Vaiva Leišienė

Rugsėjo 6 dieną Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyko šventinis vakaras „Tai aukšta Aukštaitijoj, tai šviesu!“, skirtas 85-ajam poeto Petro Panavo gimtadieniui.

41013813 2058011944229026Prasidėjus šventei vakaro vedėjas rašytojas Stepas Eitminavičius perskaitė ištrauką iš P. Panavo sakmės apie giminės pradžią ir save: „Kai gimiau, sako, buvo gražaus lietuviško rudens pati pradžių pradžia. Ar tai rugpjūčio pabaiga, ar rugsėjo pirmoji pusė. Tais laikais žmonės labai galvos sau nesuko dėl tikslios gimimo datos. Laikas tekėjo lėtai. Koks skirtumas prieš dieviškąją amžinybę – savaitėlė ton pusėn ar kiton.
Kai klebonas greitakalbe paklausė, kada gi vaikas gimė, mano krikštatėvis sutriko ir pasakė, kas užėjo ant seilės, – rugsėjo šeštą. Klebonas paėmė ir užrašė. Kai vėl greitakalbe buvo paklaustas, kokio gi vardo nori tėvai atžalai, krikštatėvis vėl sutriko ir pasakė saviškį – Petras.“
„Lai šis mūsų pabuvimas būna padėkojimas Petrui Panavui, – kreipėsi į žiūrovus S. Eitminavičius. – Dėkoti poetui yra už ką. Pirmiausia už poeziją – gana įvairią, lyrišką, pakylėtą, romantinę, skausmingą dėl istorinio smūgio ir mūsų elgesio, ironišką, autoironišką, besiremiančią aktualijom, žaismingą, muzikalią, nevengiančią humoro, fragmentišką. Už eilėraščius vaikams, už prozą, už knygą „Įkvėpimo auka“, už sakmes, už naująją knygą apie Miškinius „Trys broliai, juodvarniais lakstantys“. Už dramą. Už gražų Petro Panavo ėjimą per Uteną...“

Tęsinį skaitykite 2019 09 19 „Utenyje“