utenis 11

Tuesday, August 21, 2018

Keliomis eilutėmis

Tris mėnesius populiariausius Kino Pavasaris / Vilnius International Film Festival filmus nemokamai rodantis projektas „Kino karavanas“ atvyko į Uteną. Rugpjūčio 9 d. 21.30 val. į Vyžuonos parko amfiteatrą rinkosi uteniškiai ir miesto svečiai. Neįprastoje kino erdvėje temstant seanso žiūrovai išvydo ne tik žvaigždėtą dangų, parko erdvėje skraidančius šikšnosparnius, bet ir pirmą kino istorijoje tapytą filmą apie visame pasaulyje garsaus dailininko Vincento van Gogo gyvenimą. Filmas „Jūsų Vincentas“ buvo lietuviškai įgarsintas, tad žiūrint nereikėjo skaityti titrų. Nepaprastų emocijų pakylėti uteniškiai po filmo demonstravimo plojo „Kino pavasario“ komandai, kuri su projektu „Kino karavanas“ dar žadėjo atvykti ir į Utenos miesto šventę, rugsėjo 8 d., kada vakare vėl visus norinčius sukvies į kino seansą po atviru dangumi Vyžuonos parko amfiteatre.
next
prev

 

 

Jei norite savo kasdienį maistą praturtinti natūraliais augaliniais vitaminais ir mineralais, kviečiame į
„Utenio“ redakciją  (A. Baranausko g. 17).

Čia galėsite įsigyti įvairių uogų, daržovių, žolelių ir sėklų miltelių – burnočių, topinambų, šaltalankių, dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, kanapių, pagamintų be druskos, cukraus ar saldiklių.

Jūsų sveikata – Jūsų rankose!

Tai tradiciniai, nuo senų senovės žinomi natūralūs produktai, kurių naudą pripažįsta ir liaudies gyduoliai,
ir šiuolaikinės medicinos atstovai.

 

 

 

Utenisyra

 

patikekite

 

augalai11

 

 

DSC 0225

 

Biblinis augalas. Lietuvoje jam šaltoka, bet, apgaubtas

meile ir rūpesčiu, auga ir Utenoje.

 

 

Praėjusios savaitės pabaigoje Utenoje, Molėtuose ir Alantoje lankėsi europarlamentarė Laima Andrikienė. Ji susitiko su Molėtų savivaldybės meru Stasiu Žviniu ir adminiAndrikiene2stracijos direktoriumi Sauliumi Jauneika, su jais aptarė regiono problemas bei ES paramos panaudojimą.
Apie ES sienų apsaugos ir piliečių saugumo stiprinimo, ES finansinės paramos Lietuvai ir jos panaudojimo dabar ir ateityje, socialinių problemų – skurdo, socialinės atskirties mažinimo – sprendimo būdus bei ES planuojamą stiprinti socialinį ramstį europarlamentarė kalbėjo ne tik Molėtuose, bet ir Utenoje, kur ji susitiko su TS-LKD Utenos skyriaus aktyvu, Utenos savivaldybės tarybos nariais Rimantu Dijoku, Egidijumi Puodžiuku, Raimundu Kelevišiumi, Nida Treinyte, Sauliumi Vaiginiu ir kitais. Vizito pabaigoje L. Andrikienė atsakė į keletą „Utenio“ klausimų.

Jūsų darbas Europos Parlamente šiemet buvo ypatingai įvertintas – gavote „Metų europarlamentaro 2018“ apdovanojimą tarptautinės prekybos srityje. Džiaugiamės kartu su Jumis ir sveikiname. Ką Jums, Lietuvos atstovei, reiškia šis apdovanojimas?
Kasmet Briuselyje leidžiamo „Parlamento žurnalo“ iniciatyva vyksta Metų europarlamentarų rinkimai, jie vyko ir šiemet. Metų europarlamentaro apdovanojimai dažnai pristatomi kaip „Briuselio Oskarai“. Pirmą kartą ne tik per 14 Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų, bet per visą Europos Sąjungos istoriją buvo pastebėtas ir įvertintas Lietuvos atstovo Europos Parlamente (EP) darbas bendrajam gėriui, Europos Sąjungos stiprinimui.
Finale dėl apdovanojimo varžiausi su Vokietijos atstovu, EP Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Berndu Lange ir Prancūzijos atstovu, vienos iš Prancūzijos delegacijų EP pirmininku Francku Proustu. Tai buvo rimti konkurentai. Teisėjų komisijoje, kuri įvertino europarlamentarų pasiekimus įvairiose srityse, nuo aplinkosaugos iki prekybos susitarimų, nuo skaitmeninių technologijų iki žemės ūkio, buvo ne tik „Parlamento žurnalo“, akylai stebinčio Europos Parlamento narių darbą ir jį analizuojančio, atstovai, bet ir verslo asociacijų, tarptautinių bankų, Europos miestų sąjungų ir savivaldos asociacijų, mokslinių tyrimų institutų, politikos ekspertų atstovai.
Šis apdovanojimas – tai labai rimtas mano darbo ir pastangų įvertinimas bei indėlis į Lietuvos vardo garsinimą.
Prieš kelias savaites vykusiame TS-LKD suvažiavime priimta rezoliucija „Tikime Europa”, kurioje pasisakoma už didesnę Europos integraciją. Jūs taip pat kalbėjote suvažiavime. Kiek neišvengiama toji integracija ir ar Lietuva nedings didesnėje, labiau integruotoje Europoje?
Taip, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai yra vienintelė partija, atvirai pasisakanti už glaudesnę ES integraciją. Gaila, kad tyli kitos partijos, o visuomenėje beveik negirdėti diskusijų šia tema.
Europos Sąjungoje esame jau 14 metų. Sąjunga neišvengiamai keičiasi, ir mums turėtų būti svarbu, kokia ji bus ateityje. Kai kas sako, jog ES eina byrėjimo linkme ir pirštu rodo tai į Didžiąją Britaniją, pasirinkusią palikti ES, tai į naują, dabar formuojamą Italijos vyriausybę, kurioje vyrauja nacionalistai ir ekstremistai. Tačiau vyksta ir kiti procesai. Frexit'as (Prancūzijos pasitraukimas iš ES) neįvyko, o Prancūziją valdo proeuropietiškas, energingas Emanuelis Macron'as, kuris garsiai pasisako už glaudesnę federaciją.
Andrikiene1Lietuvos pasirinkimas turėtų būti didesnė integracija. Mes turime būti tame branduolyje valstybių, kurios veda ES į priekį, o ne tarp tų, kurios juda atgal arba vos velka kojas. Šiuo metu panašiai ir yra. Lietuva yra Šengeno erdvėje, Lietuva yra euro zonoje. Būti tarp pirmaujančių mus verčia ir politinės, ir ekonominės, ir geopolitinės aplinkybės. Ėjimas sparčiau brangiai kainuoja, pasirinkus europinės integracijos kelią teks sunkumus išgyventi ir įveikti. Juk, labai paprastai pasakius, mes dabar bandome atsigriebti, pasiekti tai, ko negalėjome pasiekti sovietmečiu, okupacijos metais.
Prisiminkime: pagal prieškarinę statistiką mes lenkėme Suomiją. Okupacijos metai mus atplėšė nuo laisvojo pasaulio ir europinio gyvenimo būdo, todėl dabar iki Suomijos pragyvenimo lygio mums dar toli. Na, o ES subyrėjimas mums reikštų grįžimą į Kremliaus įtakos sferą. Vargu ar nors vienas sveikai galvojantis politikas ar pilietis džiaugtųsi tokia perspektyva. Juk savaime aišku, kad ES mums labiau reikalinga nei Britanijai. Mums tai yra egzistencinis, išlikimo klausimas.
Kai kas sako, jog labiau integruotoje Europoje mes prarasime savastį. Tačiau tai išimtinai priklauso nuo mūsų. ES niekas nediegia jokių nutautinimo ar kolonizacinių projektų. Visiškai skirtingai nei sovietinės okupacijos metais, kai Lietuvos nutautinimas buvo valstybinė politika. Tada mes atsilaikėme. Nejaugi nutautėsime dabar, būdami laisvojo pasaulio dalis? Dabar tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo, o ne kitų, svetimųjų, valios. Pats Europos Sąjungos ateities klausimas yra labai platus ir įvairiapusis. Todėl norėtųsi, kad jis Lietuvoje taptų diskusijų objektu. Kol kas to nėra.
Lietuvoje daug diskutuojama pensijų reformos klausimu ir nepanašu, kad ateityje pensininkų lauktų labai šviesi ateitis. Ar Europos Sąjunga gali kaip nors padėti Lietuvai spręsti šią problemą?
Iš tiesų diskusijose mažai optimizmo, o pensijų dydžiai, apie kuriuos kalbama, yra maži, ypač lyginant juos su kainomis. Pensijų dydžiai grindžiami ekonominiais argumentais, bet žmonėms, kurie gaus tas mažas pensijas, girdint šias diskusijas nuotaika negerėja. Tokie skaičiai kaip 200 eurų pensija varo tik į neviltį. Aiškinama, kad „Sodra“ neturės pinigų, nes dirbančiųjų yra vis mažiau, o pensininkų skaičius auga. Tai yra realybė, bet suprantamas ir žmonių nusivylimas, kai sužino, kas jų laukia senatvėje, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo. Lieka du keliai: arba važiuoti pensijos užsidirbti į užsienį, o tai net pusamžiam žmogui nėra lengvas apsisprendimas, arba bandyti kurti savo verslą, kas taip pat nėra paprasta.
Tačiau aš turiu gerų naujienų iš Europos Parlamento. Europos Sąjungoje svarstoma ir planuojama stiprinti socialinį ramstį. Žinau, kad tai ypač aktualu Lietuvai. Tarp kitų klausimų, pavyzdžiui, svarstoma visoje Europos Sąjungoje įvesti privalomą minimalią pensiją, lygį, žemiau kurio senatvės pensijos negalės „nukristi” nė vienoje ES valstybėje narėje, taigi, ir Lietuvoje.
Jei sutarsime, kad ES atsirastų ši politika bendrosios socialinės politikos pavadinimu, tai reikštų, kad ji būtų iš dalies finansuojama iš ES biudžeto. Iki šiol socialinė politika – pensijos, pašalpos ir pan. – buvo kiekvienos valstybės reikalas, Europos Sąjunga į šių klausimų sprendimą kištis negalėjo ir vis dar negali. Priežastis – šalys narės prieštarauja, nes tokiu būdu esą būtų pažeistas jų suverenitetas socialiniuose reikaluose. Kyla natūralus klausimas: ko vertas tas suverenitetas, jei savo piliečiams nesugebama garantuoti orios senatvės?
Kitais žodžiais sakant, manau, kad mums, visai ES ir Lietuvai kaip jos daliai, reikia daugiau Europos Sąjungos, visų pirma tose mūsų gyvenimo srityse, kuriose ES iki šiol nebuvo arba buvo mažai. Kalbu apie tokias mūsų gyvenimo sritis, kaip skurdo ir socialinės atskirties įveikimas, švietimo klausimų sprendimas.
Lietuvą drebina skandalas dėl neskaidrių politikų ir verslo ryšių. Kaip yra kitur? Ar, pavyzdžiui, Vokietijoje politikai taip pat susiję su verslo interesais?
Sunku lyginti Vokietiją su Lietuva. Bet faktas lieka faktu – Vokietijoje į verslo interesus labai atsižvelgiama. Kitaip sunku būtų paaiškinti, kodėl A. Merkel sutiko su dujotiekio Nord Stream 2 statyba. Jei šis projektas bus įgyvendintas, Ukraina praras tranzitinės valstybės statusą ir nukentės ekonomiškai, negaus pajamų už rusiškų dujų tranzitą į Europą. Taigi, politiškai šis Vokietijos sprendimas prieštarauja deklaruojamam siekiui remti Ukrainą. Kaip politikė A. Merkel remia Ukrainą, tačiau vis tiek Nord Stream 2 gali būti tiesiamas, apsimetant, kad tai yra tik ekonominis, su politika nieko bendro neturintis projektas.
Negalima sakyti, kad šis sprendimas yra priimamas jo nesvarstant – buvo daug ginčų, straipsnių Vokietijos laikraščiuose, kai kuriuos su kolegomis europarlamentarais iš Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Rumunijos ir kt. šalių rašiau ir aš. Tačiau gali būti, kad rezultatas bus kitoks, nei siekėme.
Grįžtant prie Lietuvos verslo ir valdžios žmonių santykių, aišku viena: reikia daugiau skaidrumo ir padorumo. Taip, Lietuvos valdžia taip pat turėtų atstovauti ir Lietuvos verslo interesams, ypač užsienyje, bet visa tai turi vykti civilizuotai ir laikantis galiojančių teisės normų.
Dėkojame už pokalbį.
logogroup

Orai

 

DSC 0891Kas sakė, kad vasara atsisveikina? Pažvelgęs į šios savaitės pabaigos orų prognozes to nepasakytum.
Atšilimo sulauksime jau šį ketvirtadienį, nors naktį temperatūra Utenoje tepakils iki 12 laipsnių, o dieną bus lygiai per pusę daugiau. Visą dieną danguje ritinėsis saulė. Pietų vėjas pūs 3–4 metrų per sekundę greičiu.
Penktadienį irgi panašiai. Laukia saulėta diena. Net ir naktis bus šiltesnė – 16 laipsnių, o dieną net 26! Pietų vėjas šiek tiek sustiprės ir mums tai turėtų patikti.
Naktį į šeštadienį palis, griaudės perkūnija. Rytą žadamas stiprus lietus, dieną taip pat palis. Nakties temperatūra 17 laipsnių, dieną bus tik 21 laipsnis šilumos. Vėjas vidutinio stiprumo, besikeičiančios krypties.
Sekmadienio naktis vėsesnė – 14 laipsnių, bet dieną sušils iki 25! Ryte žadamas mažas debesuotumas, dieną šiek tiek palis, griaudės griaustinis. Smarkiau įsilyti gali tik vakare.
Rugpjūčio 25 dieną prasideda mėnulio pilnatis. Nuobodu tikrai nebus!
Oras tinkamas grybauti ir grybams dygti.  Bet po darbo geriau į mišką nevažiuoti – anksti ir greitai temsta.

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Motina klausinėja dukrą prieš vestuves: „Ar tavasis pasipasakojo apie ankstesnes merginas?“ – „Ne.“ – „Tai ožys! O tu ar pasakojai apie savo vaikinus?“ – „Aišku, ne!“ – „Protinga mergaitė!“
Paskaita apie alkoholio žalą. Lektorius: „Statistika rodo, kad geriančius vyrus kur kas dažniau palieka žmonos.“ Klausimas iš salės galo: „Ir kiek ilgai reikia gerti, kad žmona išeitų?“
Reklama: „Mūsų naujasis triašmenis skustuvas – vienu mostu įsipjausite triskart!“
Vyras klausia žmonos: „Ar tu uždėjai slaptažodį mūsų kompiuteriui?“ – „Taip, kad vaikai nelįstų.“ – „Ir koks tas slaptažodis?“ – „Labai paprastas – mūsų vestuvių data.“ – „O velnias!“

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

IŠNUOMOJU žemę su didele kūdra (yra galimybė nusipirkti). Tinka poilsiui ir žuvininkystės verslui. Apie 1 ha žemės galima dirbti. Šalia yra Lukno ežeras.  Tel. (8-686) 77639, el. p. rimantasemilija@gmail.com

 

PADEDAME paruošti reikiamus dokumentus pastatų įregistravimui
Statybų inspekcijoje (VTPSI).
Konsultuojame visais nekilnojamojo turto klausimais.
Tel.: (8-698) 18325, (8-608) 30123.

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas.
Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija

  • 2018-08-17

    2018-08-17 apie 14.15 val. namuose, esančiuose Anykščiuose, Vairuotojų g., konflikto metu vyras (g. 1970 m.) smurtavo prieš žmoną (g. 1969 m.). Po konflikto vyras iš namų pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-08-17 apie 09.20 val. namuose, esančiuose Utenoje, Užpalių g., konflikto metu vyras (g. 1958 m.) smurtavo prieš sūnų (g. 1980 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sulaikytas.
  • 2018-08-18

    2018-08-18 apie 12.45 val. Anykščių r., Svėdasų sen., kelio Kupiškis–Utena 29 km., sustabdyto automobilio „Audi A4“, vairuotojui (g. 1965 m.), gyv. Utenos r., Biliakiemio k., nustatytas sunkus 3,16 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sulaikytas. 2018-08-18 apie 16.20 val. bute, esančiame Utenoje, Taikos g., kambaryje, rastas (g. 1978 m.) vyro kūnas be matomų išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
  • 2018-08-19

    2018-08-19 apie 12.11 val. kelio Raudondvaris–Giedraičiai–Molėtai 51 km, patikrinti sustabdyto automobilio „Opel Astra“ vairuotojui (g. 1969 m.), gyv. Molėtuose, J. Janonio g. nustatytas 2,72 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sulaikytas. 2018-08-19 apie 18.20 val. vyras (g. 1980 m.), gyv. Širvintų r., Alionių sen., Alionių II k., būdamas neblaivus (2,99 prom.), vairuodamas automobilį „Audi A3“, Molėtų r., Giedraičių sen., Dūdėnų k., sukėlė eismo įvykį ir bandė pabėgti. Širvintų r., Alionių sen., Jonių k., buvo sustabdytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sulaikytas.
  • 2018-08-20

    2018-08-20 gautas vyro (g. 1974 m.) pareiškimas, kad iš jam priklausančio sklypo, esančio Molėtų r., Inturkės sen., Manatonų k., nupjauti ir pavogti medžiai. Padaryta 400 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-08-20 apie 21.31 val. Utenoje, Aukštakalnio g., namo laiptinėje, vyras (g. 1985 m.), būdamas neblaivus (1,56 prom.), grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino Utenos aps. VPK Reagavimo skyriaus tyrėjui. Utenos ligoninės priėmimo skyriuje pareigūnui buvo nustatyti plaštakos bei pėdos sumušimai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sulaikytas.
  • 1