utenis 11

Monday, February 18, 2019

Atvirumo valandėlė

Siurprizai

Genovaitė ŠNUROVA

Niekada negalvojau, kad kada nors viešai pasakosiu savo gyvenimo istoriją. Maniau, kad tai, ką aš išgyvenau, niekam neįdomu. Pasirodo, kad klydau. Draugė mane įtikino, kad išsipasakojus pasidaro lengviau. Tarsi kokį akmenį nuo širdies nusirideni. Ir dar sakė, kad atvirumas užkerta kelią gandams, spėlionėms, kaltinimams ir visokiausiems kitokiems išsigalvojimams, kuriuos žmonės įvardija vienu žodžiu, – paskalos.
Jau buvau perkopusi trisdešimtąją gyvenimo atkarpą. Kitaip sakant, jau nebe piemenė. O įsimylėjau taip, tarsi tebūčiau kokia šešiolikinė. Pamačiau draugų šventėje gražų vyriškį, keistu Jurgeno vardu, ir ištirpau. Tiesa, nesisekė man su juo artimiau susipažinti tą vakarą, nes prie jo nuolat būriavosi moterys. Kažkodėl būtent moterys. Bet radau būdą, kaip atkreipti į save jo dėmesį. Tas vakaras baigėsi tuo, kad paprašiau jo telefono numerio, paaiškindama, kad man gali prireikti jo paslaugų, mat jis – plataus profilio statybininkas.

Tęsinį skaitykite 2018 11 24 „Utenyje“

Vienatvė pakeičia ne tik sielą

Grįždama iš sanatorijos, trejetui valandų įstrigau savo rajono centro autobusų stotyje – tiek laiko reikėjo praleisti iki artimiausio autobuso į mano kaimą. Trys valandos man, nepratusiai prie autobusų, kankinamai ilgas laikas. Savo automobiliu per tą laiką net keletą kartų suvažinėčiau pirmyn ir atgal. Bet ne šiandien. Nežinau net kaip sau pačiai paaiškinti, kodėl į sanatoriją važiavau ne automobiliu, o autobusu, todėl ta pačia transporto priemone ir grįžti tenka...
Vakaras. Autobusų stoties laukimo salė apytuštė. Nužvelgiau ir įvertinau visus laukiančius – pasikalbėti nėra su kuo, tai ir snūduriavau. Bijojau tik kad knarkti nepradėčiau...
Man atrodo, kad ne tik prabudau, bet netgi pašokau nuo kažkokio garso. Pasirodo, trinktelėjo neatsargiai uždaromos stoties durys. Įėjo aukštaūgis vyriškis. Iš pradžių nekreipiau į jį dėmesio (gal dar plaukiojau snaudulio karalystėje), o po kurio laiko bandžiau pati sau įrodyti, kad tą žmogų aš pažįstu. Tikriausiai pažįstu. Na, viliuosi, kad neklystu.

Tęsinį skaitykite 2018 11 17 „Utenyje“

Paslaptingas smilgų šiurenimas

Genovaitė Šnurova

Paskatinta kaimynės ir aš pasiryžau šiemet padaryti neįtikėtiną dalyką – aplankyti šalia mano gimtojo miestelio esančias neveikiančias kapines, kuriose seniai niekas nebelaidojama. Nežinau, kodėl man toks noras užėjo. Sugalvojau, ir tiek. Ir net žvakučių nusipirkau. Galvojau, uždegsiu po vieną ant išlikusių kapelių. Tik nepagalvojau apie tai, kokią gyvenimišką istoriją prisiminsiu, stovėdama prie vieno smilgomis apaugusio, sunkiai beįžiūrimo kapo kauburėlio. Jo gal net nebūčiau įžiūrėjusi, jei ne į žemę iki pusės sulindęs, surūdijęs kaimo kalvio darbo kryželis su sunkiai įskaitomu užrašu. Turiu prisipažinti – reikėjo labai pasistengti norint tą užrašą perskaityti. Užtat kai perskaičiau, tokie prisiminimai užplūdo, jog negreit suvokiau, kad čia visą amžinybę prastovėjau...
Juza (tikriausiai jo vardas buvo Juozapas) buvo mano kaimynų sūnus. Aš dar buvau visai maža mergaitė, kai iš tėvų elgesio supratau, jog įvyko kažkas baisaus. Girdėjai ir žodį „pasikorė“, bet ką jis reiškia, nesupratau.
Lyg per miglas prisimenu, kaip klykė Juzos motina, kaip kaimynai jos negailėjo, nes visi buvo įsitikinę, kad vienturtis sūnus būtent dėl jos kategoriškų sprendimų pasirinko geriau mirti, nei gyventi pagal motinos principus.

Tęsinį skaitykite 2018 11 10 „Utenyje“

Žodžiai užmuša

Genovaitė Šnurova

Noriu papasakoti apie tai, kaip kartais žmogų dvasiškai ir fiziškai sužlugdo žodžiai tų žmonių, kurie lyg ir turėtų elgtis kitaip. Kalbu apie gydytojus. Dažnai mes jiems būname labai dėkingi už sugrąžintą sveikatą, mūsų artimąjį, ištrauktą iš mirties nagų, teisingą diagnozę ir švelnų, paguodžiantį žodį. Būtent žodį. Netgi tada, kai vilties nebelieka.
Nežinau, kodėl žmonės paprastai gydytojams dėkoja viešai, netgi laikraščiuose padėkos spausdinamos, o kodėl viešai nepasakoja (su retomis išimtimis, žinoma) apie tokius atvejus, kai gydytojus norisi suplėšyti į gabalus arba nors išplūsti taip, kad ilgai prisimintų ir būtų atidesni, švelnesni žmogui. Juolab beviltiškai sergančiam. Su visa pagarba šios profesijos žmonėms, kurie dirba atsidavusiai, noriu papasakoti atvejus iš mano, vadinkim taip, asmeninio gyvenimo.

tęsinį skaitykite 2018 11 03 „Utenyje“

Staigmena apvertė gyvenimą aukštyn kojomis

Genovaitė Šnurova

Rokas apie save žino nedaug. Tik tiek, kiek kažkada sužinojo iš vaikų namų auklėtojos. Jo asmens byloje tebuvo parašyta, kad jo motina Angelė Medinytė, kad tuomet jai tebuvo 19 metų ir kad vos pagimdžiusi berniuką jį paliko. Tiesiog ligoninėje. Tiesa, neparašė jokių atsisakymų, jokių pareiškimų, o tiesiog ketvirtą dieną po gimdymo išėjo niekam nieko nepasakiusi ir dingo kaip į vandenį. Niekas nieko nežinojo nei apie jos galimą gyvenamąją vietą, nei apie kokius nors jos artimuosius.
Pagimdžiusios niekas jos nelankė ligoninėje, niekas nepasiteiravo, ką ji pagimdė ir kaip jaučiasi. Tiesa, nepastebėta, kad ir ji būtų kam nors paskambinusi.
Vaikų namų auklėtoja nežinojo, ar dingusios Roko mamos ligoninės personalas ieškojo. Nežinojo ir to, kas sugalvojo berniukui vardą. Apie tėvą vaiko byloje nebuvo nė žodžio.
Rokas žino tik tiek, kad tiesiai iš ligoninės jis buvo išvežtas į kūdikių namus, vėliau – į vaikų namus, kur augo iki dešimties metų. Jis nežino ir to, kodėl vėliau buvo išvežtas į dar kitus Vaikų namus, kuriuose gyveno iki pilnametystės.
Už įsikūrimo išmoką, gaunamą išeinant iš vaikų namų, jokio būsto, netgi pats kukliausio, Rokas įsigyti negalėjo. Neužteko pinigų.

Tęsinį skaitykite 2018 10 27 „Utenyje“

Meilė iš išskaičiavimo

Genovaitė Šnurova

Aš, kaip jauna žemės ūkio specialistė, baigusi mokslus gavau paskyrimą į priemiestinį kolūkį. Atvažiavusi susipažinau su anksčiau už mane čia irgi pagal paskyrimą pradėjusiu dirbti jaunu agronomu. Pamilome vienas kitą, sukūrėme šeimą.
Vos sumainę aukso žiedus, nutarėme statytis savo namą. Norėjome, kad jis būtų gražioje vietoje, erdvus, patogus gyventi, kad užtektų vietos ne tik mums abiem, bet ir būsimiems mūsų vaikams. Jų norėjome susilaukti ne vieno. Deja...
Po 22 santuokos metų vyras žuvo. Likau viena tuščiuose namuose. Galvojau išprotėsiu nuo tylos, kuri, atrodydavo, perplėš mane pusiau. Labai norėjau, kad pas mane atvažiuotų giminaičiai, kad lankytųsi man artimi žmonės, kurie padėtų ištverti netikėtai į namus įsėlinusią vienatvę.
Giminių turėjau tikrai daug. Tiesa, mano seserys buvo gerokai už mane vyresnės (aš šeimoje buvau vėlyvas vaikas, pagrandukė), todėl joms sudėtinga buvo pas mane atvažiuoti: vienoms amžius trukdė, kitoms – ligos. Užtat jų vaikams – vieni niekai. Visi turėjo automobilius, gyveno miestuose, todėl darbais nebuvo apkrauti. Žinoma, tik aš taip galvojau, o jie sakėsi esą be galo užimti.

Tęsinį skaitykite 2018 10 20 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Kalbasi du draugai: „Tavo žmona kitą savaitę švęs gimtadienį, taip? Ar jau pasakė, ko norėtų dovanų?“ – „Žinoma. Pageidauja arba perlų vėrinio, arba automobilio.“ – „Ir ką tu jai dovanosi?“ – „Savaime suprantama, kad perlų vėrinį. Negi tu esi matęs dirbtinių automobilių?“
*
Eina du suvalkiečiai. Mato, benamis prašo paramos. Jie susiginčija, kuris mažiau duos.
Pirmasis prieina, įmeta 1 ct ir žiūri, ką darys kitas. O kitas sako:  „Čia už abu.“
*
Restorano lankytojas padavėjui:
– Jūsų kepsnys atsiduoda degtine!
Padavėjas pasitraukia kelis žingsnius atgal ir klausia:
– Ar vis dar atsiduoda?

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

Savo namuose prižiūrėčiau neįgalų žmogų. Didelė patirtis. Tel. 8672 18418

 

Pigiai IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos miesto centre, 1 a. Tinka parduotuvei, biurui, paslaugoms teikti.
    Tel. (8-614) 64501.

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas