utenis 11

Saturday, February 17, 2018

Užrašė Genovaitė Šnurova

Kažkada buvęs labai tvarkingas Teresės namas su gražiai prižiūrėta teritorija aplink jį, šiandien stovi tuščias. Seniai žole užžėlė visi takeliai jo link, vietoj buvusių rožynų – kiečių, builių ir dilgėlių sąžalynai. Pačius skaniausius obuolius nokinusi obelis, augusi prie pat lango, vaisių beveik nebeveda: apsamanojo, sulinko, pasviro į lango pusę taip, kad viena šaka tiesiog įsibedė į stiklą. Net pats stipriausias vėjas jos nepajudina. Atrodo, kad ji iš nuostabos negali atsipeikėti: kodėl namo viduje niekas nebevaikšto, kodėl užuolaidų vietą užėmė stori voratinkliai, kodėl niekas nebevarsto netgi durų į virtuvę...
Teresės namo stogas įlinko, langų stiklai pajuodo, lauko durys tesilaikė tik ant vieno vyrio, viskas, kas buvo ilgus metus tvarkingai prižiūrėta, puoselėta, – neliko nė ženklo. Vagys čia irgi turėjo ką veikti: iš namo vidaus išnešė viską, ką buvo galima panešti ar išvežti.
Gerai, kad pati Teresė to nemato. Gal net nenujaučia. Ji dabar socialinės globos namuose. Sako, jau sunkiai susivokia aplinkoje.
Jos vienintelis sūnūs Romas irgi gyvena tuose pačiuose globos namuose, tik kitame jų korpuse...
... Teresė ištekėjo vėlai, bet anksti liko našle. Romui tebuvo penkeri metukai, kai jos vyrą ir vaiko tėvą priglaudė medžiais apaugusias kaimo kapines.
Po kurio laiko net keletas vyrų bandė prisikalbinti Teresę dar kartą tekėti, bet ji buvo kategoriška – ne ir baigta. Vaiką užsiauginsianti pati, jokių patėvių berniukui nereikia...

Tęsinį skaitykite 2018 02 03 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

namai
next
prev

VB Utena jpg

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas