utenis 11

Wednesday, May 22, 2019

Genovaitė ŠNUROVA

Vargu ar daug dar tebėra gyvų mano amžiaus moterų, kurios ištekėjo taip kaip aš – sulaukusios piršlių. O tokia piršlybų istorija kaip manoji, ko gero, iš viso vienintelė. Jei ne man pačiai taip būtų atsitikę, gal ir nepatikėčiau...
Daug ką gyvenime jau pamiršau. Nebeprisimenu kai kurių žmonių pavardžių, ypač neišsilaikė atmintyje labai daug pavadinimų, bet piršlybas prisimenu iki menkiausių smulkmenų.
Tada buvo pats pavasario gražumas. Ievos jau žydėjo, alyvos dar tik pumpurus krovė, mano darželyje žiedus jau buvo išskleidę narcizai. Nors tą dieną buvo sekmadienis, neiškenčiau nenusitvėrusi darbo: išėjau pasikapstyti darželyje, esančiame tarp namo ir kelio. Visokiausių gėlių buvau prisodinusi. Toms, kurių pavadinimų nežinojau, savus sugalvojau.
Besikapstinėdama išgirdau keistą garsą – lyg žvanguliais kas barškintų. Būtent tokius garsus buvau girdėjusi dar vaikystėje, kai piršliai gražiai pakinkytuose vežimuose mano kaimo panelėms jaunikius vežė. Aš tada dar nebuvau priaugusi iki nuotakos amžiaus, bet gražiai prižiūrėtais arkliais, rože piršlio kepurėje grožėdavausi.
Tas žvangulių garsas vis artėjo. Tai mane stebino, nes tokiu metų laiku piršliai nevažinėdavo. Pagalvojau, kad neisiu iš darželio tol, kol savo akimis nepamatysiu, kas čia vyksta. Sulaukiau. Stovėjau sustingusi iš nuostabos – tikrai piršliai. Piršlys sustabdė arklius ir, žiūrėdamas į mane, paklausė, ar aš esanti Elenutė. Aš visiškai sutrikau šitaip gražiai pavadinta, nes iki šiol visi mane šaukdavo tiesiog Alena, Alia, Aleniote, bet niekas nevadino Elenute. Prisipažinau piršliui, kad būtent toks mano vardas. Tada jis paklausė, ar laukiame svečių ir ar priimsime juos. Atsakiau, kad priimsime, nes ir namai buvo sutvarkyti, ir tėvai jau buvo grįžę iš bažnyčios.
Ir tėvams, ir man tokių svečių apsilankymas buvo labai didelė staigmena. Piršlys užsiminė, kad kažkoks žmogus mano tėvus ir, žinoma, mane turėjo perspėti apie jų ketinimus, bet jei neperspėjo, tai ką dabar darysi: bus, kaip bus.
Prisipažinsiu, nuo jaunikio akių negalėjau atitraukti – koks jis gražus buvo. Labai matėsi, kad už mane gerokai vyresnis, bet man tai nebuvo kliūtis. Aš jam, iškart supratau, irgi patikau.
Nei piršlys, nei jaunikis nėjo nei mūsų ūkio apžiūrėti, nei pas save kvietė. Su mano tėvu, išlenkę naminukės po stiklelį, iš karto dėl vestuvių tarėsi. Nelabai aš kreipiau dėmesį į jų kalbas, mane domino tik mano būsimasis.
Vestuvių dieną jaunikis ir jo palyda kažkodėl vėlavo atvažiuoti. Aš jau nerimavau, kad gal apsigalvojo, bet sulaukiau. Skubėjome į bažnyčią ir ėjome tiesiai prie altoriaus, tespėję su kunigu susitarti, kad į savo knygas jis mus įrašys „po vinčiaus“.
Prieš Dievą tapę vyru ir žmona, nuėjome į kleboniją, kur klebonas išsitraukė didelę storą knygą ir ėmė rašyti. Užrašė vestuvių datą, jaunikio vardą ir pavardę, o tada mano paklausė. Kai pasakiau vardą, jaunikis šypsojosi, o kai pasisakiau pavardę, jo akys net iš akiduobių išvirto. Nesupratau, kas atsitiko. Alfonsas (toks mano tik ką vyru tapusio žmogaus vardas) pradėjo kažką mikčioti, veblenti kažką man nesuprantamo, dairytis aplinkui. Tą keistą jausmą ir dar keistesnį jaunikio elgesį nutraukė kunigas, pasakęs, kad viskas sutvarkyta ir kad mes jau galime važiuoti namo.
Tik bevažiuojant Alfonsas prasitarė, kad jis su piršliu visai ne pas mane važiavo (užtat ir nebuvom perspėti apie jų viešnagę), o į gretimą kaimą, bet irgi pas Elenutę, tik kitokia nei mano pavarde. Štai taip... O juk jau buvome sutuokti... Sužinojau dar ir tai, kad pirštis jie tokiu keistu laiku važiavo todėl, kad pavasario pradžioje mirė Alfonso mama, o namams verkiant reikėjo šeimininkės. Tuo labiau kad pavasario didysis darbymetis jau buvo prasidėjęs...
Nežinau, kaip būtų buvę šiais laikais, jei būtų atsitikusi tokia keista istorija, o tada kitos išeities nebuvo – bažnyčioje prisiekta prieš Dievą ir reikia gyventi...
Negaliu pasakyti, kad blogai gyvenome. Žinoma, per daugelį dešimtmečių visko buvo: ir pykomės, ir taikėmės, bet abu labai daug dirbome. Gimė dukra ir sūnus, bet berniukas greitai mirė.
Kai dukra susiruošė tekėti, aš jau buvau našlė. Kai sužinojau, kad ji su savo išrinktuoju nė nesiruošia tuoktis bažnyčioje (ji dirbo mokytoja, o jau buvo tarybiniai laikai, kai Dievo jau „nebebuvo“), aš labai prieštaravau. Netgi kategoriškai pareiškiau, kad jų vestuvėse nedalyvausiu.
Kadangi dukra vis tiek nusprendė mane supažindinti su būsimu žentu, sutikau, kad atsivestų jį pas mane. Paruošiau skanius pietus, pyragą iškepiau. Susėdome, kalbėjomės. Būsimasis žentas man labai nepatiko. Ir ne vien dėl to, kad pokalbiui taip ir neradome bendrų temų, kad nesutarėme dėl vestuvių be bažnyčios, kad jis, ateidamas susipažinti, atsinešė... butelį degtinės, kurią tik jis vienas ir tegėrė. Net negaliu paaiškinti, kas iš esmės man jame nepatiko. Buvo tiesiog kažkoks atstumiantis ir tiek.
Bandžiau dukrą atkalbėti nuo vestuvių būtent su šituo žmogumi, bet ji net girdėti nenorėjo – myliu ir viskas tuo pasakyta. Ištekėjo, pagimdė mergaitę. Po pusantrų santuokinio gyvenimo metų jau aiškiai pamačiau, kad jos šeimoje vyksta negeri dalykai. Suprantama, dukra nesutarimus su vyru nuo manęs labai slėpė, bet kaipgi nesužinosi gyvendama nedideliame mieste, kur vos ne visi vienas kitą pažįsta.
Iš pašalinių žmonių girdėjau, kad žentas piktnaudžiauja alkoholiu, kad dėl šios priežasties teko ne kartą pakeisti darbą ir kad būna atvejų, jog kartais ir ranką pakelia ir prieš žmoną, ir prieš ją bandančią užstoti dukrelę...
Nesiūliau dukrai skirtis, nes nemaniau, kad ji mano patarimo paklausys. Galvojau, kad pati užsispyrusiai nenorėjo klausyti mano patarimo netekėti už šito žmogaus, tai tegul ir dėl skyrybų pati nusprendžia. Nusprendė, bet dar gal po kokių 6 ar 7 metų...
Kad anūkė gyvena su kažkokiu jaunuoliu, sužinojau atsitiktinai. Kai jos apie tai paklausiau, nesigynė. „O tai kada vestuvės?“ – norėjau sužinoti. „Šiais laikais vestuvės nebemadingos, – atšovė anūkė. – Svarbiausia, kad mes mylime vienas kitą.“
Meilė truko apie pustrečių metų. Vietoje buvusiojo atsirado kitas. Jei mane teisingai informavo, jau ir to nebėra, bet akiratyje šmėžuoja trečias...
Štai šitaip gyvenu aš, mano dukra ir anūkė... Šitaip kinta supratimas apie atsakomybę, meilę, pažadus, santuoką, šeimą. Modernėjam ar kažkaip kitaip visa tai vadinasi?..
Nežinau kodėl, bet prieš keletą metų sugalvojau pasidomėti, o kaipgi gyvena ta Elenutė iš kito kaimo, kuri turėjo būti mano vietoje. Pasirodo, kad ji taip ir liko vienišauti, ko gero, taip ir nesužinojusi tikrosios priežasties, kodėl laukiami piršliai pas ją taip ir nepasirodė...
Tiesa, viena moteriškė pašnibždėjo, kad ir mano Alfonsas po keleto santuokos metų buvo užsimanęs patenkinti smalsumą ir pasižiūrėti, kaip atrodo toji Elenutė, kuri turėjo būti jo žmona. Nežinau, ar tai tiesa, nes man apie tai jis niekada neužsiminė...

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

PARDUODUOpel Meriva“. 2005 m., 1,7 CDTI, 74 kW. TA iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Variklio tarpinės arba galvutės defektas. Kaina 650 eurų. Tel. 8699 83088.kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Skambutis:
– Alio.
– Ir tau alio, gerasis žmogau.
*
Kalbasi du vyrai:
– Mano žmona pikta kaip šuo.
– Betgi tai didelis privalumas!
– Kaip suprasti?
– Va, įsivaizduok, tau įgriso meilužė. Imk ir užsiundyk ant jos žmoną.
*
– Ar kaimynai nesiskundžia, kad jūs nuolat sieną gręžiate?
– Nesiskundžia. Nes aš gręžiu naktį, kai visi miega.
*
Gulintį policininką pakėlė laipsniu: jis tapo šlagbaumu.

 

Gerbiami senjorai!
Turime Jums gerą naujieną. Kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 iki 16.00 val. laukiame jūsų neseniai duris atvėrusiame Utenos maltiečių senjorų dienos centre, Tauragnų g. 2 (iš kiemo pusės).
Čia galėsite bendrauti, mėgautis arbata ar kava, megzti, skaityti, užsiimti rankdarbiais, dalyvauti daugelyje kitų veiklų.

 

PARDUODAMOS arba IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos  (46 kv. m, I aukštas) Utenos mieste. Tinka parduotuvei, paslaugoms, biurui. Tel. (8-614) 64501.

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas