utenis 11

Friday, July 19, 2019

Genovaitė ŠNUROVA

Mano jaunystės laikais labai populiarus buvo toks anekdotas. Jau gerokai per trisdešimt metų perkopusi senmergė Magdalena niekaip nesulaukdavo piršlių. Rodos, jai nieko netrūko: buvo darbšti, graži, mokėjo pajuokauti, gražų balsą turėjo, o piršliai kaip nesuka, taip nesuka į jos kiemą. Praradusi viltį ištekėti, ji sugalvojo išbandyti dar vieną būdą. Šelmiškų minčių nestokojanti Magdalena kartą nuėjo pas kunigą ir paprašė jį sekmadienį po pamokslo paskelbti, kad iš jos namų dingo 3 000 litų (smetoninių). Kunigas sutiko. Sulaukusi sekmadienio, Magdalena pasipuošė pačiais geriausiais drabužiais ir išėjo į bažnyčią. Vos tik kunigas paskelbė žinią apie jos dingusius pinigus, Magdalena kad surėks visa gerkle (kad visi girdėtų): „Kunigėli, nebeskelbk, radau. Tikrai radau. Atsirado pinigėliai...“
Po to sekmadienio jaunikių Magdalenai netrūko. Vienas paskui kitą į jos namus veržėsi, iki grabo lentos mylėti žadėjo ir už jų ištekėti labai prašė.


Išsirinko vieną jaunikį, ištekėjo. Po kurio laiko jis atsargiai užsiminė apie Magdalenos pinigus: atseit sakei, kad turi. „Turiu, – jam atsakė Magdalena, – betgi aš nežadėjau tau juos duoti...“
Labai panaši istorija ir man atsitiko. Aš ir Antanas – to paties kaimo vaikai. Abu mažamoksliai, abu „karjerą“ pradėjome ganydami, vėliau – pas ūkininkus dirbdami. Nors mūsų abiejų tėvai kažkodėl nelabai sutarė (lyg ir nebuvo aiškios priežasties), bet mes į tai nekreipėme dėmesio.
Kai man jau buvo beveik 30 metų, o Antanas – keleriais metais vyresnis, sutarėme kurti savo šeimą. Kliūtis mums buvo vienintelė – aš nenorėjau eiti gyventi į jo tėvų namus, o jis nenorėjo apsigyventi mano tėvų namuose. Nors kažin, ar kažkurie iš viso mus būtų priėmę.
Bet atsitiko taip, kad kitame kaime gyvenanti tolima mano giminaitė, kuri niekada neturėjo šeimos, pasikvietė mane į svečius ir pasakė, jog man paliksianti savo namelį, jei aš imsiuosi ja pasirūpinti, palaidoti nurodytoje vietoje. Sutikau. O kai jai papasakojau, kad su Antanu esame sutarę tuoktis, bet neturime, kur gyventi, ji pasiūlė tiesiog dabar apsigyventi pas ją.
Antanas sutiko su tokiomis sąlygomis. Kol mes galvojome, kaip žinią apie santuoką ir sprendimą išsikelti gyventi į kitą kaimą pranešti mūsų tėvams, atsitiko nenumatytų dalykų. Jo tėvai anksčiau šitą naujieną iš kažkur sužinojo. Tada ir pasipylė kaltinimai, kad aš esanti per prasta marti, kad neturiu kraičio, kad ir jie mums pradžiai gyvenimo nieko neduos ir t. t. Tie žodžiai nebūtų manęs taip labai skaudinę, jei Antano elgesys nebūtų pasikeitęs. Jis dažnai nebeateidavo į nuolatinę mūsų pasimatymų vietą, teisindamasis dideliu užimtumu, nesibaigiančiais darbais. Bet ir anksčiau gi buvo tiek pat darbų, bet laiko viskam užteko.
Kai Antanas neatėjo keletą dienų iš eilės – per ašaras kelio nemačiau. Svarbiausia, nežinojau tokio pasikeitimo priežasties. Gal dar ilgai ir nebūčiau sužinojusi, jei ne atsitiktinis susitikimas bažnyčios šventoriuje su seniai nematyta mano tėvo pussesere, gyvenančia gretimame kaime. Ji man papasakojo apie tai, kad jos kaimynų duktė (jau įmetyjusi senmergė) gavo palikimą iš Amerikos (ir pinigų, ir kažkokių daiktų) ir kad kažkoks Antanas iš mano kaimo dabar prie jos taip prisvilęs, kad neatplėši. Kai tai išgirdau, aptemo akys: štai kodėl mano Antanas nebeateina susitikti su manimi...
Manau, nesudėtinga suprasti, kaip aš tada jaučiausi. Vaikščiojau tarsi sapnuodama, kojas sunkiai kilnodama. Tėvai ėmė baisėtis mano išvaizda: sakė, kad veidas net pamėlo. Jie netgi siūlė man nuvažiuoti pas gydytoją, nes manė, kad kokia nors liga prie manęs pristojo.
Žinojau aš tą „ligą“, todėl niekur nevažiavau. O kai sužinojau apie Antano ir tos palikimo gavėjos vestuves, išverkiau visas ašaras. Tuo labiau, kad ir iš tikrųjų kažkokie negalavimai prasidėjo...
Kartą nuėjau pas tą giminaitę, kuri namelį man žadėjo. Toji, mane pamačiusi, išsigando. Sakė, kad aš į žmogų nepanaši. Kai pasakiau, kad Antanas vedė kitą ir išvardinau negalavimus, ji man „nustatė diagnozę“ – sako, laukiesi...
Kai tai jau buvo akivaizdu, tėvas, ramaus būdo žmogus, taip supyko, kad pašlapino (nežinau, kodėl) vadeles ir jomis mane mušė. Motina iš įsiūčio net pamėlynavo ir liepė man nešdintis iš namų...
Gal ir aš būčiau pasielgusi kaip A. Vienuolio Veronika iš „Paskenduolės“, jei ne ta senutė giminaitė iš man pažadėtos trobelės...
Visas kaimas tada mane pasmerkė. Visi giminės išsižadėjo. Nemoku apsakyti, kiek aš tada prisikentėjau, kiek pažeminimų ištvėriau. Kažkodėl tik mane visi kaltino, tarsi Antanas čia būtų ne prie ko.
Pagimdžiau mergytę. Ji buvo tokia graži, kad pavadinau ją Angele. Angeliuku šaukdavau. Tik tada, kai mano dukrytei buvo treji metukai, pas mus atėjo mano tėvas. Paėmė anūkę ant rankų, apsikabino, apsiverkė, padavė mergytei didelį riestainį ir, pasėdėjęs dar valandėlę, išėjo. Gal dar po pusmečio atėjo ir motina, skreite obuolių įsimetusi. Ji sunkiai prisikalbino Angelytę prie jos prieiti. Jei ne atnešti obuoliai, vargu ar būtų pavykę...
Mama man pasakė, kad toji Antano žmona jokio palikimo negavo. Tiesiog, kaip tame anekdote, paleido gandą, norėdama ištekėti, ir tiek...
Tėvams mirus, sugrįžau į gimtuosius namus. Mane smerkusios moterys jau buvo (beveik visos) palaidojusios savo vyrus, užauginusios vaikus (arba iš viso jų nesusilaukusios), kurie išsilakstė toli nuo namų ir tik per metines šventes (kai kurie dar rečiau) atvažiuoja aplankyti tėvų.
Mano Angelytė atvažiuoja beveik kasdien. Aš jau įpusėjau devintą dešimtį. Dukra atveža maisto, nuperka vaistų, vežioja pas gydytojus.
Kai tik kitos kaimo moterys pamato ją pas mane atvažiavus, visos supuola su prašymais: vienai atvežk duonos (mums iki artimiausios parduotuvės apie 8 km), kitai cukraus ir pieno, trečiai dešros, ketvirtai...
Angelytė tikrai nė vienai neatsako: ko paprašo, tą atveža. Anąkart viena kaimynė sako: „Ką mes darytume, jei ne tavo Angelė.“ O aš tada neištvėriau ir priminiau, ką visos kaimo moterys kalbėjo, kai aš jos laukiausi...
Mano Angelė jau daug metų dirba ligoninėje sesele. Dukra man pasakojo, kad Antanas, paguldytas į jos skyrių, bandė prieš ją atsiklaupti, siekė ranką pabučiuoti, bet Angelė pasakė jo nepažįstanti (taigi, iš tikrųjų jis niekada jos neaplankė), todėl dabar taisyti padėtį esą per vėlu.
Sakoma, kad klaidas galima atleisti, jei turi jėgų prisipažinti klydęs, bet ne tada, kai visi varteliai jau seniai užverti...

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

PARDUODUOpel Meriva“. 2005 m., 1,7 CDTI, 74 kW. TA iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Variklio tarpinės arba galvutės defektas. Kaina 450 eurų. Tel. 8699 83088.kasyba1

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Ėjo ežiukas per mišką ir meditavo:
– Aš nepavargęs, aš nepavargęs…
Bet greitai pavargo. Atsisėdo ant kelmelio ir meditavo toliau:
– Aš ne ežiukas, aš ne ežiukas…
***
Sėdi ežiukas medyje, mezga dviratį ir galvoja:
– Kam man tie balti sportbačiai, vis tiek nerūkysiu…
***
Sociologai nustatė, kad 99% žmonių, atsisėdusių ant ežio, rūpinasi savuoju užpakaliu, ir tik 1% pagalvoja apie ežio likimą.
***
Ėjo ežiukas per dykumą, o kobra viską matė…

PARDUODU žemės sklypą Ežero gatvėje. Tel. (8-638) 76644.

 

PARDUODAMAS 5 savaičių pieninis buliukas.
    Tel. (8-699) 20933.

 

Gerbiami senjorai!
Turime Jums gerą naujieną. Kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 iki 16.00 val. laukiame jūsų neseniai duris atvėrusiame Utenos maltiečių senjorų dienos centre, Tauragnų g. 2 (iš kiemo pusės).
Čia galėsite bendrauti, mėgautis arbata ar kava, megzti, skaityti, užsiimti rankdarbiais, dalyvauti daugelyje kitų veiklų.

 

PARDUODAMOS arba IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos  (46 kv. m, I aukštas) Utenos mieste. Tinka parduotuvei, paslaugoms, biurui. Tel. (8-614) 64501.

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas