utenis 11

Sunday, October 21, 2018

Keliomis eilutėmis

Atkurtos Lietuvos šimtmetį labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ paminės spalio 19-20 dienomis organizuojama „Maisto banko“ akcija, kuri apims 100 Lietuvos miestų ir miestelių. Pasak „Maisto banko“ vadovės Deimantės Žebrauskaitės, dažnai girdime sakant, kad skurdo ir gerovės netolygumas mūsų šalyje bado akis. „Maisto banko“ akcija remiasi vietos bendruomenėse veikiančiomis socialinėmis organizacijomis, padedančiomis surinkti maistą ir jį išdalyti savo globojamiems žmonėms. Organizatoriai tikisi sulaukti daugiau paaukoto ilgo galiojimo maisto produktų. „Skurdas labiausiai kamuoja bedarbius, mažas pensijas gaunančius senolius, vienas vaikus auginančias mamas, neįgaliuosius. Svarbu, kad Lietuvos šimtamečio jubiliejaus proga kiekvienas patirtume ne tik šventės emociją, bet ir bendrystę ir didesnį saugumą, laimingesnės ateities viltį“, – sako „Maisto banko“ vadovė.
next
prev

 

 

Jei norite savo kasdienį maistą praturtinti natūraliais augaliniais vitaminais ir mineralais, kviečiame į
„Utenio“ redakciją  (A. Baranausko g. 17).

Čia galėsite įsigyti įvairių uogų, daržovių, žolelių ir sėklų miltelių – burnočių, topinambų, šaltalankių, dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, kanapių, pagamintų be druskos, cukraus ar saldiklių.

Jūsų sveikata – Jūsų rankose!

Tai tradiciniai, nuo senų senovės žinomi natūralūs produktai, kurių naudą pripažįsta ir liaudies gyduoliai,
ir šiuolaikinės medicinos atstovai.

 

 

 

 

patikekite

 paskubekite1

 

 

Aktualijos

Gyvosios archeologijos festivalyje – įspūdinga istorinė aplinka

Kernavė – pirmoji istorijos metraščiuose minima Lietuvos kunigaikštystės sostinė (XIII a. antroji pusė). Čia yra vienintelis Baltijos regione penkių piliakalnių kompleksas. Nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Neries vingius, upės salą ir pakrantes.

DSC 0181Jau septynioliktą kartą liepos 8-10 dienomis ant Pilies kalno Kernavėje buvo demonstruojami archajiški amatai, rekonstruoti pagal archeologų sukauptas žinias. Tai suteikia galimybę sugrįžti į tolimą praeitį „gyvai“, pajusti civilizacijos ištakas, kaimyninių kultūrų sąveiką, ryšius tarp praeities ir dabarties. Pajautos slėnyje vyko archeologiniai tyrimai, lankytojai galėjo bendrauti su Kernavės archeologais doc. dr. Gintautu Vėliumi, dr. Roku Vengaliu, Dovile Baltramiejūnaite.

Read more: Gyvosios archeologijos festivalyje – įspūdinga istorinė aplinka

Apie žmones, kurie jau žino, ko nori

Kol šių metų abiturientai matavosi išleistuvių sukneles ir kostiumus, ruošdamiesi džiugiai atsisveikinimo su mokykla šventei, pavyko pakalbinti keletą praėjusiais metais Utenos Dauniškio gimnaziją baigusių jaunuolių, prieš savaitę susibėgusių savo buvusios auklėtojos namuose. Sudomino šviesūs veidai, džiugios mintys apie gyvenimą, įdomios patirtys, drąsūs planai. Manau, kad apie tai, kokias gyvenimo pamokas tenka įveikti jauniems žmonėms per vienus metus, bus įdomu sužinoti ir bendraamžiams, ir vyresniesiems, kartais paburblenantiems apie dabartinio jaunimo kelius ir klystkelius...

006Kareivėliai grįžo
Tomas V., Justas ir Tomas L. dar pernai pavasarį užsirašė savanoriais ir baigė devynių mėnesių tarnybą. Pirmieji du pateko į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną Klaipėdoje, Tomas L. tapo artileristu ir tarnavo Rukloje. Visi trys turi planų apie studijas ir civilio gyvenimą, bet, esant reikalui, jų neišgąsdintų ir karinė tarnyba. Pradžioje sunkiau buvo ne pats kariuomenės režimas, o nemaži fiziniai krūviai, žygiai. Iš mokyklos visi atsineša neblogų bendravimo įgūdžių, o kariuomenė labiau išmoko pasiskirstyti darbus, veikti kaip vientisas organizmas, netgi dalytis daiktais, išmoko skaičiuoti, ko būtiniausiai reikia kuprinėje žygio metu, kelias adatas, kaip sako alpinistas Vladas Vitkauskas, pasiimti – dvi ar vieną...
Paprašyti papasakoti, kaip, išėjusiems iš namų, reikėjo priprasti prie rūsčios kareiviškos kasdienybės, vaikinai pasakoja, kad kariuomenės taisyklės – tai ne namų ,,šiltnamis‘‘, kada mama ir lovą neapsikentusi pakloja, ir dulkes nušluosto – ten viskas turi būti taip, kaip nustatyta Statute – tikslu, aišku, atlikta laiku ir nepriekaištingai. Nusižengei – niekas su tavimi nesiterlioja, tiesiog atskaičiuoja iš atlyginimo, tada labai greitai pajunti, kad gaila prarasti labai nelengvai uždirbtus pinigėlius. O parvažiavęs į namus supranti elementariai paprastą tiesą – mūsų tėvai išlieka tokie patys, tai tik mes pasikeičiame, nes neįtikėtinai aiškiai imame suvokti, kaip gera namuose ir koks malonus namiškių rūpestis.

Read more: Apie žmones, kurie jau žino, ko nori

Už pasirinktą gyvenimo būdą atsakingas tik pats žmogus

Kone kasryt, skubėdami į darbą, sutinkame ir tuos, kurie niekur neskuba, kurie dairosi į laikrodžius ir pasiruošę iš kailio išsinerti, kad tik greičiau priartėtų ta valanda, kai duris atveria alubariai, kurie skaičiuoja saujoje suspaustus euro centus ir, suprasdami, kad jų mažoka eilinei dozei alkoholio, dairosi „dalininkų“.
Mūsų, dirbančiųjų, kasdienybė vienokia, jų, pašalpininkų, kitokia. Mes pykstame, kad iš mūsų sunkiai uždirbtų pinigėlių mokamos pašalpos ir tiems, kurie nė nemano dirbti, o jie nepatenkinti dėl to, kad jiems mokamos per mažos socialinės išmokos.
Tiek pensinio amžiaus, tiek minimalias algas gaunantys žmonės piktinasi, kad socialinės pašalpos mokamos turintiems priklausomybę nuo alkoholio. Pasak jų, jei ne jie, tai valstybė turėtų pinigų ir pensijoms, ir mažiausiems atlyginimams padidinti.
Tai kiekgi tūkstančių eurų įvairioms išmokoms ir pašalpoms išmokama Utenos rajone? Suprantu, skaičius daugelį šokiruos – praėjusiais metais valstybės perduotų savarankiškoms socialinėms funkcijoms vykdyti Utenos rajone buvo panaudota per pusaštunto milijono eurų...
Apie socialines išmokas, asmenis, piktnaudžiaujančius alkoholiu, ir kitus skaudulius kalbėjomės su Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Inga Šakaliene, jos pavaduotoja Rima Lukoševičiene, Utenos miesto seniūnijos socialinės paramos teikimo komisijos pirmininko pavaduotoja Jolanta Kraujaliene ir Utenos seniūnijos seniūnu Sauliumi Gaižausku.

Read more: Už pasirinktą gyvenimo būdą atsakingas tik pats žmogus

Turgaus kainos kandžiojasi mažiau

DSC01882Susigundęs reklamuojamomis akcijomis ir užėjęs į prekybos centro parduotuvę, nustėrsti – trešnių kilogramas liepos 10 dieną kainuoja 3 eurus 39 euro centus, „kiaulinių“ bulvių kilogramas – 79 euro centus. Apsižvalgai ir neri iš parduotuvės, nutaręs pirmiausia pasižvalgyti po turgų.
Utenos miesto turguje atgauni žadą. Trešnės, aišku lenkiškos, kainuoja 1,8 euro. Besibaigiančių braškių kaina- 2,5 euro. Lygiai tiek pat kainuoja mėlynės. Tik ne už kilogramą, bet už litrą. Ir nesvarbu, ar Ignalinos, ar Kupiškio, ar Varėnos miškuose rinktos. Kalbėjausi su varėniškiais uogautojais: ten uogas superka, bet už kilogramą moka tik po 0, 9 euro. Taigi, atvežęs į Uteną gali gauti 3 kartus daugiau. Dabar apie bulves. Tikras, lietuviškas, užaugintas Užpaliuose. Jos kainuoja nuo 15 iki 80 centų. Kuo mažesnės, tuo pigesnės. Jeigu turi laiko ir dar specialias pirštines luobelei pašalinti, bulvės po 15 centų gali tapti tikru skanėstu. O bulvės po 80 centų už kilogramą tikrai didelės, šeimininkių „cepelininėmis“ vadinamos. O skaniausi agurkai taip pat iš Užpalių, iš Sabalio ir Miliaus šeimų ūkių. Jų kilogramas kainuoja 30- 50 euro centų. Agurkai švieži, ryte skinti. Šviežių lietuviškų kopūstų kilogramas kainuoja 0,5 euro, morkų – perpus brangiau. Pomidorai, aišku, atvežtiniai, nuo 0,8 iki 1,5 euro. Pusantro euro kainuoja avietiniai pomidorai – tikrai skanūs ir kvapnūs. Turgaus naujiena – grybai. Voveraites pardavinėjo gal keturiose vietose. Atsivežę ne po kilogramą, o po kelias dėžes. Tačiau sustoju prie vieno, kuris siūlo pirkti ne tik voveraičių, bet ir raudonikių. Pakalbintas žmogus pasakoja, kad gyvena miške, turi savo grybavimo vietas. Ir nuramina – atvažiavę į mišką raudonikių tikrai nerasite. Voveraitės už maždaug 200 gramų talpos indelį kainuoja 3 eurus, gerokai didesnis indelis raudonikių- 5 eurai. Na, o pasmaližiauti siūlyčiau šviežiu medumi. Bitininkas, bites „ganantis“ prie Lukno ežero, puslitrinį stiklainį šviežio medaus atiduoda už keturis eurus, pernykščio toks pats kiekis kainuoja euru pigiau.
„Utenio“ informacija

Molinės Molėtuose su puodžių karaliumi

logo spaudos remimo fondas2Sunku pasakyti, iš kur atsirado Molėtų vardas. Gal taip buvo pavadintas ežeras... Juk 1884 metais Varšuvoje išleistame geografijos žinyne Siesarties ežeras vadinamas Maliaty. Tačiau padavimai ir legendos byloja apie aiškesnį ir paprastesnį vietovardžio kildinimą iš žodžio „molis“. Gal iš tiesų gyveno bajoras, kuris, nežinia iš kur ir nežinia ko, važiavo į Uteną, bet jo karieta užklimpo molyje. Sako, šaukėsi jis pagalbos, bet nei jis, nei šios molingos vietovės žmonės negalėję jam padėti. Nieko kito nelikęs tam bajorui, kaip tik apsigyventi šiame krašte ir pavadinti jį Molėtais... Ilgai, matyt, jam teko kurtis, nes 1866 metais Molėtuose tebuvo viena tesiekianti pusantro kilometro ilgio gatvė. Miestelyje gyveno 1197 gyventojai, iš kurių 725 buvo žydai... Vargana vietovė tik 1956 metais gavo miesto teises. Vadinasi, šie metai – jubiliejiniai miesto metai. Būkit pasveikinti visi šešiasdešimtmečiai, gimę Molėtuose! O visa tai ir dar daugiau galima buvo sužinoti iš Molėtų viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus parengtos pažintinės viktorinos „Ar žinai, kad...“, kuri ir veikė Molinių šventės metu, kaitriausią šeštadienio dieną.

Šventės sėkmė priklauso ir nuo oro
fon1Liepos 1 dieną, penktadienį, saulės spinduliai mainėsi su vasarišku lietumi, bet iki vakaro nurimo ir leido džiaugtis šventės įžanga miesto paplūdimyje bei Skulptūrų parke. Ten rinkosi tik ištikimiausi švenčių lankytojai, sportinių varžybų dalyviai ir jų fanai. Taip tarsi buvo prisiminta, kad Molėtų miestas yra išaugęs prie vandens... Todėl ir drakoniškos valčių lenktynės Pastovio ežere, žvejyba, tinklinis bei mero Stasio Žvinio pasirodymas su valtimi, žmonių kalbose prilygstančia „Ferrari“, maloniai nuteikė kitoms pramogoms prie vandens.
O jų būta neįprastų! Lauko bibliotekėlės, kuri ketina veikti visą vasarą, nes vykdomas viešosios bibliotekos projektas „Vasara su knyga“, atsiradimas miesto paplūdimyje. Skulptūrų parke – klausytis „Labai teatro“, primenančio „Keistuolių teatrą“, koncerto, stebėti ilgą Tomo J. Daunoros instaliacijos „Keramikos ugnies stulpai“ kūrimo procesą, ruoštis į intriguojančio apibūdinimo „pripučiamas kinas“ seansą... Tačiau smagiausia buvo stebėti Kauno aeroklubo akrobatų skrydžių grupės su Rolandu Paksu priešaky programą, primenančią seną tiesą, jog šventės praeina kur kas greičiau, negu joms tenka pasiruošti...

Read more: Molinės Molėtuose su puodžių karaliumi

Kaip švenčiame valstybines šventes Liepos 6 – oji – Valstybės diena

logo spaudos remimo fondas2Lietuvos valstybė ir Mindaugas – neatsiejami
Liepos 6-oji – Mindaugo karūnavimo diena. Laimei, daugėja žmonių, besidominčių Lietuvos istorija, įsigilinančių į pačius seniausius šaltinius, kitaip ją vertinančių, prasmingai praleidžiančių tą dieną, ne kalbomis, o darbais įrodančių pagarbą šalies praeičiai, iškiliems žmonėms, pagaliau savo gimtinei ar netgi vienkiemiui galulaukėje. Juk šitiek didžiavyrių ir kilę būtent iš mažų kaimelių, iš trobelyčių su mažais langeliais, basų kojų nugludintu slenksčio akmeniu ir šalia namo esančiu šuliniu, kurio vanduo toks skanus, kad gertum ir gertum...
pleckev4Utenoje gyvenantis Utenos dailės mokyklos direktorius Jonas Pleckevičius – vienas iš tų žmonių, kuriems svarbu išsaugoti praeitį, kurie vadovaujasi principu: ko nedaro milijonai, daryk tu...
Jonas Pleckevičius – vienas iš tų žmonių, kurių rūpesčiu Agluonoje (Latvija) atsirado paminklas Didžiajam Lietuvos kunigaikščiui Mindaugui ir jo žmonai Mortai. Ten Liepos 6-ąją ir Jonas, ir dar šimtai lietuvaičių bei latvių šventė Mindaugo karūnavimo dieną: nuoširdžiai, be jokio dirbtinumo, be patoso ir apsimestinio iškilmingumo. Jei nėra tikros pagarbos valstybei, tos tuštybės gražiais žodžiais nepridengsi...
Pats Jonas Pleckevičius pasakojo: „Didysis Lietuvos kunigaikštis Mindaugas, 1251metais priėmęs Krikšto sakramentą, padėjo Lietuvos valstybingumo pagrindus.1253 metų liepos 6 d. popiežiaus Inocento IV bulės sprendimu Mindaugas vainikuotas Lietuvos karaliumi. Legenda byloja, kad Mindaugo žmona Morta buvusi įstabi moteris, kilmingo Latgalių Medelonų pilies valdytojo duktė. Staigi ir netikėta mylimos Mortos mirtis pastūmėjo senstantį karalių neatsargiam poelgiui – nuvykti į uošviją, kur galėtų paguosti dukros netekusius Mortos tėvus. Čia jį užklupo sąmokslininkai ir nužudė. Tai įvyko 1263 metais. Būtent Agluonoje Mindaugas ir kartu nužudyti jo sūnūs palaidoti.
Pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę Agluonoje mus pasiekė XVII amžiuje. Raštuose buvo minima, kad 1618 metais Agluonoje, šalinant kažkokio seno bokšto griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijanti Mindaugo kapą. Ant tos plokštės buvo išlikęs užrašas: „Šioje žemėje ilsisi Mindaugas, kunigaikštis pleckev2lietuvis, kuriam gyventi ir mirti buvo garbė, garbės reikalas. (...) Karaliumi iš kunigaikščių (...) tapęs pirmuoju (...) stabų garbintojas dvilypis. (...) Ir nebūdamas saugus klasta žiauriai (...) nužudytas išganymo metais 1263 rugsėjo 12.“

Read more: Kaip švenčiame valstybines šventes Liepos 6 – oji – Valstybės diena

Orai


 

10694389 549360228499778 3351715593013804264 oBaigėsi šiltos ir saulėtos dienos. Teks pratintis prie apsunkusio dangaus, dažnai užklumpančio lietaus, o vairuotojams – prie tiršto rūko ir miglos, kada sunku suprasti, koks tuo metu paros laikas: rytas, vakaras ar diena. Prognozės – nedėkingas darbas. Net ir meteorologai dažnai klysta.
Savaitgalis bus prastas. Naktimis tesušils nuo 2 iki 5 laipsnių, dieną apie 10 laipsnių. Saulė išeina atostogų, dangų aptraukia pilki lietaus pritvinkę debesys. Niekuo nesiskirs ir ateinanti savaitės pusė, tik šilumos bus dar mažiau – naktį apie 4, dieną apie 7 laipsnius. Pirmadienio ryte yra tikimybė išvysti saulę. O toliau – apsunkę debesys ir lietus. Tačiau... Nėra blogo oro, yra tik blogas apavas, apranga ir nuotaika. Šypsokitės! Kai jūs šypsotės, nušvinta visas pasaulis!

Decrease font size Default font size Increase font size

NErgo 300x400px

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Suvalkietis gatvėje susitinka gydytoją ir nori veltui gauti konsultaciją:  „Daktare, ką jūs darote, kai persišaldote?“  „Čiaudau“, – atsakė tas ir nusišypsojo. Daktaras taip pat buvo suvalkietis.
*
Suvalkietis savo vaikui 12-ojo gimtadienio proga nupirko pusę torto, subedė į jį 6 žvakutes ir pastatė prieš veidrodį.
*
Atėjo suvalkietis į turgų pirkti kiaušinių.  „Po kiek tie kiaušiniai?“ – klausia vienos moterėlės.  „Po penkis centus sveiki, po keturis – susikūlę“, – atsako moterėlė. Tada suvalkietis paprašo: „Prašau man tuziną sukulti.“
*
Taupumo sumetimais suvalkietis studentas į povestuvinę kelionę iškeliavo vienas, be žmonos.

suopirkimas

Šių metų spalio 25 d. 17.30 val. Utenos kraštotyros muziejuje (Utenio a. 3, Utena) antrosios knygos „AISČIŲ DVASINĖS TAPATYBĖS BEIEŠKANT“ pristatymas

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas. Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija

  • 2018-10-15

    2018-10-15 apie 21.20 val. Utenoje, Vaižganto g., namuose, vyrą (g. 1991 m.) sumušė trys iš matymo pažįstami asmenys. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-10-15 gautas moters (g. 1986 m.) pareiškimas, kad apie 17.30 val. Utenoje, Taikos g., kieme, mažametį jos sūnų (g. 2007 m.) sumušė nepažįstamas asmuo. Sulaikytas įtariamasis po apklausos išleistas į namus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 2018-10-16

    2018-10-16 apie 14.45 val. Molėtuose, Liepų g., namo laiptinės pirmame aukšte, matant pašaliniams asmenims, be jokios priežasties moterį (g. 1966 m.), gyv. Molėtuose, Liepų g., tąsė už plaukų nepažįstamas vyras, kuris jos galvą trenkė į laiptinės sieną, dėl to ji patyrė sužalojimų ir juto fizinį skausmą. Po gydytojų apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis (2,66 prom.) (g. 1975 m.), gyv. Molėtuose, Liepų g., sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskr. VPK areštinę.
  • 2018-10-17

    Gautas moters (g. 1971 m.), gyv. Utenoje, A. Baranausko g., pareiškimas, kad 2018-10-17 apie 22.05 val. Utenoje, A. Baranausko g., namuose, konflikto metu sutuoktinis (g. 1970 m.) smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskr. VPK areštinę. 2018-10-17 apie 16.55 val. Utenoje, Sėlių g., sustabdyto automobilio „Opel Vectra“ vairuotojui (g. 1974 m.), gyv. Utenoje, Vaižganto g., nustatytas 2.56 prom. girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskr. VPK areštinę.
  • 2018-10-18

    2018-10-18 apie 9.52 val. gautas vyro (g. 1977 m.) pareiškimas, kad iš užrakinto ūkinio pastato, esančio Utenos r., Tauragnų k., A. Musteikio g., pavogti aštuoni lengvo lydinio ratlankiai su padangomis. Padaryta 2 080 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-10-18 apie 09.38 val. gautas moters (g. 1984 m.), gyv. Anykščių r., Mediniškių k., pareiškimas, kad pasinaudojus jai priklausančia „Swedbanko“ kortele tris kartus atsiskaityta už pirkinius. Padaryta 29 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 1