utenis 11

Saturday, June 23, 2018

Keliomis eilutėmis

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija birželio 7-8 dienomis asmenims, norintiems tapti medžiotojais, organizavo medžioklės egzaminą. Norą tapti medžiotojais buvo pareiškę 37 asmenys. Medžioklės egzaminas susideda iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Neigiamai buvo įvertintos keturių kandidatų teorinės žinios. Praktinio egzamino metu kandidatas privalėjo iš penkių šūvių ne mažiau kaip tris įskaitinius pataikyti į bėgantį šerną. Čia neigiamus vertinimus gavo 3 asmenys. Neišlaikiusiems egzaminų, rudenį bus suteikta galimybė juos pakartoti.
Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Viešinto ežere (Anykščių r.) sulaikė du Viešintų miestelio gyventojus, kurie neteisėtai žvejojo statomais tinklais. Aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes nustatyta, kad šie asmenys su 6 tinklais, kurių bendras ilgis 480 m, neteisėtai sugavo 48 karšius, 15 lynų, 5 ešerius, 24 raudes ir 21 karosą. Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, paimti tinklai, valtis, neteisėtai sugautos žuvys. Pagal LR ANK 291 str. 4 dalį jiems gresia piniginės baudos nuo 120 iki 300 eurų ir tinklų bei valties konfiskavimas. Teks atlyginti ir gamtai padarytą 3942,90 Eur žalą.
next
prev

 

 

Jei norite savo kasdienį maistą praturtinti natūraliais augaliniais vitaminais ir mineralais, kviečiame į
„Utenio“ redakciją  (A. Baranausko g. 17).

Čia galėsite įsigyti įvairių uogų, daržovių, žolelių ir sėklų miltelių – burnočių, topinambų, šaltalankių, dilgėlių, garšvų, kiaulpienių, kanapių, pagamintų be druskos, cukraus ar saldiklių.

Jūsų sveikata – Jūsų rankose!

Tai tradiciniai, nuo senų senovės žinomi natūralūs produktai, kurių naudą pripažįsta ir liaudies gyduoliai,
ir šiuolaikinės medicinos atstovai.

 

Skelbimas Balzena

 

Utenisyra

 

 


Aktualijos

UTENOS APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO PRANEŠIMAS

Prevencinis renginys „Mes už saugų eismą“

112Šių metų gegužės 26 dieną pagal kartu su Utenos rajono savivaldybe vykdomą prevencinį projektą „Saugi Utena-2018“ Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnės Daiva Maselskienė ir Agnė Steponavičienė Utenos mieste, K. Donelaičio g. 38, organizavo prevencinį renginį „Mes už saugų eismą“. Prie šio renginio prisijungė ir partneriai: Latvijos policija, Utenos rajono savivaldybė, Lietuvos automobilių kelių direkcija, „Samsonas Motorsport“, „Utenos Stuntriders“, plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės šauliai, UAB „Regtoma“ – prekyba automobiliais, Utenos kolegija, Utenos baikerių klubas „Fire Wheel“, sporto klubas „RL Gym“, Utenos radijas, UAB Elenos vairavimo mokykla, „Colorita“.
Renginio tikslas – nė vieno nukentėjusio eismo dalyvio Utenos krašto keliuose. Policijos pareigūnai ir renginio partneriai skatino Utenos krašto gyventojus laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, jų nepažeidinėti, rodyti pagarbą ir toleranciją kitiems eismo dalyviams kelyje, o svarbiausia – paisyti saugumo reikalavimų ir saugoti žmonių gyvybes keliuose.
Renginio metu Utenos krašto gyventojams buvo pristatytos Lietuvos policijos transporto priemonės, policijos pareigūnai pasakojo, kaip užtikrinamas eismo saugumas Utenos krašto keliuose. Latvijos policijos pareigūnai supažindino su Latvijos policijos veikla, pristatytas Latvijos ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vykdomas Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektas Nr. LLI-082 „Sinerginės saugumo platformos sukūrimas Rytų Latvijos ir Lietuvos pasienyje“.

Tęsinį skaitykite 2018 06 02 „Utenyje“

IR VIENĄKART, PAVASARI...

Valdas MINTAUČKIS

vijoleTokiais žodžiais prasidėjo aštuntoji poezijos pavasario šventė Kuktiškėse, šiais metais svečius pakvietusi ne vien iš Utenos apskrities ar netolimo Vilniaus, bet ir iš Žemaitijos.
„Pagerbkime tylos minute“ – nuščiuvo žmonės ir pasigirdo anūkės Vaivos Butkevičiūtės skambinama melodija, skirta Anapilin išėjusios Elenos Čiužienės atminimui...
Elenos ir Antano Čiužų pastangomis ir lėšomis Kuktiškėse suremontuotas tvartelis, kuriame kažkada glaudėsi dievadirbys Antanas Deveikis, kuktiškėno Prano Treinio sakmių romane „Ančiuku“ vadinamas, o kuktiškiečių tarme „Unčioku“ šaukiamas. Čia glaudėsi knygnešys Liudvikas Misevičius (Kuliešius), knygeles meiliai „liepsnelėmis“ vadindamas ir Antano Deveikio įrankių skrynelę panaudojęs lietuviškai spaudai platinti.

Tęsinį skaitykite 2018 06 02 „Utenyje“

L. Andrikienė Utenoje: Lietuvai reikia stiprios Europos

Praėjusios savaitės pabaigoje Utenoje, Molėtuose ir Alantoje lankėsi europarlamentarė Laima Andrikienė. Ji susitiko su Molėtų savivaldybės meru Stasiu Žviniu ir adminiAndrikiene2stracijos direktoriumi Sauliumi Jauneika, su jais aptarė regiono problemas bei ES paramos panaudojimą.
Apie ES sienų apsaugos ir piliečių saugumo stiprinimo, ES finansinės paramos Lietuvai ir jos panaudojimo dabar ir ateityje, socialinių problemų – skurdo, socialinės atskirties mažinimo – sprendimo būdus bei ES planuojamą stiprinti socialinį ramstį europarlamentarė kalbėjo ne tik Molėtuose, bet ir Utenoje, kur ji susitiko su TS-LKD Utenos skyriaus aktyvu, Utenos savivaldybės tarybos nariais Rimantu Dijoku, Egidijumi Puodžiuku, Raimundu Kelevišiumi, Nida Treinyte, Sauliumi Vaiginiu ir kitais. Vizito pabaigoje L. Andrikienė atsakė į keletą „Utenio“ klausimų.

Jūsų darbas Europos Parlamente šiemet buvo ypatingai įvertintas – gavote „Metų europarlamentaro 2018“ apdovanojimą tarptautinės prekybos srityje. Džiaugiamės kartu su Jumis ir sveikiname. Ką Jums, Lietuvos atstovei, reiškia šis apdovanojimas?
Kasmet Briuselyje leidžiamo „Parlamento žurnalo“ iniciatyva vyksta Metų europarlamentarų rinkimai, jie vyko ir šiemet. Metų europarlamentaro apdovanojimai dažnai pristatomi kaip „Briuselio Oskarai“. Pirmą kartą ne tik per 14 Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų, bet per visą Europos Sąjungos istoriją buvo pastebėtas ir įvertintas Lietuvos atstovo Europos Parlamente (EP) darbas bendrajam gėriui, Europos Sąjungos stiprinimui.
Finale dėl apdovanojimo varžiausi su Vokietijos atstovu, EP Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Berndu Lange ir Prancūzijos atstovu, vienos iš Prancūzijos delegacijų EP pirmininku Francku Proustu. Tai buvo rimti konkurentai. Teisėjų komisijoje, kuri įvertino europarlamentarų pasiekimus įvairiose srityse, nuo aplinkosaugos iki prekybos susitarimų, nuo skaitmeninių technologijų iki žemės ūkio, buvo ne tik „Parlamento žurnalo“, akylai stebinčio Europos Parlamento narių darbą ir jį analizuojančio, atstovai, bet ir verslo asociacijų, tarptautinių bankų, Europos miestų sąjungų ir savivaldos asociacijų, mokslinių tyrimų institutų, politikos ekspertų atstovai.
Šis apdovanojimas – tai labai rimtas mano darbo ir pastangų įvertinimas bei indėlis į Lietuvos vardo garsinimą.
Prieš kelias savaites vykusiame TS-LKD suvažiavime priimta rezoliucija „Tikime Europa”, kurioje pasisakoma už didesnę Europos integraciją. Jūs taip pat kalbėjote suvažiavime. Kiek neišvengiama toji integracija ir ar Lietuva nedings didesnėje, labiau integruotoje Europoje?
Taip, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai yra vienintelė partija, atvirai pasisakanti už glaudesnę ES integraciją. Gaila, kad tyli kitos partijos, o visuomenėje beveik negirdėti diskusijų šia tema.
Europos Sąjungoje esame jau 14 metų. Sąjunga neišvengiamai keičiasi, ir mums turėtų būti svarbu, kokia ji bus ateityje. Kai kas sako, jog ES eina byrėjimo linkme ir pirštu rodo tai į Didžiąją Britaniją, pasirinkusią palikti ES, tai į naują, dabar formuojamą Italijos vyriausybę, kurioje vyrauja nacionalistai ir ekstremistai. Tačiau vyksta ir kiti procesai. Frexit'as (Prancūzijos pasitraukimas iš ES) neįvyko, o Prancūziją valdo proeuropietiškas, energingas Emanuelis Macron'as, kuris garsiai pasisako už glaudesnę federaciją.
Andrikiene1Lietuvos pasirinkimas turėtų būti didesnė integracija. Mes turime būti tame branduolyje valstybių, kurios veda ES į priekį, o ne tarp tų, kurios juda atgal arba vos velka kojas. Šiuo metu panašiai ir yra. Lietuva yra Šengeno erdvėje, Lietuva yra euro zonoje. Būti tarp pirmaujančių mus verčia ir politinės, ir ekonominės, ir geopolitinės aplinkybės. Ėjimas sparčiau brangiai kainuoja, pasirinkus europinės integracijos kelią teks sunkumus išgyventi ir įveikti. Juk, labai paprastai pasakius, mes dabar bandome atsigriebti, pasiekti tai, ko negalėjome pasiekti sovietmečiu, okupacijos metais.
Prisiminkime: pagal prieškarinę statistiką mes lenkėme Suomiją. Okupacijos metai mus atplėšė nuo laisvojo pasaulio ir europinio gyvenimo būdo, todėl dabar iki Suomijos pragyvenimo lygio mums dar toli. Na, o ES subyrėjimas mums reikštų grįžimą į Kremliaus įtakos sferą. Vargu ar nors vienas sveikai galvojantis politikas ar pilietis džiaugtųsi tokia perspektyva. Juk savaime aišku, kad ES mums labiau reikalinga nei Britanijai. Mums tai yra egzistencinis, išlikimo klausimas.
Kai kas sako, jog labiau integruotoje Europoje mes prarasime savastį. Tačiau tai išimtinai priklauso nuo mūsų. ES niekas nediegia jokių nutautinimo ar kolonizacinių projektų. Visiškai skirtingai nei sovietinės okupacijos metais, kai Lietuvos nutautinimas buvo valstybinė politika. Tada mes atsilaikėme. Nejaugi nutautėsime dabar, būdami laisvojo pasaulio dalis? Dabar tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo, o ne kitų, svetimųjų, valios. Pats Europos Sąjungos ateities klausimas yra labai platus ir įvairiapusis. Todėl norėtųsi, kad jis Lietuvoje taptų diskusijų objektu. Kol kas to nėra.
Lietuvoje daug diskutuojama pensijų reformos klausimu ir nepanašu, kad ateityje pensininkų lauktų labai šviesi ateitis. Ar Europos Sąjunga gali kaip nors padėti Lietuvai spręsti šią problemą?
Iš tiesų diskusijose mažai optimizmo, o pensijų dydžiai, apie kuriuos kalbama, yra maži, ypač lyginant juos su kainomis. Pensijų dydžiai grindžiami ekonominiais argumentais, bet žmonėms, kurie gaus tas mažas pensijas, girdint šias diskusijas nuotaika negerėja. Tokie skaičiai kaip 200 eurų pensija varo tik į neviltį. Aiškinama, kad „Sodra“ neturės pinigų, nes dirbančiųjų yra vis mažiau, o pensininkų skaičius auga. Tai yra realybė, bet suprantamas ir žmonių nusivylimas, kai sužino, kas jų laukia senatvėje, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo. Lieka du keliai: arba važiuoti pensijos užsidirbti į užsienį, o tai net pusamžiam žmogui nėra lengvas apsisprendimas, arba bandyti kurti savo verslą, kas taip pat nėra paprasta.
Tačiau aš turiu gerų naujienų iš Europos Parlamento. Europos Sąjungoje svarstoma ir planuojama stiprinti socialinį ramstį. Žinau, kad tai ypač aktualu Lietuvai. Tarp kitų klausimų, pavyzdžiui, svarstoma visoje Europos Sąjungoje įvesti privalomą minimalią pensiją, lygį, žemiau kurio senatvės pensijos negalės „nukristi” nė vienoje ES valstybėje narėje, taigi, ir Lietuvoje.
Jei sutarsime, kad ES atsirastų ši politika bendrosios socialinės politikos pavadinimu, tai reikštų, kad ji būtų iš dalies finansuojama iš ES biudžeto. Iki šiol socialinė politika – pensijos, pašalpos ir pan. – buvo kiekvienos valstybės reikalas, Europos Sąjunga į šių klausimų sprendimą kištis negalėjo ir vis dar negali. Priežastis – šalys narės prieštarauja, nes tokiu būdu esą būtų pažeistas jų suverenitetas socialiniuose reikaluose. Kyla natūralus klausimas: ko vertas tas suverenitetas, jei savo piliečiams nesugebama garantuoti orios senatvės?
Kitais žodžiais sakant, manau, kad mums, visai ES ir Lietuvai kaip jos daliai, reikia daugiau Europos Sąjungos, visų pirma tose mūsų gyvenimo srityse, kuriose ES iki šiol nebuvo arba buvo mažai. Kalbu apie tokias mūsų gyvenimo sritis, kaip skurdo ir socialinės atskirties įveikimas, švietimo klausimų sprendimas.
Lietuvą drebina skandalas dėl neskaidrių politikų ir verslo ryšių. Kaip yra kitur? Ar, pavyzdžiui, Vokietijoje politikai taip pat susiję su verslo interesais?
Sunku lyginti Vokietiją su Lietuva. Bet faktas lieka faktu – Vokietijoje į verslo interesus labai atsižvelgiama. Kitaip sunku būtų paaiškinti, kodėl A. Merkel sutiko su dujotiekio Nord Stream 2 statyba. Jei šis projektas bus įgyvendintas, Ukraina praras tranzitinės valstybės statusą ir nukentės ekonomiškai, negaus pajamų už rusiškų dujų tranzitą į Europą. Taigi, politiškai šis Vokietijos sprendimas prieštarauja deklaruojamam siekiui remti Ukrainą. Kaip politikė A. Merkel remia Ukrainą, tačiau vis tiek Nord Stream 2 gali būti tiesiamas, apsimetant, kad tai yra tik ekonominis, su politika nieko bendro neturintis projektas.
Negalima sakyti, kad šis sprendimas yra priimamas jo nesvarstant – buvo daug ginčų, straipsnių Vokietijos laikraščiuose, kai kuriuos su kolegomis europarlamentarais iš Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Rumunijos ir kt. šalių rašiau ir aš. Tačiau gali būti, kad rezultatas bus kitoks, nei siekėme.
Grįžtant prie Lietuvos verslo ir valdžios žmonių santykių, aišku viena: reikia daugiau skaidrumo ir padorumo. Taip, Lietuvos valdžia taip pat turėtų atstovauti ir Lietuvos verslo interesams, ypač užsienyje, bet visa tai turi vykti civilizuotai ir laikantis galiojančių teisės normų.
Dėkojame už pokalbį.
logogroup

Rumunijoje gražiai nuskambėjo mūsų tarmė

zaladuonis2Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatras balandžio mėnesį dalyvavo tarptautiniame teatrų festivalyje „Eksperiment“ Rumunijoje, Deva mieste. Festivalis organizuojamas antrą kartą, o šiemet jame dalyvavo teatrai iš Italijos, Rumunijos, Ukrainos ir Lenkijos. „Žaliaduonių“ teatras atstovavo Lietuvai. Mieste, kuriame gyvena apie 60 tūkst. gyventojų, tarptautinio festivalio spektakliai buvo rodomi centriniame parke. Oras pasitaikė gražus, tik vieną dieną buvo panašu į artėjantį lietų, todėl organizatoriai buvo sunerimę, į kokią sceną reikėtų persikelti teatralams, tačiau viskas išsisprendė savaime – lietaus praslinko pro šalį. Parke, kaip pasakojo „Žaliaduonių“ teatro režisierius Šarūnas Kunickas, vaidinti nebuvo labai gera, nes aplinkui vaikšto žmonės, su riedučiais važinėja ar laksto, dūksta vaikai, pašaliniai garsai trukdo artistams susikaupti, blaško žiūrovų dėmesį.

Uteniškiai su rumunų teatralais susipažino pernai vasarą Lenkijoje, irgi tarptautiniame teatrų festivalyje, kuriame rodė spektaklį „Už durų“. Šis uteniškių spektaklis padarė rumunams neišdildomą įspūdį, todėl jie pakvietė „Žaliaduonius“ atvykti į festivalį, organizuojamą Rumunijoje. Pasidalyti mintimis apie išvyką paprašiau „Žaliaduonių“ teatro režisierių Šarūną Kunicką.
Su kokiu spektakliu šįkart važiavote į Rumuniją?
Žinodamas, kad festivalis vyksta po atviru dangumi, parke, rumunams iš karto pasakiau, kad spektaklio „Už durų“ rodyti negalime, nes didelėje parko erdvėje nebus reginio žiūrovams, juo labiau kad ir kalba visiškai nesuprantama. Nusprendėme į Rumuniją vežti muzikinį poezijos spektaklį „Undeniu, ugniu, žalynais“, pastatytą pagal mūsų poetės Reginos Katinaitės-Lumpickienės rytų aukštaičių uteniškių tarme parašytą poeziją. Mes šį spektaklį jau ne kartą esame rodę tarptautinei auditorijai, turime patirties, kad jis susilaukia susidomėjimo ir teigiamos žiūrovų reakcijos. Nusiunčiau rumunams trumpą spektaklio vaizdo įrašą, jiems viskas labai patiko. Festivalio reglamentas leidžia rodyti spektaklius, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 8 žmonės. Mūsų važiavo 13 atlikėjų ir buvome mielai priimti.

Tęsinį skaitykite 2018 05 02 „Utenyje“

Į Lietuvą – tik pasisvečiuoti...

Genovaitė ŠNUROVA

interviu7Jokia naujiena, kad emigracijos mastai dideli, kad ir uteniškiai pasklido po visą pasaulį, bet kad jų tiek daug ir kad gyvena netgi pačiose egzotiškiausiose šalyse, įsitikinau tik ėmusi ruošti publikacijų ciklą „Uteniškiai Lietuvoje ir svetur“.
Ypač daug buvusių Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientų – pačių gabiausių, smalsiausių – aptinku įvairiausiuose žemės kampeliuose, dirbančių įdomius darbus, reikalaujančius ne tik užsienio kalbų mokėjimo, bet ir komunikabilumo, optimizmo, organizacinių ir visokiausių kitokių gabumų. Viena jų – „šapokiukė“ Kristina PETRAVIČIŪTĖ. Apie daug ką pasikalbėjome...

Klausiu tradiciškai: papasakokite apie tą laiką, kai dar gyvenote Utenoje: ką veikėte laisvalaikiu, kuo domėjotės?
Mokyklos laikai man buvo mokslų laukas. Mokiausi Adolfo Šapokos gimnazijoje. Kiek pamenu, visada buvau labai disciplinuota ir maksimalistė – 10-tukas arba nieko... Likusį laiką aktyviai dalyvavau savaiveikloje, prisidėdavau prie mokyklos renginių organizavimo ir tuo pačiu metu atradau tai, kas mane labiausiai įkvepia, – keliones.
Iš karto po gimnazijos baigimo, jei neklystu, išvykote į užsienį. Kodėl? Kuo ten užsiėmėte?
Besimokydama gimnazijoje, jau žinajau, kad noriu studijuoti užsienyje. Anglija buvo vienas iš galimų variantų – tiek dėl kalbos, tiek dėl to, kad tais metais prasidėjo didysis boomas studijuoti viename iš Anglijos universitetų, nes jie siūlė paskolas mokslui labai palankiomis sąlygomis. Tiesa, nepasirinkau tradicinio kelio – iš mokyklos į universitetą. Nusprendžiau praleisti vienus metus, vadinamąjį Gap Year Brazilijoje. Skamba kiek neįtikėtinai, bet, kiek save atsimenu, visada tikėjau, kad „nęimanoma“ neegzistuoja ir kad jei labai nori ir stengiesi, gali surasti kelią, kaip tai pasiekti. Tad, turėdama patvirtintą vietą Ekseterio universiete (Tarptautinių santykių ir ispanų kalbos studijos), išvykau į Oksfordą ir per kelis mėnesius užsidirbau bilietui ir Rio de Žaneirą. Turbūt prireiktų viso straipsnio apie mano nuotykius Brazilijoje, bet jei trumpai – įsimylėjau šalį, žmones ir net buvau sudvejojusi, ar grįžti į Europą. Dirbau irgi kiek neįtikėtiname darbe – mokiau anglų kalbos privačių lėktuvų pilotus (tikriausiai iki šiol mano mokiniai kalba su lietuvišku akcentu...).

Tęsinį skaitykite 2018 06 02 „Utenyje“

Jauna gydytoja mėgaujasi darbu

DSC 0905555Būti gydytoju svajoja dažnas vaikas. Tik laikui bėgant svajonės keičiasi, atsiranda naujų pomėgių, vilioja kitos, vaikystėje net negirdėtos, profesijos, o pirmoji svajonė prisimenama su šypsena. Tačiau kai Ieva, augusi menininkų šeimoje (o ir visa giminė menininkų – muzikantų), būdama vos ketverių, nusprendė tapti dantukų gydytoja, savo sprendimo nekeitė. Vėliau apie šią mergaitės svajonę žinojo visi klasės draugai, mokytojai. Po penkiolikos metų ši svajonė tapo realybe – Ieva pasirinko odontologijos studijas. Ir štai beveik dveji metai odontologė Ieva Neseckaitė dirba šeimos klinikoje „Hiperika“.
„Mano pirmasis odontologas buvo Kazimieras Preikša. Tai jis buvo mano inspiracija, šios svajonės įkvėpėjas. Nuo trejų metukų mama mane pradėjo vesti pas jį. Aš žavėjausi šio žmogaus, pradedančio darbą šeštą valandą ryto, atsidavimu savo profesijai. Ir užmegzti kontaktą mokėjo su kiekvienu pacientu. Net su vaiku. Sugebėdavo vaikui išrauti dantuką, mažyliui to nė nesupratus. O tas kruopštumas! Odontologija – tai sritis, apimanti mediciną, inžineriją ir meną. Viskas viename“, – apie savo pasirinkimą pasakoja Ieva.

Tęsinį skaitykite 2018 05 30 „Utenyje“

Orai

 

braskesOras po Joninių
Pagaliau sulaukėme lietaus ir gaivesnių orų. Lietus turėtų nušniokšti sekmadienį ir šilumos bus visai nedaug – 12 naktį ir 15 laipsnių dieną. Bet atvėsimas ateina neilgam. Jau nuo pirmadienio termometro stulpelis vėl pradės kopti į viršų. Pirmadienio dieną pasieks 18, antradienio – 22, trečiadienio – 25 laipsnių žymą. Naktimis sušils nuo 8 iki 15 laipsnių.
Pirmadienį dieną ir vakare žadamas lietus, pūs nestiprus pietinių krypčių vėjas.
Antradienio rytas numatomas giedras, dieną ir vakare nedidelis lietus ir perkūnija. Vėjas pietryčių 2–4 metrų per sekundę.
Trečiadienis jau be lietaus. Saulėtas. Pūs vidutinio stiprumo rytų vėjas.
Mūsų laukia pačios trumpiausios naktys. Šviesusis paros laikas trunka 17 valandų ir 30 minučių. Nespėji bluosto sudėti, o jau keltis reikia...
Mėnulio pilnatis prasideda birželio 27 dieną.
Pravės ir vanduo. Jau dabar Tauragno ežere vanduo (17 laipsnių) šaltesnis nei Baltijos jūroje. Tiesa, tik 1 laipsniu.

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Kiekvienas savo laimės kalvis, gaila, kad ne kiekvienas – kalvis.
Kiekvienas turi teisę pakliedėt, bet juk nebūtinai per televiziją.
Kitą kartą sunku suprasti, kam mums Dievas davė protą.
Kitas gali įsižeisti, jei pasakysi jį matęs šunų parodoje.
Geram būti sunku, nors ir tinka prie veido.
Jaunystėje prieš akis visas gyvenimas, senatvėje – amžinybė.
(Jurgis Gimberis)

konkursas skalbimas1

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

IŠNUOMOJU žemę su didele kūdra (yra galimybė nusipirkti). Tinka poilsiui ir žuvininkystės verslui. Apie 1 ha žemės galima dirbti. Šalia yra Lukno ežeras.  Tel. (8-686) 77639, el. p. rimantasemilija@gmail.com

 

PADEDAME paruošti reikiamus dokumentus pastatų įregistravimui
Statybų inspekcijoje (VTPSI).
Konsultuojame visais nekilnojamojo turto klausimais.
Tel.: (8-698) 18325, (8-608) 30123.

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas.
Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

vandens

 

 

 

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija

  • 2018-06-20

    2018-06-20 apie 17.20 val. Utenos r., Gimžiškių k., Kalno g., namuose, vyras (g. 1979 m.) smurtavo prieš savo žmoną (g. 1983 m.). Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-06-20 apie 21.30 val. Utenoje, Vaižganto g., sūnus (g. 1985 m.) smurtavo prieš savo motiną (g. 1962 m.). Vyras po įvykio pasišalino. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 2018-06-20

    2018-06-20 gautas vyro (g. 1993 m.) pareiškimas, kad Utenos r., Naujasodžio k., Vandenų g., garažų bendrijoje „Vyžuona“, nulaužus garažo spynos kablį ir patekus į vidų, pavogtas jam priklausantis suvirinimo aparatas SP. Padaryta 700 eurų žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018-06-20 gautas Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro direktoriaus pareiškimas, kad 2018-06-11 jaunuolis (g. 2000 m.) išėjo ir negrįžo į centrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 2018-06-21

    2018-06-21 gautas Utenos apskr. VPK RS vyresn. tyrėjo tarnybinis pranešimas, kad apie 16.50 val. Utenoje, Kupiškio ir Taikos gatvių sankryžoje, vyras (g. 1941 m.), gyv. Utenoje, Taikos g., (blaivus) vairuodamas automobilį „Audi A4“, išvažiavo iš šalutinio (Taikos g.) į pagrindinį kelią (Kupiškio g.) ir nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio miškovežio DAF XF105.460 su puspriekabe MOL ST1213, kurį vairavo vyras (g. 1986 m.), gyv. Ukmergės r. sav., Deltuvos sen., Statikų k., Statikų g. (blaivus), automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo „Audi A4“, keleivė (g. 1944 m.), sėdinti ant galinės automobilio sėdynės. Utenos ligoninės priėmimo skyriuje moteriai nustatytas dešiniojo pečio raktikaulio lūžis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • 2018-06-21

    2018-06-21 dirbant Utenos apskr. VPK pareigūnams buvo gautas parnešimas iš Utenos apskr. VPK operatyvinio budėtojo, kad nuo Naujojo Daugėliškio pusės prie įvažiavimo į kaimą automobilį VW TRANSPORTER apgadino traktorius „John Deere“, kuris nuvažiavo į Grybėnų k. Nuvykus į įvykio vietą ir pabendravus su minėto automobilio vairuotoju, prie Grybėnų k. esančių fermų rastas minėtas traktorius ir vairuotojas (g. 1962 m.), kuriam nustatytas 2,41 prom. girtumas Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į Utenos apskr. VPK areštinę.
  • 1