utenis 11

Wednesday, February 21, 2018

Julius šeimoje buvo dvyliktas vaikas. Pats mažiausias, pats guviausias, pagranduku vadinamas. Jis nesuprato pastarojo žodžio reikšmės, bet jei vadina, tai tegul vadina. Atsiliepdavo vyresniųjų brolių ir sesių visaip šaukiamas: ir Juliuku, ir pagranduku, ir mažyliu, ir baltapūkiu.
Kai jam buvo gal kokie šešeri metai, ištekėjo viena iš jo vyresnių seserų. Kiek jai tada buvo metų (girdėdavo vadinant sumitusia merga, bet ką tai reiškia, nesuprato, o ir nesidomėjo), vaikas nežinojo. Suprato tik tai, kad dėl tų vedybų namuose įvyko kažkas negero, mat tėvas vaikščiojo visas persimainęs, supykęs, rūškanas. Jei jo kas nors ko nors paklausdavo, mesteldavo kažkokį piktą žodį ir nueidavo, ranka numojęs. Motina vis užverktomis akimis vaikščiojo, stengėsi tėvui nesimaišyti po kojomis. Ir šitaip buvo kone kasdien.
Kai po trejeto metų kita sesuo susiruošė tekėti, namuose vėl kilo sąmyšis. Julius tada jau buvo baigęs dvi pradžios mokyklos klases, pats paskaitydavo knygeles su didelėmis raidėmis, o ir rašyti jau mokėjo. Kartą, kai nieko nebuvo namuose, pas juos užsuko kažkoks vyriškis ir paliko smulkiai prirašytą popieriaus lapą, kurį prašė perduoti tėvams. Vaikui labai buvo įdomu, kas tame popieriuje parašyta, bet raidės buvo tokios mažos, taip įdomiai suraitytos, kad perskaityti jam nepavyko nė vieno žodžio.

Tęsinį skaitykite 2017 12 09 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas