utenis 11

Wednesday, February 21, 2018

Užrašė Genovaitė Šnurova

Anelė augo didelėje šeimoje. Nedidelėje kaimo trobelėje gyveno ne tik ji su tėvais, dar keturiomis seserimis ir trimis broliais, bet ir seneliais iš tėvo pusės.
Senelei, perkopusiai 80 metų slenkstį, tebuvo patikėta tik kambarinių ir lauko gėlių priežiūra ir, kaip visi juokaudavo, paruošiamieji vakarienės darbai: bulvių skutimas, rauginto pieno išpylimas iš didelės puodynės į molinį dubenį, didelės statinės su raugintais kopūstais priežiūra, ant stalo po kiekvieno valgymo likusių trupinių sulesinimas vištoms ir dar vienas kitas lengvas darbelis. Seneliui sveikatos užtekdavo tik šluotoms arba vantoms rišti.
Anelės tėvai buvo labai darbštūs ir rūpestingi. To paties mokė ir savo vaikus: visi turėjo nepriekaištingai atlikti jiems pavestus darbus, o vyresnieji dar ir mažesniuosius sukontroliuoti.
Kai visi vaikai užaugo ir sukūrę savo šeimas išėjo iš tėvų namų, sugrįžę aplankyti senolių, vis stebėdavosi, kaip tokiame mažame namelyje visi jie sutilpdavo.
Anelei nelabai patiko visai šalia miesto gyvenęs Povilas, bet jis ją seniai buvo nusižiūrėjęs į žmonas. Kadangi darbščiai merginai kažkodėl niekas daugiau nesipiršo, ji sutiko ištekėti už Povilo. Vestuvės nebuvo nei labai linksmos, nei labai triukšmingos.
Porą metelių pagyvenę kartu su Povilo tėvais, susilaukę pirmagimės dukros, Anelė su Povilu nutarė išsikelti į miestą. Išsinuomojo nedidelį butą ir gyveno jame tol, kol dar ir sūnus gimė. O tada statybose dirbęs Povilas gavo trijų kambarių butą. Laimė liejosi per kraštus: butas buvo erdvus, saulėtas, pačiame miesto centre, mokykla vos už dviejų namų, parduotuvė kitoje kelio pusėje, o ir į darbą abiem buvo netoli.
Gyvendami be didelių rūpesčių, Anelė ir Povilas sakėsi net nepastebėję, kad jau užaugo vaikai, kad pirmiausia dukra tėvus supažindino su savo išrinktuoju, o po pusantrų metų tą patį padarė ir sūnus.

Tęsinį skaitykite 2018 01 27 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas