Aktualijos

Pramogų verslo fone – sustiprėjusi savižudybės ir priklausomybių rizika

Kasparo Mociūno nuomone, visų pirma socialinės iniciatyvos turėtų rūpėti savivaldai. (Asmeninio albumo nuotr.)

Rasa MILERYTĖ

Vadinamieji vartininkai – asmenys, kurie, dirbdami savo įprastą darbą, bendrauja su daug žmonių (policininkai, medikai, mokytojai ir pan.) – gali dažniau nei kiti susidurti su psichologinę krizę išgyvenančiais asmenimis. Jei tokie žmonės tinkamai paruošti atpažinti rizikos ženklus, jie gali svariai prisidėti prie kovos su savižudybėmis ir priklausomybėmis. Vieni tokių žmonių – paslaugų sferos darbuotojai, o pramogų verslo fone, kur liejasi alkoholis ir svaigina muzika, rizika gali itin sustiprėti. Kam turėtų rūpėti, kad barų, naktinių klubų ir lošimo vietų darbuotojai būtų pasiruošę atpažinti rizikos ženklus ir ar Lietuvoje užtenka priemonių kovoti su šiomis problemomis?

Socialinės iniciatyvos turėtų rūpėti savivaldai
Socialiai atsakingą verslą plėtojantis „Paletės“ baro savininkas Kasparas Mociūnas sakė neseniai išėjęs „Safe Talk“ mokymus, kuriuose kalbėta apie tai, kaip atpažinti savižudybės ženklus ir padėti. Utenoje panašios iniciatyvos nėra dažnos – „Safe Talk“ pobūdžio mokymai vyksta retai, į vieną užsiėmimą priimama apie 30 žmonių.
Pašnekovo nuomone, apie savižudybę svarstantys žmonės beveik visada tam tikrais ženklais parodo, kad norėtų sulaukti pagalbos. Tokiais ženklais galėtų būti ir atviros frazės („gyvenimas neturi prasmės“, „aš jau priėmiau sprendimą“), ir sunkiau pastebimas prislėgtumas, apatija.

Tęsinį skaitykite 2019 07 20 „Utenyje“