Į redakcijos kvietimą pasakoti įvairias gyvenimo istorijas vis dažniau atsiliepia mūsų laikraščio skaitytojai. Šį kartą pateikiame istoriją, kurią papasakojo Utenos rajono Utenos seniūnijos Andreikėnų kaimo gyventoja Ona Vanagienė.

„Jokia ne naujiena, kad mano jaunystės laikais šeimos kaime susilaukdavo mažiausiai 4-5 vaikų, o kai kurios – ir gerokai daugiau, – pasakojo Ona. – Užtat kiek linksmo šurmulio būdavo, kiek išdaigų, smagių vakaronių. Galima sakyti, kad visi be jokios išimties dainuodavo, polkas, valsus smagiai šokdavo.
Stasė užaugo viena tarp keturių brolių. Vienas už ją buvo vyresnis, kiti – jaunesni. Gražiai visi sugyveno, prie darbų varyti nereikėjo, bet ir į gegužines ir kitokius jaunimo susibūrimus noriai ėjo.
Nežinau, ar Stasės broliai jau buvo nusižiūrėję širdžiai mielas merginas, ar dar ne, bet Stasė, tikrai žinau, tokio žmogaus neturėjo. Užtat ją buvo nusižiūrėjęs toks Povilas. Jis labai stengėsi įtikti Stasei, visokiais būdais ją mergino, meilius žodžius kalbėjo, o jos širdis visu tuo nesidžiaugė: nemielas ir baigta.

Tęsinį skaitykite 2016 02 20 „Utenyje“