utenis 11

Sunday, January 20, 2019

Atvirumo valandėlė

Niekieno vaikas

Milda buvo niekieno vaikas. Taip ją vadino tame pačiame name gyvenę kaimynai, kitapus gatvės įsikūrę kažkelintos eilės giminaičiai, kasdien sugalvojantys progą išgerti, ir gatvės žaidimų vaikų tėvai.
Pati Milda, paklausta, kas jos tėvas, tik trukteldavo pečiais ir nieko neatsakydavo. Kartą prasitarė, kad ji jo niekada nematė, o mama sakiusi, kad jis dausose gyvena. Tik kur tos dausos, mergaitė nežinojo.
Motiną mergaitė kartais mato, bet nežinia, ar pati motina pastebi dukrą, nes kai po keleto parų klajonių sugrįžta namo, ji sugeba tik slenkstį peržengti ir parkristi ant grindų netoli lovos. Jei ne nuo jos sklindantis iki šleikštulio bjaurus alkoholio dvokas, galima būtų pagalvoti, kad ji mirusi. Tais atvejais Milda iškrato jos atsineštą apiplyšusį maišelį, tikėdamasi jame rasti ką nors valgomo, bet, be tuščio „bambalio“, kažkieno purvinų kojinių ir aplamdyto cigarečių pakelio, ten dažniausiai nieko nebūna.
Kai kuris nors kaimynas pamato Mildą, sėdinčią lauke prie namo durų ir verkiančią, pasikviečia ją į vidų ar į lauką išneša vieną kitą obuolį, bandelę ar sviestu apteptą duonos riekę. Paduoda ir kuo skubiau pasišalina. Niekas nenori matyti, kaip paduotas maistas per akimirką dingsta išalkusios mergaitės burnoje...
Kaimynai pasirūpino, jog tokia padėtis baigtųsi – mergaitė buvo apgyvendinta vaikų namuose.

Tęsinį skaitykite 2016 08 20 „Utenis“

Iš kartos į kartą…

Ilonai visi pavydėjo grožio, linksmumo, talento, imlios atminties ir gerbėjų gausos. Aplink ją sukinėdavosi ne tik kaimo gražuoliai, bet ir jos bei kitų grupių studentai. O jai terūpėjo vienas vienintelis. Tai, žinoma, būtų buvę visai neblogai, jei tas jos vienintelis būtų nors šiek tiek daugiau dėmesio jai skyręs. Žinoma, ateidavo į jos kuklų bendrabučio kambarėlį tada, kai ji pati ar tame pačiame kambaryje gyvenanti jos draugė atsiveždavo iš tėvų, gyvenančių kaime, dukroms pataupytų skanėstų, kuriais merginos dalijosi su tuo Ilonos vieninteliu Gintautu. Prisišveisdavo mėgstantis būti vaišinamas jaunuolis ir naminių dešrų, ir kumpių, ir vėdarų, ir bulvinių plokštainių, ir visokiausių kitokių gėrybių. Bene labiausiai jis vertino paprastus rūkytus lašinius. O jei dar prie jų būdavo supjaustyta svogūno galvutė ar raugintas agurkėlis, nieko geresnio net įsivaizduoti nebuvo galima.

Read more: Iš kartos į kartą…

Meilė turi savo logiką

Dėl ūmaus charakterio Sigitas neturėjo daug draugų. Tiesa, kol negirtas, daugeliui netgi patikdavo bendrauti su juo linksmas, draugiškas, paslaugus, tolerantiškas. Bet netgi silpniausio alkoholio taurelė jį pakeisdavo neatpažįstamai – jaunas vyras tapdavo priekabių ieškotoju. Tada jam neįtikdavo niekas, kad ir kaip stengdavosi išvengti nemalonių akimirkų.
Kartą, jau gerai įkaušęs, sėdo ant dviračio ir išvažiavo į miestelį, mat vyno pritrūko. Bevažiuodamas siauru takeliu, lenkė ta pačia kryptimi ėjusį bendraamžį Audrių. Vos tik aplenkė jį, ir griuvo, ant savęs dviratį užsiversdamas, nors netgi menkiausios kliūties toje vietoje nebuvo. Bjauriausiais žodžiais keikdamasis, ne save dėl neatsargumo kaltino, o Audrių, neva jis pasipainiojęs jam po kojomis. Iškoneveikęs jį „rinktiniais“ žodžiais, nutarė, kad to per mažai, todėl dar ir kumščiais gerokai pasidarbavo. Kai Audrius parkrito, dar ir suspardė. Po to nuvažiavo, lyg niekur nieko.

Read more: Meilė turi savo logiką

Vaikų sprendimu motina… įsimylėjo

Vidos nuotaika buvo sugadinta. Darbe iš pat ryto viskas nesisekė, krito iš rankų daiktai, kažkokios keistos mintys sukosi galvoje ir neleido susikaupti. Negana to, dar ir kolega vis burbėjo ir burbėjo, kad gaišta laiką dėl Vidos neatidumo. O prieš darbo pabaigą dar ir viršininkas aprėkė. Taip, taip, aprėkė, o ne tiesiog įspėjo, kad darbas reikalauja kruopštumo, todėl pašalines mintis reikia išmesti iš galvos.
Vida nei pati sau, nei niekam kitam negalėjo paaiškinti tokio „nuotaikos baterijų nusėdimo“ laipsnio: lyg ir nieko neįvyko, lyg ir viskas gerai, o nuotaika tokia, kad rūpėtų ką nors iškoneveikti, išsirėkti, o gal netgi apspardyti.

Read more: Vaikų sprendimu motina… įsimylėjo

Lemtis nepakenčia išdavysčių

Marytė, susirangiusi ant plačios palangės, buku žvilgsniu žiūri į už lango be paliovos pliaupiantį lietų. Lyja taip, kad net greta esančių namų nesimato. Rodos, kad vietoje jų atsirado kažkokie drumzlinos spalvos siūbuojantys beformiai padarai.
Šitaip lijo ir vakar, ir dar anksčiau. Galbūt ir rytoj bus tas pats. Nors jubiliejinį gimtadienį tik ką atšventusiai moteriai visai nebuvo svarbu, koks oras už lango. Kažkuria prasme netgi geriau, kad šitaip lyja, kad tokiu oru galima pridengti visišką nenorą kelti koją iš namų, susitikti su kažkokiais žmonėmis, kurie Marytės gyvenime didelio vaidmens nevaidino.
Tokia būsena, kai atrodė, jog galvoje prikimšta vatos, kad gyvenimas tarsi sustingo sukaustytas šalčio, tęsėsi jau keletą dienų. Nuo tada, kai Romas, net nesvarstęs jos pasakytų žodžių, nuoširdžių pažadų, atviro prisipažinimo, kad tik jį vienintelį mylėjo visa širdimi, lediniu balsu ištarė: „Ne...“

Read more: Lemtis nepakenčia išdavysčių

Žmogaus nebėra, o nuoskaudos liko

Šiandien Ritai vis dar nepavyksta išlikti ramiai, nerodyti emocijų, nieko nekaltinti ir priimti realybę už gryną pinigą. Sunku buvo su ja kalbėtis apie praeitin nugarmėjusius metus, suteikusius jai ne tik laimės kruopelytes, bet ir didelius nusivylimus. Moteris, lėtai rinkdama žodžius, pasakojo apie netinkamai pasirinktus draugus, meilę tam vieninteliam, išdavystę, kuri laikas nuo laiko pasikartodavo, nors buvo žadama kitaip.
O ir pasakojo viską tarsi pati sau, akis įsmeigusi į ant sienos kabančios jauno vyro nuotraukos rėmelį. Nei atgalia ranka braukė, nei nosinaite šluostė iš akių kampučių vis pasirodančių ašarų. Tarsi nė nejuto, kad jos teka. O jos riedėjo saulėje įdegusiais skruostais viena paskui kitą, lyg ant nematomo siūlo suverti bespalviai karoliukai. Moteris vylėsi, kad išsikalbėjus, išsiverkus palengvės, kad sielą spaudžiantis aštriabriaunis akmuo nebe taip skaudžiai raižys širdį. Rita suvokė, kad kaimo kapinaitėse supiltas naujas kapo kauburėlis savotiškai užbaigė vilčių etapą, kad nebeliko netgi saviapgaulės vis dar tikintis ir laukiant. Visa tai, kas buvo, nebepakeisi, o ateities lyg ir nebėra. Net menkučio miražo, net pačios sugalvotos gyvenimo prasmės…
Pažintis su Roku nebuvo atsitiktinė, nes abu – to paties kaimo vaikai. Kartu žaidė, kartu į mokyklą ėjo, kartu, tik į skirtingus universitetus, studijuoti išvažiavo. Artimesnė draugystė prasidėjo Joninių naktį, kai abu suprato, jog namuose sėdėti nesinori, o tinkamesnės kompanijos lyg ir nėra. Po to pasisėdėjimai po žvaigždėtu dangumi kartodavosi, pokalbiams vis naujų temų atsirasdavo. Tik apie meilę ar beužgimstančius švelnius jausmus nė vienas neprasitardavo. Nebuvo jokių priesaikų nei pažadų ir po to, kai Rita savo draugui pranešė, jog jų naktinėjimų vaisius po keleto mėnesių pasibels į pasaulį.

Tęsinį skaitykite 2016 07 02 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Stomatologo kabinete: „Taiiip, viskas. Dabar prašyčiau porą valandų nevalgyti.“ „Ką jūs, gydytojau… Va, atsiskaitom ir aš kokį pusmetį badausiu…“
*
Pardavėjas klientui: „Šį paltą jūs galėsite nešioti bet kokiu metų laiku.“ – „Ir esant šiltam orui?“ – klausia pirkėjas.  – „Savaime suprantama. Per vasaros karščius nešiokite jį persimetęs per ranką.“
*
Tėvas pamokslauja sūnui: „Sūnau, ar žinai, kad, būdamas tavo metų, Vinstonas Čerčilis kiekvieną rytą keldavosi penktą valandą ir darydavo mankštą?“ – „Tėti, ar žinojai, kad sulaukęs tavo metų Vinstonas Čerčilis jau buvo Britanijos ministras pirmininkas?“ – atkirto sūnus.

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

Savo namuose prižiūrėčiau neįgalų žmogų. Didelė patirtis. Tel. 8672 18418

 

Pigiai IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos miesto centre, 1 a. Tinka parduotuvei, biurui, paslaugoms teikti.
    Tel. (8-614) 64501.

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas