visai ES ir Lietuvai kaip jos daliai, reikia daugiau Europos Sąjungos, visų pirma tose mūsų gyvenimo srityse, kuriose ES iki šiol nebuvo arba buvo mažai. Kalbu apie tokias mūsų gyvenimo sritis, kaip skurdo ir socialinės atskirties įveikimas, švietimo klausimų sprendimas.
Lietuvą drebina skandalas dėl neskaidrių politikų ir verslo ryšių. Kaip yra kitur? Ar, pavyzdžiui, Vokietijoje politikai taip pat susiję su verslo interesais?
Sunku lyginti Vokietiją su Lietuva. Bet faktas lieka faktu – Vokietijoje į verslo interesus labai atsižvelgiama. Kitaip sunku būtų paaiškinti, kodėl A. Merkel sutiko su dujotiekio Nord Stream 2 statyba. Jei šis projektas bus įgyvendintas, Ukraina praras tranzitinės valstybės statusą ir nukentės ekonomiškai, negaus pajamų už rusiškų dujų tranzitą į Europą. Taigi, politiškai šis Vokietijos sprendimas prieštarauja deklaruojamam siekiui remti Ukrainą. Kaip politikė A. Merkel remia Ukrainą, tačiau vis tiek Nord Stream 2 gali būti tiesiamas, apsimetant, kad tai yra tik ekonominis, su politika nieko bendro neturintis projektas.
Negalima sakyti, kad šis sprendimas yra priimamas jo nesvarstant – buvo daug ginčų, straipsnių Vokietijos laikraščiuose, kai kuriuos su kolegomis europarlamentarais iš Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Rumunijos ir kt. šalių rašiau ir aš. Tačiau gali būti, kad rezultatas bus kitoks, nei siekėme.
Grįžtant prie Lietuvos verslo ir valdžios žmonių santykių, aišku viena: reikia daugiau skaidrumo ir padorumo. Taip, Lietuvos valdžia taip pat turėtų atstovauti ir Lietuvos verslo interesams, ypač užsienyje, bet visa tai turi vykti civilizuotai ir laikantis galiojančių teisės normų.
Dėkojame už pokalbį.
logogroup

Orai

 

 alyvos2Po puikaus ir saulėto savaitgalio kitą savaitę prasidės nežinia kas. Naktimis temperatūra kils nuo 14 iki 17 laipsnių. Pirmadienį dieną bus 24, antradienį – 26, trečiadienį – 25 laipsniai šilumos.
Švies saulė, retkarčiais užėjus debesiui praplyš dangus, dargi blykčiodamas ir dundėdamas. Tiesa, lietaus bus tiek nedaug, kad žvirbliui teks ne baloje, o dulkėse maudytis.
Vėjas visas tris dienas pūs iš pietryčių maždaug 4 metrų per sekundę greičiu.
Po ganėtinai stiprios geomagnetinės audros savaitės pabaigoje kitos savaitės pirmosios pusės geomagnetinis laukas bus ramus. Šviesa tamsą spaudžia į kampą kasdien vis ilgėdama. Štai gegužės 19-ąją dienos ilgumas pasieks 16 valandų ir 15 minučių.
Vandens temperatūra Baltijos jūroje – 10, Tauragno ežere – laipsniu šilčiau.

Decrease font size Default font size Increase font size

PARDUODUOpel Meriva“. 2005 m., 1,7 CDTI, 74 kW. TA iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Variklio tarpinės arba galvutės defektas. Kaina 650 eurų. Tel. 8699 83088.kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Skambutis:
– Alio.
– Ir tau alio, gerasis žmogau.
*
Kalbasi du vyrai:
– Mano žmona pikta kaip šuo.
– Betgi tai didelis privalumas!
– Kaip suprasti?
– Va, įsivaizduok, tau įgriso meilužė. Imk ir užsiundyk ant jos žmoną.
*
– Ar kaimynai nesiskundžia, kad jūs nuolat sieną gręžiate?
– Nesiskundžia. Nes aš gręžiu naktį, kai visi miega.
*
Gulintį policininką pakėlė laipsniu: jis tapo šlagbaumu.

 

Gerbiami senjorai!
Turime Jums gerą naujieną. Kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 iki 16.00 val. laukiame jūsų neseniai duris atvėrusiame Utenos maltiečių senjorų dienos centre, Tauragnų g. 2 (iš kiemo pusės).
Čia galėsite bendrauti, mėgautis arbata ar kava, megzti, skaityti, užsiimti rankdarbiais, dalyvauti daugelyje kitų veiklų.

 

PARDUODAMOS arba IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos  (46 kv. m, I aukštas) Utenos mieste. Tinka parduotuvei, paslaugoms, biurui. Tel. (8-614) 64501.

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija

  • 2019-05-13

    2019-05-13 apie 17.50 val. Anykščių m., Parko g., į moters (g. 1984 m.) (blaivi) vairuojamą automobilį „Toyota Corolla“ atsitrenkė dviračiu važiavęs nepilnametis (g. 2011 m.). Eismo įvykio metu nukentėjo vaikas, kuriam Anykščių r. sav. ligoninėje nustatytas šlaunikaulio lūžis bei galvos smegenų sutrenkimas. Vaikas išvežtas į Vilniaus vaikų ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019-05-13 apie 21.01 val. Visagine, Veteranų g., neblaivi (nustatytas 2,42 prom. girtumas) Latvijos Respublikos pilietė (g. 1984 m.) vairavo automobilį „Chevrolet Lacetti“ (LV). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Moteris sulaikyta ir uždaryta į Utenos apskrities VPK areštinę. 2019-05-13 gautas vyro (g. 1980 m.) pareiškimas, kad 2019-04-28 atvykęs į jam priklausantį miško sklypą, esantį Ignalinos r., Ceikinių sen., pastebėjo, jog nupjautos ir išvežtos 12 pušų. Padaryta ne mažiau kaip 200 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 2019-05-14

    2019-05-14 apie 14.00 val. namuose, esančiuose Anykščių r., Svėdasų sen., Sausalaukės k., konflikto metu moteris (g. 1972 m.) smurtavo prieš dukrą (g. 2000 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Moteris sulaikyta ir uždaryta į Utenos apskrities VPK areštinę. 2019-05-14 apie 11.42 val. Utenos r., kelio Gečiai–Kuktiškės–Tauragnai 25 km, sunkiasvoris automobilis „Iveco ML80EL16“, kurį vairavo blaivus vyras (g. 1984 m.), gyv. Panevėžyje, Margių g., žvyruoto kelio vingyje susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Nissan Terrano“, kurį vairavo vyras (g. 1972 m.), gyv. Utenoje, Vaižganto g. (paimtas kraujas dėl girtumo). Eismo įvykio metu nukentėjo„Nissan Terrano“ vairuotojas, kuris dėl kelio plėštinės žaizdos, šonkaulio lūžimo paguldytas į VšĮ Utenos ligoninės traumatologijos skyrių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019-05-14 apie 09.20 val. Anykščių r., Kavarsko sen., Svirnų II k., Vilties g., sustabdyto traktoriaus „MTZ Belarus 80V“ vairuotojui (g. 1959 m.) nustatytas 2,15 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 2019-05-15

    2019-05-15 apie 19.40 val. gyvenamajame name, Utenos r. sav., Leliūnų sen., Utenėlės k., Aido g., neblaivus (nustatytas 3,09 prom. girtumas) anūkas (g. 1991 m.) smurtavo prieš senelį (g. 1943 m.), gyv. Utenos r., Utenėlės k., Aido g., sukeldamas jam fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į Utenos aps. VPK areštinę. 2019-05-15 apie 11.48 val. buvo gautas moters (g. 2000 m.) pareiškimas, kad 2019-05-12 apie 03.00 val., jai būnant kavinėje „Mandri puodai“, esančioje Anykščiuose, Kalno g., ją sumušė pažįstamas vyras (g. 1993 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019-05-15 apie 16.38 val. Zarasų r., Antalieptės sen., Vasaknų k., kelyje Vasaknos–Bikūnai, sustabdytas automobilis ,,Aui 80“, kurio vairuotojui (g. 1986 m.), gyv. Utenos r., Sudeikių sen., Bikūnų k., Vytauto Statulevičiaus g., nustatytas 2,19 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019-05-15 tarp 11.00 ir 12.00 val. kasinėjamoje žemių krūvoje, Ignalinos r., Ignalinos sen., Zablatiškės k., esančiame žvyro karjere, pastebėti žmogaus kaulai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 2019-05-13

    2019-05-13 apie 17.50 val. Anykščių m., Parko g., į moters (g. 1984 m.) (blaivi) vairuojamą automobilį „Toyota Corolla“ atsitrenkė dviračiu važiavęs nepilnametis (g. 2011 m.). Eismo įvykio metu nukentėjo vaikas, kuriam Anykščių r. sav. ligoninėje nustatytas šlaunikaulio lūžis bei galvos smegenų sutrenkimas. Vaikas išvežtas į Vilniaus vaikų ligoninę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019-05-13 gautas vyro (g. 1980 m.) pareiškimas, kad 2019-04-28 atvykęs į jam priklausantį miško sklypą, esantį Ignalinos r., Ceikinių sen., pastebėjo, jog nupjautos ir išvežtos 12 pušų. Padaryta ne mažiau kaip 200 eurų turtinė žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 1