Genovaitė ŠNUROVA
Aš irgi noriu papasakoti man gerai žinomą istoriją. Ji gal ne
visai tradicinė. Juk paprastai motinos dėl savo vaikų padaro viską, kad
jie būtų laimingi. O mano kaimynė elgėsi atvirkščiai…
Priešais
mūsų butą gyvenanti kaimynė Ona buvo mano mamos draugė, o jos du sūnūs –
mano bendraamžiai. Su jais nuo vaikystės draugavome: kartu žaidėme, į
tą pačią mokyklą ėjome, viską vieni apie kitų meiles žinojome. Skirtumas
buvo tik toks, kad mano mama mums nedrausdavo žaisti lauke, o jų mamos
reikalavimai buvo tokie: į lauką negalima, nes berniukai gali išsitepti
drabužėlius, juos gali užpulti koks nors palaidas šuo, juos gali
pasigauti kokie nors niekadėjai (būtent tokį žodį ji vartodavo), gali
partrenkti automobilis ir t. t.
Tęsinį skaitykite 2019 06 01 „Utenyje“
