utenis 11

Wednesday, February 21, 2018

Simonas ir Laura buvo klasės draugai. Tik tas ir siejo juos. Na, gal dar tai, kad abu buvo iš vieno kaimo. Tik tada, kai, baigę mokyklą, abu išvažiavo į tą patį miestą mokytis, lyg ir susidraugavo. Bet ir tai, galima sakyti, iš reikalo. Mat kol apsiprato naujoje vietoje, daugiau pažįstamų neturėjo.
Simonas dažnai ateidavo pas Laurą, nes kambarėlio, kurį ji išsinuomojo, šeimininkai gyveno kitur. Taigi – laisvas plotas... Po kurio laiko jų santykiai peraugo į abipusius jausmus. Abu juokais paspėliodavo: ar čia jau meilė, ar tik prisirišimas prie vienas kito.
Atsitiko taip, kad tas „prisirišimas“ davė rezultatą – Laura ne iš karto suprato, kad laukiasi vaikelio. Abiem tai buvo labai netikėta, nelaukta. Svarstymai, ką dabar daryti, tęsdavosi iki ryto. Aiškaus sprendimo nebuvo: abu studentai, abu be tvirto materialinio pagrindo, be gyvenamosios vietos ir, žinoma, supratimo, kaip reikės gyventi toliau.
Po bemiegių naktų, svarstymų ir Lauros išlietų ašarų buvo nuspręsta: Simas išvažiuos į tuo metu garsias Baikalo-Amūro magistralės (BAM) statybas, uždirbs pinigų nors gyvenimo pradžiai, sugrįš, abu susituoks ir pradės gyvenimą kartu. Gali būti, kad jau trise.
Simui išvažiavus, Laura nusprendė parvažiuoti į kaimą ir naujieną pasakyti tėvams. Įėjusi į namus rado tėvus pietaujančius. Tėvas, tarpduryje pamatęs dukrą, tik kilstelėjo antakius, lyg norėdamas įsitikinti, ar čia tikrai dukra tokiu netikėtu laiku parvažiavo, ar čia jam akyse kažkokie miražai rodosi. O motina reagavo audringai: kokią naujieną praneši taip netikėtai atvykusi.
Laura nebežinojo, kaip elgtis: pasakyti viską ir apsisukus išeiti ar iš viso neprisipažinti. Bet supratusi, kad tokio fakto ilgai nenuslėpsi, tebestovėdama tarpduryje pasakė, kad po keleto mėnesių jie taps seneliais. Tėvas taip ir sustingo keistoje pozoje su pilnu šaukštu rankoje, o motinai lyg kas per galvą sunkiu daiktu užvožė: kad ėmė šaukti, kad ėmė plūsti dukrą namams nešlovę užtraukus, jog, rodės, perplyš per pusę iš pasiutimo. Nė neatsigręžusi į dukrą, nė nepasižiūrėjusi į jos užverktas akis, lyg kirviu nukirto – lauk iš namų ir kad daugiau tavo nė jokios čia nebūtų...

Tęsinį skaitykite 2017 12 30 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas