utenis 11

Tuesday, January 22, 2019

Keliomis eilutėmis

2019 m. sausio 26 d. beveik 40-yje Lietuvos ir užsienio miestų, tarp jų ir Utenoje, vyks išskirtinis žinių apie Lietuvą pasitikrinimo konkursas – Nacionalinė viktorina. Šis renginys bus tarsi didelis individualus protmūšis, kurio metu dalyviai atsakinės į 240 klausimų, suskirstytų į 8 temas, tokias kaip kultūra, istorija, sportas, visuomenė ir pan. Visi viktorinos klausimai bus susiję su Lietuva bei lietuviais. Klausimai bus vienodi ir viktorina prasidės tuo pačiu metu visoje Lietuvoje. atsakymus į juos reikės pateikti raštu, užrašant juos ant viktorinos vedėjo išdalytų klausimynų. Utenoje viktorina vyks Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, jos pradžia – 13 val. Viktoriną sudarys du kėliniai, vieno trukmė – 60 minučių, dalyviai turės atsakyti į 120 klausimų. Tarp kėlinių bus trumpa pertrauka, per kurią žaidėjai galės atsipūsti. Bendra renginio trukmė, įskaitant ir atsakymų taisymą, – apie tris su puse valandos.
next
prev

Jei norite savo kasdienį maistą praturtinti natūraliais augaliniais vitaminais ir mineralais, kviečiame į

„Utenio“ redakciją  (A. Baranausko g. 17).

Čia galėsite įsigyti įvairių uogų, daržovių, žolelių ir sėklų miltelių – burnočių, topinambų, šaltalankių, dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, kanapių, pagamintų be druskos, cukraus ar saldiklių.

Jūsų sveikata – Jūsų rankose!

Tai tradiciniai, nuo senų senovės žinomi natūralūs produktai, kurių naudą pripažįsta ir liaudies gyduoliai,
ir šiuolaikinės medicinos atstovai.

 

 2019

 

 geraknyga1

 

Praėjusios savaitės pabaigoje Utenoje, Molėtuose ir Alantoje lankėsi europarlamentarė Laima Andrikienė. Ji susitiko su Molėtų savivaldybės meru Stasiu Žviniu ir adminiAndrikiene2stracijos direktoriumi Sauliumi Jauneika, su jais aptarė regiono problemas bei ES paramos panaudojimą.
Apie ES sienų apsaugos ir piliečių saugumo stiprinimo, ES finansinės paramos Lietuvai ir jos panaudojimo dabar ir ateityje, socialinių problemų – skurdo, socialinės atskirties mažinimo – sprendimo būdus bei ES planuojamą stiprinti socialinį ramstį europarlamentarė kalbėjo ne tik Molėtuose, bet ir Utenoje, kur ji susitiko su TS-LKD Utenos skyriaus aktyvu, Utenos savivaldybės tarybos nariais Rimantu Dijoku, Egidijumi Puodžiuku, Raimundu Kelevišiumi, Nida Treinyte, Sauliumi Vaiginiu ir kitais. Vizito pabaigoje L. Andrikienė atsakė į keletą „Utenio“ klausimų.

Jūsų darbas Europos Parlamente šiemet buvo ypatingai įvertintas – gavote „Metų europarlamentaro 2018“ apdovanojimą tarptautinės prekybos srityje. Džiaugiamės kartu su Jumis ir sveikiname. Ką Jums, Lietuvos atstovei, reiškia šis apdovanojimas?
Kasmet Briuselyje leidžiamo „Parlamento žurnalo“ iniciatyva vyksta Metų europarlamentarų rinkimai, jie vyko ir šiemet. Metų europarlamentaro apdovanojimai dažnai pristatomi kaip „Briuselio Oskarai“. Pirmą kartą ne tik per 14 Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų, bet per visą Europos Sąjungos istoriją buvo pastebėtas ir įvertintas Lietuvos atstovo Europos Parlamente (EP) darbas bendrajam gėriui, Europos Sąjungos stiprinimui.
Finale dėl apdovanojimo varžiausi su Vokietijos atstovu, EP Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Berndu Lange ir Prancūzijos atstovu, vienos iš Prancūzijos delegacijų EP pirmininku Francku Proustu. Tai buvo rimti konkurentai. Teisėjų komisijoje, kuri įvertino europarlamentarų pasiekimus įvairiose srityse, nuo aplinkosaugos iki prekybos susitarimų, nuo skaitmeninių technologijų iki žemės ūkio, buvo ne tik „Parlamento žurnalo“, akylai stebinčio Europos Parlamento narių darbą ir jį analizuojančio, atstovai, bet ir verslo asociacijų, tarptautinių bankų, Europos miestų sąjungų ir savivaldos asociacijų, mokslinių tyrimų institutų, politikos ekspertų atstovai.
Šis apdovanojimas – tai labai rimtas mano darbo ir pastangų įvertinimas bei indėlis į Lietuvos vardo garsinimą.
Prieš kelias savaites vykusiame TS-LKD suvažiavime priimta rezoliucija „Tikime Europa”, kurioje pasisakoma už didesnę Europos integraciją. Jūs taip pat kalbėjote suvažiavime. Kiek neišvengiama toji integracija ir ar Lietuva nedings didesnėje, labiau integruotoje Europoje?
Taip, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai yra vienintelė partija, atvirai pasisakanti už glaudesnę ES integraciją. Gaila, kad tyli kitos partijos, o visuomenėje beveik negirdėti diskusijų šia tema.
Europos Sąjungoje esame jau 14 metų. Sąjunga neišvengiamai keičiasi, ir mums turėtų būti svarbu, kokia ji bus ateityje. Kai kas sako, jog ES eina byrėjimo linkme ir pirštu rodo tai į Didžiąją Britaniją, pasirinkusią palikti ES, tai į naują, dabar formuojamą Italijos vyriausybę, kurioje vyrauja nacionalistai ir ekstremistai. Tačiau vyksta ir kiti procesai. Frexit'as (Prancūzijos pasitraukimas iš ES) neįvyko, o Prancūziją valdo proeuropietiškas, energingas Emanuelis Macron'as, kuris garsiai pasisako už glaudesnę federaciją.
Andrikiene1Lietuvos pasirinkimas turėtų būti didesnė integracija. Mes turime būti tame branduolyje valstybių, kurios veda ES į priekį, o ne tarp tų, kurios juda atgal arba vos velka kojas. Šiuo metu panašiai ir yra. Lietuva yra Šengeno erdvėje, Lietuva yra euro zonoje. Būti tarp pirmaujančių mus verčia ir politinės, ir ekonominės, ir geopolitinės aplinkybės. Ėjimas sparčiau brangiai kainuoja, pasirinkus europinės integracijos kelią teks sunkumus išgyventi ir įveikti. Juk, labai paprastai pasakius, mes dabar bandome atsigriebti, pasiekti tai, ko negalėjome pasiekti sovietmečiu, okupacijos metais.
Prisiminkime: pagal prieškarinę statistiką mes lenkėme Suomiją. Okupacijos metai mus atplėšė nuo laisvojo pasaulio ir europinio gyvenimo būdo, todėl dabar iki Suomijos pragyvenimo lygio mums dar toli. Na, o ES subyrėjimas mums reikštų grįžimą į Kremliaus įtakos sferą. Vargu ar nors vienas sveikai galvojantis politikas ar pilietis džiaugtųsi tokia perspektyva. Juk savaime aišku, kad ES mums labiau reikalinga nei Britanijai. Mums tai yra egzistencinis, išlikimo klausimas.
Kai kas sako, jog labiau integruotoje Europoje mes prarasime savastį. Tačiau tai išimtinai priklauso nuo mūsų. ES niekas nediegia jokių nutautinimo ar kolonizacinių projektų. Visiškai skirtingai nei sovietinės okupacijos metais, kai Lietuvos nutautinimas buvo valstybinė politika. Tada mes atsilaikėme. Nejaugi nutautėsime dabar, būdami laisvojo pasaulio dalis? Dabar tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo, o ne kitų, svetimųjų, valios. Pats Europos Sąjungos ateities klausimas yra labai platus ir įvairiapusis. Todėl norėtųsi, kad jis Lietuvoje taptų diskusijų objektu. Kol kas to nėra.
Lietuvoje daug diskutuojama pensijų reformos klausimu ir nepanašu, kad ateityje pensininkų lauktų labai šviesi ateitis. Ar Europos Sąjunga gali kaip nors padėti Lietuvai spręsti šią problemą?
Iš tiesų diskusijose mažai optimizmo, o pensijų dydžiai, apie kuriuos kalbama, yra maži, ypač lyginant juos su kainomis. Pensijų dydžiai grindžiami ekonominiais argumentais, bet žmonėms, kurie gaus tas mažas pensijas, girdint šias diskusijas nuotaika negerėja. Tokie skaičiai kaip 200 eurų pensija varo tik į neviltį. Aiškinama, kad „Sodra“ neturės pinigų, nes dirbančiųjų yra vis mažiau, o pensininkų skaičius auga. Tai yra realybė, bet suprantamas ir žmonių nusivylimas, kai sužino, kas jų laukia senatvėje, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo. Lieka du keliai: arba važiuoti pensijos užsidirbti į užsienį, o tai net pusamžiam žmogui nėra lengvas apsisprendimas, arba bandyti kurti savo verslą, kas taip pat nėra paprasta.
Tačiau aš turiu gerų naujienų iš Europos Parlamento. Europos Sąjungoje svarstoma ir planuojama stiprinti socialinį ramstį. Žinau, kad tai ypač aktualu Lietuvai. Tarp kitų klausimų, pavyzdžiui, svarstoma visoje Europos Sąjungoje įvesti privalomą minimalią pensiją, lygį, žemiau kurio senatvės pensijos negalės „nukristi” nė vienoje ES valstybėje narėje, taigi, ir Lietuvoje.
Jei sutarsime, kad ES atsirastų ši politika bendrosios socialinės politikos pavadinimu, tai reikštų, kad ji būtų iš dalies finansuojama iš ES biudžeto. Iki šiol socialinė politika – pensijos, pašalpos ir pan. – buvo kiekvienos valstybės reikalas, Europos Sąjunga į šių klausimų sprendimą kištis negalėjo ir vis dar negali. Priežastis – šalys narės prieštarauja, nes tokiu būdu esą būtų pažeistas jų suverenitetas socialiniuose reikaluose. Kyla natūralus klausimas: ko vertas tas suverenitetas, jei savo piliečiams nesugebama garantuoti orios senatvės?
Kitais žodžiais sakant, manau, kad mums, visai ES ir Lietuvai kaip jos daliai, reikia daugiau Europos Sąjungos, visų pirma tose mūsų gyvenimo srityse, kuriose ES iki šiol nebuvo arba buvo mažai. Kalbu apie tokias mūsų gyvenimo sritis, kaip skurdo ir socialinės atskirties įveikimas, švietimo klausimų sprendimas.
Lietuvą drebina skandalas dėl neskaidrių politikų ir verslo ryšių. Kaip yra kitur? Ar, pavyzdžiui, Vokietijoje politikai taip pat susiję su verslo interesais?
Sunku lyginti Vokietiją su Lietuva. Bet faktas lieka faktu – Vokietijoje į verslo interesus labai atsižvelgiama. Kitaip sunku būtų paaiškinti, kodėl A. Merkel sutiko su dujotiekio Nord Stream 2 statyba. Jei šis projektas bus įgyvendintas, Ukraina praras tranzitinės valstybės statusą ir nukentės ekonomiškai, negaus pajamų už rusiškų dujų tranzitą į Europą. Taigi, politiškai šis Vokietijos sprendimas prieštarauja deklaruojamam siekiui remti Ukrainą. Kaip politikė A. Merkel remia Ukrainą, tačiau vis tiek Nord Stream 2 gali būti tiesiamas, apsimetant, kad tai yra tik ekonominis, su politika nieko bendro neturintis projektas.
Negalima sakyti, kad šis sprendimas yra priimamas jo nesvarstant – buvo daug ginčų, straipsnių Vokietijos laikraščiuose, kai kuriuos su kolegomis europarlamentarais iš Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Rumunijos ir kt. šalių rašiau ir aš. Tačiau gali būti, kad rezultatas bus kitoks, nei siekėme.
Grįžtant prie Lietuvos verslo ir valdžios žmonių santykių, aišku viena: reikia daugiau skaidrumo ir padorumo. Taip, Lietuvos valdžia taip pat turėtų atstovauti ir Lietuvos verslo interesams, ypač užsienyje, bet visa tai turi vykti civilizuotai ir laikantis galiojančių teisės normų.
Dėkojame už pokalbį.
logogroup

Orai


 

upelis1Ramiai, įprastai ir šaltai. Taip galima nusakyti šios savaitės antrosios pusės orus.
Ketvirtadienio orai identiški- naktimis 16, o dienomis 10 laipsnių šalčio. Saulė pro debesis. Beveik nesnigs. Visai savaitei numatomas pietryčių vėjas – 2–4 metrai per sekundę.
Naktis į šeštadienį bus 4 laipsniais šiltesnė, dieną išliks tie patys 10 laipsnių šalčio. Numatomas gausus sniegas.
Sekmadienį snigs jau mažiau. Naktį bus 11, dieną 6 laipsniai šalčio.
Ketvirtadienį galima vidutinio stiprumo geomagnetinė audra.
Iki savaitės pabaigos danguje švies mėnulio pilnatis, o tai reiškia, kad siurprizų dar galima tikėtis.

Decrease font size Default font size Increase font size

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Stomatologo kabinete: „Taiiip, viskas. Dabar prašyčiau porą valandų nevalgyti.“ „Ką jūs, gydytojau… Va, atsiskaitom ir aš kokį pusmetį badausiu…“
*
Pardavėjas klientui: „Šį paltą jūs galėsite nešioti bet kokiu metų laiku.“ – „Ir esant šiltam orui?“ – klausia pirkėjas.  – „Savaime suprantama. Per vasaros karščius nešiokite jį persimetęs per ranką.“
*
Tėvas pamokslauja sūnui: „Sūnau, ar žinai, kad, būdamas tavo metų, Vinstonas Čerčilis kiekvieną rytą keldavosi penktą valandą ir darydavo mankštą?“ – „Tėti, ar žinojai, kad sulaukęs tavo metų Vinstonas Čerčilis jau buvo Britanijos ministras pirmininkas?“ – atkirto sūnus.

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

Savo namuose prižiūrėčiau neįgalų žmogų. Didelė patirtis. Tel. 8672 18418

 

Pigiai IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos miesto centre, 1 a. Tinka parduotuvei, biurui, paslaugoms teikti.
    Tel. (8-614) 64501.

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

 Tarptautinis projektas-miuziklas „Baltican Carmen Show”Carmen

 Tik vasario 1d. 18.00 val. Utenos Kultūros centre vyks Tarptautinio projekto- miuziklo „Baltijos Karmen“ premjera. Šis įspūdingas šou – tai dainos, šokio ir muzikos fiesta, naujoviškai interpretuojanti nemirtingą George Bizet šedevrą, kuriame skamba gražiausi pasaulio populiariosios klasikos stilizuoti kūriniai. Šį miuziklą sukūrė žinomas prodiuseris, legendinės grupės „Hiperbolė“ įkūrėjas Viktoras Prapras, kurį visada viliojo šiuolaikinių fatališkų moterų tipažas, kurios žino, ko nori ir bet kokia kaina siekia užsibrėžto tikslo. „Baltijos Karmen“ pasirodymai jau vyko Latvijoje ir Estijoje, kur sulaukė audringų ovacijų perpildytose koncertų salėse. Miuziklas skirtas įvairaus amžiaus žiūrovui – nuo jauno žmogaus iki pagyvenusio jaunimo. Projekte dalyvauja atlikėjai iš įvairių šalių. Čigonės Karmen vaidmenį atlieka Lietuvoje žinoma kaip miuziklo „Čigonų princesė“ pagrindinio vaidmens atlikėja – žavingoji ispanų kilmės dainininkė ir temperamentingoji šokėja Anna Dribas; taip pat Tarptautinių „Bethoveno“ vardo ir „Romansiada“ konkursų, vykusių Čekijoje ir Italijoje, laureatai, solistai Laimonas Bendaravičius, Edgaras Davidovičius. Publiką savo pasirodymais sužavės Tarptautinių ir TV konkursų laureatai, aukščiausio lygio šokėjai Deividas Meškauskas, Katerina Voropaj, Justas Girdvainis ir Ieva Konopliovaitė. Žiūrovus maloniai nustebins muzikantai virtuozai – smuikininkė Gabriela Aniola ir gitaristas Artur Sabilo. Įspūdingo pasirodymo metu sceną papuoš spalvinga scenografija, šviesos efektai bei keturiasdešimt komplektų sceninių rūbų.

Nepraleiskite progos aplankyti šį nuostabų reginį.

Renginio organizatoriai garantuoja gerą nuotaiką!

Informacija suteikiama ir bilietai platinimi Utenos Kultūros centro kasoje.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija

  • 2019-01-16

    2019-01-16 apie 17.50 val. namuose, Anykščių r., Kavarsko sen., Janonių k., konflikto metu vyras (g. 1967 m.) smurtavo prieš žmoną (g. 1973 m.). Po konflikto iš namų pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2019-01-17 apie 11.30 val. neblaivus (1.05 prom.) vyras sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskrities VPK areštinę.
  • 2019-01-18

    2019-01-17 apie 12.40 val. namuose, Zarasų r., Antazavės sen., Antazavės k., Paupio g., konflikto metu neblaivus (nustatytas 0,54 prom. girtumas) vyras (g. 1973 m.) smurtavo prieš brolį (g. 1975 m.). Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskrities VPK areštinę.
  • 2019-01-18

    2019-01-18 apie 15.30 val. Anykščių r., Svėdasų sen., Aulelių k., Užpalių g., namuose, neblaivus (2,10 prom. ) vyras (g. 1974 m.) smurtavo prieš neblaivų (1,67 prom.) motinos sugyventinį (g. 1978 m.). Vyras sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskr. VPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 2019-01-18

    2019-01-18 gautas moters (g. 1951 m.) pareiškimas, kad Utenoje, Taikos g., buvo įsibrauta per langą į butą. Nuostoliai ir padaryta žala tikslinami. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 1