utenis 11

Thursday, July 18, 2019

Genovaitė ŠNUROVA

Nenoriu nei aimanuoti, nei tuo labiau skųstis. Tiesiog ramiai pasikalbėti su tais, kurie teigia kasdienybės verpetuose randantys laiko sau, ir su tais, kurie sako, kad jie turi visko, tik laiko neturi. Vieni tiesiog pasineria į savo pomėgių, o gal tik minčių pasaulį ir užmiršta viską aplinkui, o kiti tik lekia ir lekia, galbūt net ne visada žinodami, nei kur, nei ko šitaip skuba.
Aš, kiek save prisimenu, visada norėjau turėti laiko sau. Na, nors valandą ar dvi per dieną. Tiesiog tam, kad galėčiau pabūti viena, surikiuoti savo mintis, o dar geriau – patikėti jas baltam dienoraščio lapui. Vasarą labai norėjau išeiti į gamtą, prisiliesti prie šimtamečių ąžuolų, pasisemtijų tvirtybės, tiesiog pasėdėti aukštyn galvą užvertusi į dangų ir paganyti debesis.
Mama ištekėjo jauna – vos per dvidešimtį metelių perkopusi, o tėčiui tada jau buvo per keturiasdešimt. Nežinau, ar jie juokavo, ar iš tikrųjų taip buvo, kad mano mama buvo tėčio – pradinių klasių mokytojo – mokinė. Suprantama, tėtis ir mano pirmuoju mokytoju tapo. Mama pas kažkokį kaimo siuvėją mokėsi siuvėjos amato. Matyt, gabi buvo mokinė, nes visą gyvenimą ji beveik nieko kito ir nedarė, tik siuvo, siuvo, siuvo... Girdėjau tėvus kalbant, kad kartais ji uždirbdavo daugiau už tėtį.
Nežinau, kodėl (pinigų gi šeimai neturėjo trūkti) tėvai dar laikė dvi karves, keletą avių, porą kiaulių, pulkelį vištų ir labai piktą gaidį, nemažą plotą žemės užsodindavo daržovėmis. Mama, kaip jau sakiau, tik siūdavo ir valgyti pagamindavo. Visais ūkio reikalais nuo pat to laiko, kiek save atsimenu, rūpinausi aš ir (priešokiais) tėtis. Daug ūkio darbų reikėdavo padaryti anksti rytą (iki išeinant į mokyklą), o likusius – grįžus iš mokyklos. Prisimenu ir tai, kad vakare būdavau taip pavargusi, kad pamokas ruošdama dažniausiai užmigdavau...
Kai išvykau studijuoti, tikėjausi turėti laiko sau, deja... Tėvai nebuvo labai linkę remti mano mokslų materialiai, todėl po paskaitų eidavau dirbti. Grįždavau į nuomojamą kambarį vos kojas pavilkdama, todėl migdomųjų tikrai nereikėjo...
Galvojau, kad tada, kai baigsiu mokslus, tikrai turėsiu laisvesnio laiko, bet ir tai liko tik svajone... Priežastis daugiau negu paprasta – ištekėjau, vienas po kito gimė vaikai. Vyro toks darbas buvo, kad jis mažai kuo galėjo man padėti, todėl ir į darbą lėkiau, ir vaikus auginau, ir visus buities reikalus, galima sakyti, visada viena tvarkiau. O juk dar ir naktį prie vaikų keltis reikėdavo...
Tada vėl svajojau... Užaugs, galvojau, vaikai, sukurs savo šeimas, va tada ir aš atsipūsiu...
Vaikai, žinoma, užaugo. Baigė mokslus, sukūrė šeimas ir išėjo iš mūsų namų. Po nepilnų metų sulaukiau (tarybinio) pensinio amžiaus, o kadangi mano darbovietėje buvo mažinami etatai, mane atleido iš darbo. Štai dabar, galvojau, bus mano „aukso amžius“. Manot, buvo? Vilniuje vaikui vietą lopšelyje ar darželyje gauti prilygo loterijai. O anūkai tai gimė... Kaip manote, kas juos augino? Pirmiausia vos keleto mėnesių dukrytę atvežė sūnus, po keleto mėnesių savo mažylį pas mane įkurdino ir dukra. Vos šie jau pradėjo bėgioti savo kojelėmis, dar vienas anūkas gimė...
Kai visus anūkus jau užauginau iki mokyklos, tėvai juos išsivežė. Maniau, kad dabar tai jau bus gerai – galėsiu nors dalį dienos skirti sau. Svajonė subliūško jau kitą dieną – paskambino mamos kaimynė ir pasakė, kad ją greitoji išvežė į ligoninę, kad įtariamas insultas...
Tada man jau buvo 66-eri (tėtis jau buvo miręs), todėl palikau vyrą vieną tvarkytis namuose ir išvažiavau slaugyti mamos – juk kitos motinos nėra ir nebus, ji vienintelė. Ligoninėje mama buvo neilgai. Teko vežtis namo, nes jokių slaugos ligoninių tada dar nebuvo.
Niekada nebuvau slaugiusi šitaip sunkiai pasiligojusio žmogaus, todėl daug ko paprasčiausiai nežinojau. Teko pasikliauti patarimais, ieškoti literatūros. Mamą reikėjo ir vartyti, ir maitinti, ir prausti, vaistus girdyti. Viską išmokau. Mama žiūrėdavo į mane ašarų pilnomis akimis. Ji suprato savo padėtį, matė, kad man labai sunku. Ji buvo lieknutė, nedidelio ūgio, bet pabandyk, kad gudrus, ją pakelti, pasodinti, apversti ant kito šono.
Išmokau masažuoti, kasdien darydavome pačius paprasčiausius mankštos pratimus. Tais atvejais, kai nebežinodavau, ką daryti, kviesdavausi felčerę, pažįstamą kineziterapeutę.
Labai pamažu reikalai taisėsi. Mama pati jau galėjo atsisėsti, pavalgyti, net pasakyti keletą žodžių. Niekas netikėjo, kad ji ims vaikščioti. Aš irgi. Giminaičiai atvežė neįgaliojo vežimėlį, tada man jau buvo šiek tiek lengviau: pasodindavau ją į vežimėlį, išveždavau į lauką, kur ji pabūdavo, kol pavargdavo.
Gamta ir saulė, matyt, ją teigiamai veikė. Dar po keleto mėnesių ji pati jau galėjo keletą minučių pastovėti, po to – žengti vieną kitą žingsnelį.
Kai ji jau galėjo naudotis vaikštyne, pati išeiti į lauką, prasidėjo kitos bėdos – ji ėmė akti, sunkiai girdėti... Gydytojai neguodė – geriau nebus. Tik blogiau. Juk jai jau buvo gerokai per devyniasdešimt...
Vieną mamą palikti galiu (ilgiausiai) porai valandų, o ir tai tik paprašiusi kaimynės mane pavaduoti. Tokia vienturčio vaiko dalia...
Po mėnesio mamai bus 102-eji metai. Dabar ji jau visiškai nieko negirdi (netgi labai garsaus perkūnijos trenksmo), visiškai nieko nemato. Užtat vaikšto geriau. Dabar aš pailsiu tik tada, kai ji miega, o kai atsikelia, reikia saugoti, kad kur neatsitrenktų, nepargriūtų, neįkristų...
Man pavasarį sukako 76-eri. Jau seniai net nebesvajoju apie laiką sau, apie galimybę užsiimti kokia nors širdžiai miela veikla. Dabar jau dažniau pasvajoju apie tai, kad ir man jau būtų gerai rimčiau pasigydyti, gal netgi sanatorijoje pastiprinti sveikatą, bet kol kas tikrai tokių galimybių neturiu...
Mano vyrą į savo namus išsivežė dukra. Jis buvo labai nepatenkintas mano sprendimu slaugyti mamą, man nuolat priekaištavo, pyko. Tik tada, kai paties sveikata ėmė silpti (jam 83-eji), suprato, kad žmogui reikia kito žmogaus...
Nuobodi mano istorija. Gal net niekam neįdomi, bet manau, kad ne aš viena taip gyvenu...
Daug kas man pataria išvežti mamą į slaugos ligoninę (dabar tokia galimybė jau būtų), bet aš negaliu taip pasielgti. Sąžinė užgraužtų...
Vakarais prieš užmigdama kartais pasvajoju apie tai, kad gal ir manęs vaikai pasiligojusios nepaliks slaugos ligoninėje...

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

PARDUODUOpel Meriva“. 2005 m., 1,7 CDTI, 74 kW. TA iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Variklio tarpinės arba galvutės defektas. Kaina 450 eurų. Tel. 8699 83088.kasyba1

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Vyras žmonai: „Šneki kaip idiotė!“ – „Šneku, kad suprastum.“
***
Vyras su žmona žiūri siaubo filmą. Staiga ekrane pasirodo BAUBAS! Žmona: „Oi, mama!“ Vyras: „Panaši, panaši...“
***
Dvi draugės kalbasi:
– Tavo draugas toks geras, toks atidus, visada išklauso, dovanoja tau dovanas... Kodėl tu už jo neišteki?
– Todėl, kad noriu, jog taip būtų ir toliau!
***
Brangusis, kada tu galų gale įstatysi duris mūsų sodo tualetui?
– O ką ten vogti?

PARDUODU žemės sklypą Ežero gatvėje. Tel. (8-638) 76644.

 

PARDUODAMAS 5 savaičių pieninis buliukas.
    Tel. (8-699) 20933.

 

Gerbiami senjorai!
Turime Jums gerą naujieną. Kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 iki 16.00 val. laukiame jūsų neseniai duris atvėrusiame Utenos maltiečių senjorų dienos centre, Tauragnų g. 2 (iš kiemo pusės).
Čia galėsite bendrauti, mėgautis arbata ar kava, megzti, skaityti, užsiimti rankdarbiais, dalyvauti daugelyje kitų veiklų.

 

PARDUODAMOS arba IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos  (46 kv. m, I aukštas) Utenos mieste. Tinka parduotuvei, paslaugoms, biurui. Tel. (8-614) 64501.

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas