utenis 11

Sunday, October 21, 2018

Keliomis eilutėmis

Atkurtos Lietuvos šimtmetį labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ paminės spalio 19-20 dienomis organizuojama „Maisto banko“ akcija, kuri apims 100 Lietuvos miestų ir miestelių. Pasak „Maisto banko“ vadovės Deimantės Žebrauskaitės, dažnai girdime sakant, kad skurdo ir gerovės netolygumas mūsų šalyje bado akis. „Maisto banko“ akcija remiasi vietos bendruomenėse veikiančiomis socialinėmis organizacijomis, padedančiomis surinkti maistą ir jį išdalyti savo globojamiems žmonėms. Organizatoriai tikisi sulaukti daugiau paaukoto ilgo galiojimo maisto produktų. „Skurdas labiausiai kamuoja bedarbius, mažas pensijas gaunančius senolius, vienas vaikus auginančias mamas, neįgaliuosius. Svarbu, kad Lietuvos šimtamečio jubiliejaus proga kiekvienas patirtume ne tik šventės emociją, bet ir bendrystę ir didesnį saugumą, laimingesnės ateities viltį“, – sako „Maisto banko“ vadovė.
next
prev

 

 

Jei norite savo kasdienį maistą praturtinti natūraliais augaliniais vitaminais ir mineralais, kviečiame į
„Utenio“ redakciją  (A. Baranausko g. 17).

Čia galėsite įsigyti įvairių uogų, daržovių, žolelių ir sėklų miltelių – burnočių, topinambų, šaltalankių, dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, kanapių, pagamintų be druskos, cukraus ar saldiklių.

Jūsų sveikata – Jūsų rankose!

Tai tradiciniai, nuo senų senovės žinomi natūralūs produktai, kurių naudą pripažįsta ir liaudies gyduoliai,
ir šiuolaikinės medicinos atstovai.

 

 

 

 

patikekite

 paskubekite1

 

 

Praėjusios savaitės pabaigoje Utenoje, Molėtuose ir Alantoje lankėsi europarlamentarė Laima Andrikienė. Ji susitiko su Molėtų savivaldybės meru Stasiu Žviniu ir adminiAndrikiene2stracijos direktoriumi Sauliumi Jauneika, su jais aptarė regiono problemas bei ES paramos panaudojimą.
Apie ES sienų apsaugos ir piliečių saugumo stiprinimo, ES finansinės paramos Lietuvai ir jos panaudojimo dabar ir ateityje, socialinių problemų – skurdo, socialinės atskirties mažinimo – sprendimo būdus bei ES planuojamą stiprinti socialinį ramstį europarlamentarė kalbėjo ne tik Molėtuose, bet ir Utenoje, kur ji susitiko su TS-LKD Utenos skyriaus aktyvu, Utenos savivaldybės tarybos nariais Rimantu Dijoku, Egidijumi Puodžiuku, Raimundu Kelevišiumi, Nida Treinyte, Sauliumi Vaiginiu ir kitais. Vizito pabaigoje L. Andrikienė atsakė į keletą „Utenio“ klausimų.

Jūsų darbas Europos Parlamente šiemet buvo ypatingai įvertintas – gavote „Metų europarlamentaro 2018“ apdovanojimą tarptautinės prekybos srityje. Džiaugiamės kartu su Jumis ir sveikiname. Ką Jums, Lietuvos atstovei, reiškia šis apdovanojimas?
Kasmet Briuselyje leidžiamo „Parlamento žurnalo“ iniciatyva vyksta Metų europarlamentarų rinkimai, jie vyko ir šiemet. Metų europarlamentaro apdovanojimai dažnai pristatomi kaip „Briuselio Oskarai“. Pirmą kartą ne tik per 14 Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų, bet per visą Europos Sąjungos istoriją buvo pastebėtas ir įvertintas Lietuvos atstovo Europos Parlamente (EP) darbas bendrajam gėriui, Europos Sąjungos stiprinimui.
Finale dėl apdovanojimo varžiausi su Vokietijos atstovu, EP Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Berndu Lange ir Prancūzijos atstovu, vienos iš Prancūzijos delegacijų EP pirmininku Francku Proustu. Tai buvo rimti konkurentai. Teisėjų komisijoje, kuri įvertino europarlamentarų pasiekimus įvairiose srityse, nuo aplinkosaugos iki prekybos susitarimų, nuo skaitmeninių technologijų iki žemės ūkio, buvo ne tik „Parlamento žurnalo“, akylai stebinčio Europos Parlamento narių darbą ir jį analizuojančio, atstovai, bet ir verslo asociacijų, tarptautinių bankų, Europos miestų sąjungų ir savivaldos asociacijų, mokslinių tyrimų institutų, politikos ekspertų atstovai.
Šis apdovanojimas – tai labai rimtas mano darbo ir pastangų įvertinimas bei indėlis į Lietuvos vardo garsinimą.
Prieš kelias savaites vykusiame TS-LKD suvažiavime priimta rezoliucija „Tikime Europa”, kurioje pasisakoma už didesnę Europos integraciją. Jūs taip pat kalbėjote suvažiavime. Kiek neišvengiama toji integracija ir ar Lietuva nedings didesnėje, labiau integruotoje Europoje?
Taip, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai yra vienintelė partija, atvirai pasisakanti už glaudesnę ES integraciją. Gaila, kad tyli kitos partijos, o visuomenėje beveik negirdėti diskusijų šia tema.
Europos Sąjungoje esame jau 14 metų. Sąjunga neišvengiamai keičiasi, ir mums turėtų būti svarbu, kokia ji bus ateityje. Kai kas sako, jog ES eina byrėjimo linkme ir pirštu rodo tai į Didžiąją Britaniją, pasirinkusią palikti ES, tai į naują, dabar formuojamą Italijos vyriausybę, kurioje vyrauja nacionalistai ir ekstremistai. Tačiau vyksta ir kiti procesai. Frexit'as (Prancūzijos pasitraukimas iš ES) neįvyko, o Prancūziją valdo proeuropietiškas, energingas Emanuelis Macron'as, kuris garsiai pasisako už glaudesnę federaciją.
Andrikiene1Lietuvos pasirinkimas turėtų būti didesnė integracija. Mes turime būti tame branduolyje valstybių, kurios veda ES į priekį, o ne tarp tų, kurios juda atgal arba vos velka kojas. Šiuo metu panašiai ir yra. Lietuva yra Šengeno erdvėje, Lietuva yra euro zonoje. Būti tarp pirmaujančių mus verčia ir politinės, ir ekonominės, ir geopolitinės aplinkybės. Ėjimas sparčiau brangiai kainuoja, pasirinkus europinės integracijos kelią teks sunkumus išgyventi ir įveikti. Juk, labai paprastai pasakius, mes dabar bandome atsigriebti, pasiekti tai, ko negalėjome pasiekti sovietmečiu, okupacijos metais.
Prisiminkime: pagal prieškarinę statistiką mes lenkėme Suomiją. Okupacijos metai mus atplėšė nuo laisvojo pasaulio ir europinio gyvenimo būdo, todėl dabar iki Suomijos pragyvenimo lygio mums dar toli. Na, o ES subyrėjimas mums reikštų grįžimą į Kremliaus įtakos sferą. Vargu ar nors vienas sveikai galvojantis politikas ar pilietis džiaugtųsi tokia perspektyva. Juk savaime aišku, kad ES mums labiau reikalinga nei Britanijai. Mums tai yra egzistencinis, išlikimo klausimas.
Kai kas sako, jog labiau integruotoje Europoje mes prarasime savastį. Tačiau tai išimtinai priklauso nuo mūsų. ES niekas nediegia jokių nutautinimo ar kolonizacinių projektų. Visiškai skirtingai nei sovietinės okupacijos metais, kai Lietuvos nutautinimas buvo valstybinė politika. Tada mes atsilaikėme. Nejaugi nutautėsime dabar, būdami laisvojo pasaulio dalis? Dabar tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo, o ne kitų, svetimųjų, valios. Pats Europos Sąjungos ateities klausimas yra labai platus ir įvairiapusis. Todėl norėtųsi, kad jis Lietuvoje taptų diskusijų objektu. Kol kas to nėra.
Lietuvoje daug diskutuojama pensijų reformos klausimu ir nepanašu, kad ateityje pensininkų lauktų labai šviesi ateitis. Ar Europos Sąjunga gali kaip nors padėti Lietuvai spręsti šią problemą?
Iš tiesų diskusijose mažai optimizmo, o pensijų dydžiai, apie kuriuos kalbama, yra maži, ypač lyginant juos su kainomis. Pensijų dydžiai grindžiami ekonominiais argumentais, bet žmonėms, kurie gaus tas mažas pensijas, girdint šias diskusijas nuotaika negerėja. Tokie skaičiai kaip 200 eurų pensija varo tik į neviltį. Aiškinama, kad „Sodra“ neturės pinigų, nes dirbančiųjų yra vis mažiau, o pensininkų skaičius auga. Tai yra realybė, bet suprantamas ir žmonių nusivylimas, kai sužino, kas jų laukia senatvėje, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo. Lieka du keliai: arba važiuoti pensijos užsidirbti į užsienį, o tai net pusamžiam žmogui nėra lengvas apsisprendimas, arba bandyti kurti savo verslą, kas taip pat nėra paprasta.
Tačiau aš turiu gerų naujienų iš Europos Parlamento. Europos Sąjungoje svarstoma ir planuojama stiprinti socialinį ramstį. Žinau, kad tai ypač aktualu Lietuvai. Tarp kitų klausimų, pavyzdžiui, svarstoma visoje Europos Sąjungoje įvesti privalomą minimalią pensiją, lygį, žemiau kurio senatvės pensijos negalės „nukristi” nė vienoje ES valstybėje narėje, taigi, ir Lietuvoje.
Jei sutarsime, kad ES atsirastų ši politika bendrosios socialinės politikos pavadinimu, tai reikštų, kad ji būtų iš dalies finansuojama iš ES biudžeto. Iki šiol socialinė politika – pensijos, pašalpos ir pan. – buvo kiekvienos valstybės reikalas, Europos Sąjunga į šių klausimų sprendimą kištis negalėjo ir vis dar negali. Priežastis – šalys narės prieštarauja, nes tokiu būdu esą būtų pažeistas jų suverenitetas socialiniuose reikaluose. Kyla natūralus klausimas: ko vertas tas suverenitetas, jei savo piliečiams nesugebama garantuoti orios senatvės?
Kitais žodžiais sakant, manau, kad mums, visai ES ir Lietuvai kaip jos daliai, reikia daugiau Europos Sąjungos, visų pirma tose mūsų gyvenimo srityse, kuriose ES iki šiol nebuvo arba buvo mažai. Kalbu apie tokias mūsų gyvenimo sritis, kaip skurdo ir socialinės atskirties įveikimas, švietimo klausimų sprendimas.
Lietuvą drebina skandalas dėl neskaidrių politikų ir verslo ryšių. Kaip yra kitur? Ar, pavyzdžiui, Vokietijoje politikai taip pat susiję su verslo interesais?
Sunku lyginti Vokietiją su Lietuva. Bet faktas lieka faktu – Vokietijoje į verslo interesus labai atsižvelgiama. Kitaip sunku būtų paaiškinti, kodėl A. Merkel sutiko su dujotiekio Nord Stream 2 statyba. Jei šis projektas bus įgyvendintas, Ukraina praras tranzitinės valstybės statusą ir nukentės ekonomiškai, negaus pajamų už rusiškų dujų tranzitą į Europą. Taigi, politiškai šis Vokietijos sprendimas prieštarauja deklaruojamam siekiui remti Ukrainą. Kaip politikė A. Merkel remia Ukrainą, tačiau vis tiek Nord Stream 2 gali būti tiesiamas, apsimetant, kad tai yra tik ekonominis, su politika nieko bendro neturintis projektas.
Negalima sakyti, kad šis sprendimas yra priimamas jo nesvarstant – buvo daug ginčų, straipsnių Vokietijos laikraščiuose, kai kuriuos su kolegomis europarlamentarais iš Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Rumunijos ir kt. šalių rašiau ir aš. Tačiau gali būti, kad rezultatas bus kitoks, nei siekėme.
Grįžtant prie Lietuvos verslo ir valdžios žmonių santykių, aišku viena: reikia daugiau skaidrumo ir padorumo. Taip, Lietuvos valdžia taip pat turėtų atstovauti ir Lietuvos verslo interesams, ypač užsienyje, bet visa tai turi vykti civilizuotai ir laikantis galiojančių teisės normų.
Dėkojame už pokalbį.
logogroup

Orai


 

10694389 549360228499778 3351715593013804264 oBaigėsi šiltos ir saulėtos dienos. Teks pratintis prie apsunkusio dangaus, dažnai užklumpančio lietaus, o vairuotojams – prie tiršto rūko ir miglos, kada sunku suprasti, koks tuo metu paros laikas: rytas, vakaras ar diena. Prognozės – nedėkingas darbas. Net ir meteorologai dažnai klysta.
Savaitgalis bus prastas. Naktimis tesušils nuo 2 iki 5 laipsnių, dieną apie 10 laipsnių. Saulė išeina atostogų, dangų aptraukia pilki lietaus pritvinkę debesys. Niekuo nesiskirs ir ateinanti savaitės pusė, tik šilumos bus dar mažiau – naktį apie 4, dieną apie 7 laipsnius. Pirmadienio ryte yra tikimybė išvysti saulę. O toliau – apsunkę debesys ir lietus. Tačiau... Nėra blogo oro, yra tik blogas apavas, apranga ir nuotaika. Šypsokitės! Kai jūs šypsotės, nušvinta visas pasaulis!

Decrease font size Default font size Increase font size

NErgo 300x400px

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Suvalkietis gatvėje susitinka gydytoją ir nori veltui gauti konsultaciją:  „Daktare, ką jūs darote, kai persišaldote?“  „Čiaudau“, – atsakė tas ir nusišypsojo. Daktaras taip pat buvo suvalkietis.
*
Suvalkietis savo vaikui 12-ojo gimtadienio proga nupirko pusę torto, subedė į jį 6 žvakutes ir pastatė prieš veidrodį.
*
Atėjo suvalkietis į turgų pirkti kiaušinių.  „Po kiek tie kiaušiniai?“ – klausia vienos moterėlės.  „Po penkis centus sveiki, po keturis – susikūlę“, – atsako moterėlė. Tada suvalkietis paprašo: „Prašau man tuziną sukulti.“
*
Taupumo sumetimais suvalkietis studentas į povestuvinę kelionę iškeliavo vienas, be žmonos.

suopirkimas

Šių metų spalio 25 d. 17.30 val. Utenos kraštotyros muziejuje (Utenio a. 3, Utena) antrosios knygos „AISČIŲ DVASINĖS TAPATYBĖS BEIEŠKANT“ pristatymas

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas. Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija

  • 2018-10-15

    2018-10-15 apie 21.20 val. Utenoje, Vaižganto g., namuose, vyrą (g. 1991 m.) sumušė trys iš matymo pažįstami asmenys. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-10-15 gautas moters (g. 1986 m.) pareiškimas, kad apie 17.30 val. Utenoje, Taikos g., kieme, mažametį jos sūnų (g. 2007 m.) sumušė nepažįstamas asmuo. Sulaikytas įtariamasis po apklausos išleistas į namus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 2018-10-16

    2018-10-16 apie 14.45 val. Molėtuose, Liepų g., namo laiptinės pirmame aukšte, matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties moterį (g. 1966 m.), gyv. Molėtuose, Liepų g., tąsė už plaukų nepažįstamas vyras, kuris jos galvą trenkė į laiptinės sieną, dėl to ji patyrė sužalojimų ir juto fizinį skausmą. Po gydytojų apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis (2,66 prom.) (g. 1975 m.), gyv. Molėtuose, Liepų g., sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskr. VPK areštinę.
  • 2018-10-17

    Gautas moters (g. 1971 m.), gyv. Utenoje, A. Baranausko g., pareiškimas, kad 2018-10-17 apie 22.05 val. Utenoje, A. Baranausko g., namuose, konflikto metu sutuoktinis (g. 1970 m.) smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskr. VPK areštinę. 2018-10-17 apie 16.55 val. Utenoje, Sėlių g., sustabdyto automobilio „Opel Vectra“ vairuotojui (g. 1974 m.), gyv. Utenoje, Vaižganto g., nustatytas 2.56 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskr. VPK areštinę.
  • 2018-10-18

    2018-10-18 apie 9.52 val. gautas vyro (g. 1977 m.) pareiškimas, kad iš užrakinto ūkinio pastato, esančio Utenos r., Tauragnų k., A. Musteikio g., pavogti aštuoni lengvo lydinio ratlankiai su padangomis. Padaryta 2 080 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-10-18 apie 09.38 val. gautas moters (g. 1984 m.), gyv. Anykščių r., Mediniškių k., pareiškimas, kad pasinaudojus jai priklausančia „Swedbanko“ kortele tris kartus atsiskaityta už pirkinius. Padaryta 29 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 1