Sunku tiksliai pasakyti, kada atsirado pirmosios dėvėtų drabužių parduotuvės. Tačiau šiandien Utenoje jų – daugybė. „Taikos rūbinėlė“ įsikūrusi Taikos gatvėje 20-tu numeriu pažymėtame name, o ten antrus metus dirbančios seserys Rasa Kolesnykienė ir Asta Biržinienė tikina, kad greta net kelios parduotuvės, tad ir konkurencija didelė.
Šiandien Rasa teigia, kad nesiekė būti pardavėja, prekiauti drabužiais. Visuomet ją žavėjo medicina. Tad baigusi mokyklą Vilniuje įgijo kraujo klinikinių tyrimų laborantės specialybę. Po studijų iškart nesusiradusi darbo ilgai nedvejodama su draugu išvažiavo į Angliją. Ten dirbo medicinos srityje, susituokė, gimė vaikai... Tačiau visus tuos metus vyras vis niurnėjo: „Važiuojam atgal.“ Į Uteną grįžo po 14-os metų, kai dukrą reikėjo leisti į pirmąją klasę.


„Iš pradžių viskas gerai – vasarojom, atostogos, – prisimena Rasa. – Vėliau viena dukrytė į darželį, kita – į mokyklą, o sėdėti be darbo labai negera. Buvau užsiregistravusi Darbo biržoje, tačiau jokių pasiūlymų nebuvo. Spalį jau visai niūru pasidarė, o galvoje vis sukosi mintys, ką toliau daryti?
Nedaug gyvenime būna dalykų, kurie nukrinta iš dangaus. Bet čia – vienas iš jų. Nepaaiškinamas. Šiame name gyvena mano mama, tad ją aplankydavau. Čia ir dėvėtų drabužių parduotuvė buvo. Užėjau. Ten dirbusi moteris klausia: „Gal žinai, kam reikia patalpų? Išvažiuoju.“ O aš sakau: „Tai gal man?“ Vėliau vis vaikščiojau ir smalsavau: kas, kaip ir iš kur? Pasitaikė labai gera moteris, tarsi Dievo siųsta...“
Pirmasis žmogus, kuriam Rasa papasakojo apie sumanymą imtis individualios veiklos, buvo sesuo Asta, taip pat ragavusi emigranto duonos – porą metų dirbo Airijoje. Ji ne tik paskatino sesę, bet ir pati pasisiūlė dirbti kartu. „Aišku, tą pirmą žingsnį žengiau aš, bet visi labai palaikė. Ypač – šeima. Tuomet išsyk ir gyvenimas pagerėjo“, – prisimena Rasa.
Paklausta, ar nebuvo baisu, moteris tikina, kad iš Anglijos ji grįžo drąsesnė, pasitikinti savimi: „Manau, kad tai pliusas, kurį davė Anglija. Ten žmonės palaiko vieni kitų idėjas, drąsina svajoti ir įgyvendinti savo sumanymus. O Lietuvoje jaunų žmonių idėjos, mėginimai ko nors imtis labai gniuždomi.“

Tęsinį skaitykite 2016 11 05 „Utenyje“