Uteniškiai Lietuvoje ir svetur

 

Genovaitė ŠNUROVA

evil1Tęsiame publikacijų ciklą apie iš Utenos miesto ar rajono kilusius įvairaus amžiaus žmones, užsiimančius įdomia veikla, siekiančius vis aukštesnių tikslų, norinčius tobulėti, garsinti savo gimtąjį miestą, šalį, bet gyvenančius ne Utenoje.
Šį kartą kalbiname Eveliną KVARTŪNAITĘ, mielai sutikusią atsakyti į keletą klausimų.

Evelina, pokalbius su buvusiais uteniškiais visada pradedu prašymu papasakoti apie save, apie tą laikotarpį, kai dar gyvenote Utenoje. Jus irgi prašau to paties.
Mano gyvenimo istorija prasidėjo Utenoje: čia gimiau ir užaugau, čia ėjau į darželį ir mokyklą. Mokiausi dabartinėje „Saulės“ gimnazijoje. Baigiau Utenos dailės mokyklą. Ją baigusi, kibau į užklasinę veiklą – nevyriausybinių ir ne pelno siekiančių jaunimo organizacijų bruzdesį. Man tebuvo penkiolika, kai kartu su dar šešiais bendraminčiais įkūrėme pirmąją organizaciją, o netrukus (žinoma, pirmiausia įdėjus nemažai darbo ir pastangų) prisijungiau prie Lietuvos moksleivių sąjungos – buvau išrinkta jos tarybos nare, atsakinga už teisės komiteto veiklą, prisidėjau prie Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ įkūrimo, inicijavau Utenos Raudonojo Kryžiaus jaunimo grupę, įgyvendinau dar ne vieną projektą bei idėją.
Kai baigiau gimnaziją, dar bandžiau likti pačios sukurtų ar inicijuotų organizacijų veiklos sūkuryje, bet studijuojant Vilniuje visa tai tapo sudėtinga. Galima sakyti, kad visiškai neįmanoma.

Tęsinį skaitykite 2018 11 07 „Utenyje“