utenis 11

Monday, October 22, 2018

Atvirumo valandėlė

Apsimetinėjimo menas

Kai Antanas vedė gražuolę Bronę ir atsivežė ją į gimtąjį kaimą, kalbos ilgai netilo. Vos tik pamačiusios jaunamartę, moterys tuoj nusprendė, kad nebus grūdų iš šitų šiaudų, kad miestietė nepritaps kaime, kad darbštuolis Antanas laimės neturės.
Sielvartavo moterys ir dėl to, kad tame pačiame kaime gyvenanti, pasak moterų, labai darbšti, dora, kitaip sakant, visapūsiškai teigiama Reginutė „džiuvo“ dėl Antano, o tas į ją jokio dėmesio nekreipė. O iš jų tai tikrai būtų buvusi graži pora: toks buvo kaimo moterų vienbalsiai priimtas sprendimas, į kurį Antanas nekreipė visiškai jokio dėmesio.
Bronė greitai pajuto kaimo moterų antipatiją. Suprato esanti stebima, apkalbama, nemėgstama. Gal tik paerzinti kaimietes norėdama, o gal kitokių kėslų turėdama, ji rengėsi provokuojamai, ryškiai dažėsi plaukus, labai puoselėjo ilgus rankų nagus, be makiažo į gatvę neidavo. Nors buvo pats daržų ravėjimo metas, niekas jos nematė šio darbo dirbančios: vis Antanas ir Antanas. Jis ir su sunkiais krepšiais iš parduotuvės pareidavo, ir skalbinius lauke džiaustydavo, ir karvę melždavo, ir į darbą lėkdavo. O kuo per tą laiką užsiimdavo jo jaunoji žmonelė, niekas nežinojo.
Kai moterys sužinojo, kad Antanienė (vardu Bronės niekas nevadino) laukiasi, kad jos vyrelis nebežino, kaip jai pataikauti, o ji vis tiek sugalvodavo visokiausių negalavimų, praminė ją Sopuliuku. Nuo to laiko niekas kaime jos kitaip ir nevadino.
Pagimdžiusi berniuką, Sopuliukas jautėsi nusipelniusi tokios vyro meilės ir pagarbos, kokios net užsienietiškuose kino filmuose nerodydavo. Pirmiausia, ji pareikalavo, kad vyro motina atvažiuotų jai padėti auginti vaikelio. Kur dėsis moteriškė, atvažiavo, nors pati gyveno kaime, todėl darbų nestokojo. Nuo to laiko Sopuliukas pasijuto tikra ponia: niekas jos nematė nei su vaikeliu, nei prie kokio nors darbo. Anyta spėdavo visur, nors amžius, sveikata ir, žinoma, gydytojai reikalavo mažinti krūvius, lėtinti apsukas, bet aplinkybės diktavo kitus reikalavimus.
Kai sustreikavo moters širdis, Sopuliukas savo mamą išsikvietė. Toji irgi be atokvėpio dirbo, užtat dukrelė buvo tikra ponia.

Tęsinį skaitykite 2016 06 18 „Utenyje“

Močiutės klausau, bet savaip darau

Aštrialiežuviai eilutę iš liaudies dainos „Močiutės klausau, širdelės klausau“ perfrazavo į „Močiutės klausau, bet savaip darau.“
Kai kuriais atvejais tai netgi labai pasiteisina...
Dvynukai Darius ir Dalius mokykloje buvo patys didžiausi neklaužados. Tiesa, ne tie, kurie krėtė piktus pokštus, gadino inventorių, įžeidinėjo bendraamžius ar pedagogus. Jų pokštai buvo linksmi, niekam nieko blogo nedarantys. Pavyzdžiui, vienos priešais sėdinčios mergaitės kasas surišdavo su tame pačiame suole sėdinčios kitos mergaitės kasomis taip, kad jos nei atsistoti, nei pasilenkti negalėdavo, sukeisdavo klasės draugų portfelių turinį, pavasarį būtinai į klasę atsinešdavo karkvabalių ir t.t.
Baigę mokyklą, abu panoro būti inžinieriais. Pasisekė. Tapo. Sugrįžo gyventi ir dirbti į gimtąjį miestą ir apsigyveno pas tėvus. Abiem taip buvo labai patogu: nereikėjo rūpintis gyvenamuoju plotu, buities problemas išspręsdavo tėvas, motina niekada nepalikdavo nepamaitintų.
Žodžiu, gyvenk ir džiaukis.

Read more: Močiutės klausau, bet savaip darau

Paslaptis paaiškėjo po trijų dešimtmečių

Laura jautėsi taip, lyg būtų nepermatomame rūke paskandinta, lyg atskirta nuo išorinio pasaulio, lyg parblokšta ant žemės ir dar suspardyta. Viskas, ką ji šią minutę jautė ir suprato, tebuvo suvokimas, kad jau prabudo, bet dar labai bijojo atsimerkti. Atrodė, kad jei neatsimerks, tai taip ir liks gyventi iki vakarykštės dienos buvusiame pasaulyje. O jei atsimerks, teks susitaikyti su realybe...
Žinia, sudaužiusi Lauros gyvenimą į smulkius šipuliukus, vis dar nepasiekė moters sąmonės, dar vis sklandė ore, bet vis siaurindama ratą, vis grasindama įsmigti į pačią širdies gelmę. Abejonės vis labiau tolo, vis labiau panašėjo į miražą, o realybė dideliais žingsniais artėjo, artėjo, artėjo...
Apie kraujomaišą Laura kažką buvo girdėjusi, bet niekada negalvojo apie tai, kad ir jai pačiai teks išgirsti tris gyvenimą apvertusius žodžius: „Ištekėjai už pusbrolio...“
Jauna moteris žinojo, kad jos tėvas turėjo seserį ir brolį. Teta mirė, kai Laura dar nebuvo gimusi, o dėdės ji niekada gyvenime nematė. Tėvas su juo nebendravo (Laura niekada nesiaiškino kodėl), todėl apie jį nieko nežinojo, net nuotraukos nematė. O štai kaip gyvenimas atsigręžė...
Už trejais metais vyresnio Regimanto Laura ištekėjo tada, kai iki pilnametystės dar keleto mėnesių trūko. Taip skubėti vertė aplinkybės: po Lauros širdimi jau spurdėjo kūdikis. Berniukas gimė pavasarį, per patį gamtos spalvų gražumą. Jauni tėvai tik beveik po metų suprato, kad jų vaikelis negirdi. Gydytojai vienbalsiai tvirtino – kadangi negirdi, tai ir nekalbės.
Nors tėvai dar išbandė įvairiausius įmanomus gydymo būdus, padėtis nė kiek nepasikeitė. Supratę, kad kitaip tikrai nebus, nusprendė, jog jiems reikia dar vieno vaikelio.

Tęsinį skaitykite 2016 06 04 „Utenyje“

Atvirumo valandėlė

Rita nežinojo, kaip jaustis, kaip elgtis, kai suprato, kad ne tik ji nebemyli savo vyro, bet ir pati nesijaučia mylima. Vienas kitas žodis prie pusryčių stalo, šaltas atsisveikinimo bučinys prieš išeinant į darbą – tai tik įsisenėjęs ritualas: jokių šiltų jausmų, jokio nuoširdumo. Vakarais susitikę, atvirai vengė vienas kito, prisidengdami nuovargiu, bjauria nuotaika ar kokia kita išgalvota priežastimi.
Rita suprato ir tai, kad vakarais sąmoningai stengdavosi kuo ilgiau užtrukti besitvarkydama virtuvėje, bandydama pati save įtikinti, kad joje turi būti nepriekaištinga švara ir tvarka, todėl netgi tą vakarą nenaudotus indus, šakutes ir peilius dar kartą perplaudavo, gražiai sudėliodavo į spinteles ir tik tada, kai iš miegamojo pasigirsdavo miegančio vyro šnopavimas, tylutėliai įeidavo ir atsiguldavo dvigulės lovos pakraštėlyje.

Read more: Atvirumo valandėlė

Pagailėjau čigonei rublio, o ji man – laimės

„Tada buvau jaunyste trykštanti mergina, – apie savo gyvenimą atvirai ryžosi papasakoti Lina. – Visur norėjau būti, viską savo akimis pamatyti, išjausti, pagaliau – iškentėti. Man buvo nesvetima viskas, kas būdinga jaunam žmogui: šokiai, švelnūs patinkančio žmogaus apkabinimai, bučiniai, romantiški pasimatymai po nakties danguje žibančiomis žvaigždėmis. Nestokojau optimizmo, nevengiau linksmų kompanijų, džiaugiausi gyvenimu ir tikėjau, kad sutiksiu tą žmogų, su kuriuo būsiu laiminga. Tikėjau, kad su mylimu visur gerai, todėl visiškai nesukau galvos dėl kad ir paties mažiausio gyvenamojo ploto. Tikėjau, kad tai kokiu nors būdu išsispręs savaime tada, kai to reikės.

Read more: Pagailėjau čigonei rublio, o ji man – laimės

Paslapties Amžinatvėn nenusinešė

„Mano tėvai buvo svetingi: mėgo ne tik pas mus atvykstančius svečius, bet ir patys dažnai lankydavo gimines, draugus. Aš ir mano brolis Linas tuo labai džiaugdavomės, nes abiem tai buvo puiki proga ištrūkti iš namų, mat gyvenome vienkiemio sodyboje, dar senelio statytame name miško laukymėlėje. Labai patiko keliauti: pas netoliese gyvenančius vykdavome dviračiais, o toli gyvenančius pasiekdavome tėčio nusipirktu nedideliu automobiliuku. Kai aš ir Linas sukūrėme šeimas, kai mums abiem gimė vaikai, negalėjau atsistebėti tėvų, ypač mamos, elgesiu: mano vaikus jie labai mylėjo, o Lino – ne. Ir jo žmonos labai nemėgo. Supratau, kad toks elgesys turėjo būti kažkuo pateisinamas, bet motina atkakliai tylėjo, o tėvas mano klausimus iš viso nuleisdavo negirdom, - pasakojo pavardės nesutikusi skelbti moteris. – Ilgainiui pripratau prie to, kad tėvai pas Liną į svečius niekada nevažiuodavo, niekada jo vaikams nepirko jokių dovanėlių, nekviesdavo į svečius. Jei jie atvažiuodavo pas tėvus, sūnumi lyg ir apsidžiaugdavo, o į marčią net dėmesio nekreipdavo. Ji, žinoma, tą greitai pajuto, todėl tėvus dažniausiai lankydavo vienas Linas. Tiesa, kai gimė antrasis Lino berniukas, mama lyg ir susigraudino, lyg ir švelnesnė pasidarė, bet emocijoms prasiveržti neleido. Ilgainiui aš tiesiog pripratau prie tokios situacijos ir nebekreipdavau dėmesio. Tik prieš dvejus metus sužinojau mamos ilgai slėptą paslaptį. Kai, sunkios ligos patale gulėdama, ji pasikvietė mane, pasak jos, slaptam pokalbiui, supratimo neturėjau, apie ką bus kalbama. O kai atsisėdau prie jos lovos, tramdydama raudą, gal dėl pokalbio svarbos, o gal dėl staiga paūmėjusios ligos vos gaudydama orą, ji papasakojo, kad Linas dar mokyklos suole buvo įsimylėjęs Ramunę taip, kad nieko aplink save daugiau nematė. O jai rūpėjo Saulius – vyresnės klasės

Tęsinį skaitykite 2016 05 14 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

NErgo 300x400px

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Suvalkietis gatvėje susitinka gydytoją ir nori veltui gauti konsultaciją:  „Daktare, ką jūs darote, kai persišaldote?“  „Čiaudau“, – atsakė tas ir nusišypsojo. Daktaras taip pat buvo suvalkietis.
*
Suvalkietis savo vaikui 12-ojo gimtadienio proga nupirko pusę torto, subedė į jį 6 žvakutes ir pastatė prieš veidrodį.
*
Atėjo suvalkietis į turgų pirkti kiaušinių.  „Po kiek tie kiaušiniai?“ – klausia vienos moterėlės.  „Po penkis centus sveiki, po keturis – susikūlę“, – atsako moterėlė. Tada suvalkietis paprašo: „Prašau man tuziną sukulti.“
*
Taupumo sumetimais suvalkietis studentas į povestuvinę kelionę iškeliavo vienas, be žmonos.

suopirkimas

Šių metų spalio 25 d. 17.30 val. Utenos kraštotyros muziejuje (Utenio a. 3, Utena) antrosios knygos „AISČIŲ DVASINĖS TAPATYBĖS BEIEŠKANT“ pristatymas

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas. Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas