utenis 11

Saturday, December 15, 2018

Atvirumo valandėlė

Su laime prasilenkiantys keliai

Tik perkopusi keturiasdešimtmetį suvokiau, kad mylėti žmogų, kuris nemyli tavęs, yra tas pats, kaip laukti laivo oro uoste... Stebėdama žmones, supratau, kad truputis tiesos yra už kiekvieno „juokauju“, truputis žinių už kiekvieno „nežinau“, truputis rūpesčio už kiekvieno „man nerūpi“ ir truputis skausmo už kiekvieno „man viskas gerai“...
Šitokios mintys tiesiog braute brovėsi į galvą sėdint skverelyje ir stebint žalios vejos fone, šalia konteinerių, besipešančias varnas. Nemačiau, ko jos ten nepasidalijo, bet kovėsi įnirtingai.
Sėdėjau tiesiog praradusi laiko nuovoką. Jaučiausi lyg besvorė, lyg pusiau aš, pusiau kažkoks kitas žmogus. Ir galva atrodė tokia tuščia, kad užtektų tik lengvai stuktelėti krumpliais ir, rodos, suaižės, kaip įskeltas puodas.

Read more: Su laime prasilenkiantys keliai

Dienų tėkmės trupinėliai

Prieš gražiausią pavasario šventę – Šv. Velykas – nutarėme nepasakoti savo skaitytojams liūdnų gyvenimo istorijų. Suprasdami, kad gyvenime būna ne vien nesusipratimų, pykčio, pavydo, nesėkmių, liūdesio, skausmo, bet ir linksmų nutikimų, priverčiančių juoktis iki ašarų, vos ne anekdotinių situacijų, iš kurių juokas ima dažniausiai, bet ne tada, kai taip atsitinka, o tik po kurio laiko...

Read more: Dienų tėkmės trupinėliai

Varteliai į laimę užsiverdavo paskutinę akimirką

Miestelio kapinėse, tarp rūpestingai prižiūrimų kapaviečių, yra vienas žolėmis apaugęs, cementiniu bordiūru aprėmintas kapelis. Jei lietinga vasara, ant jo pražysta skurdus kažkokios daugiametės gėlės žiedelis. O jei vasara tokia, kad net keletą savaičių iš eilės nelyja, tai ir tas žiedelis neturi jėgų prasiskleisti...
Šalia kapelio nėra jokio kryželio su mirusiojo ar mirusiosios pavarde, gimimo ir mirties metais, todėl niekas nežino, nei kas čia palaidotas, nei kokia to žmogaus gyvenimo istorija. O ji pakankamai skaudi...

Read more: Varteliai į laimę užsiverdavo paskutinę akimirką

Santuoka ne iš meilės – pragaras

purple sky bright full moon tree branches Dar viena Utenos rajono Utenos seniūnijos Andreikėnų kaimo gyventojos Onos Vanagienės papasakota istorija.

Prieš keturis, penkis ar dar daugiau dešimtmečių kaimuose buvo labai daug jaunimo, nes šeimose augo po 7-8, o kartais ir dar daugiau, vaikų. Žinoma, visi buvo prie darbų spaudžiami, visiems reikėjo duonos kąsnį užsidirbti, bet ir linksmybėms laiko užteko. O kokios smagios buvo gegužinės! Kiek daug dainų mokėjo balsingieji kaimo dainininkai!
Antanas – vienas iš pačių šauniausių kaimo vaikinų vis dėlto ne savo kaimo mergužėlę buvo nusižiūrėjęs, o gretimame kaime gyvenančią. Kur buvęs, kur nebuvęs vis pas ją pėdindavo. Vakaruškose, visuose jaunimo susibūrimuose tik ją vieną tematė. Ir tai jaunai penelei Antanas patiko. Ilgainiui abu neįsivaizdavo gyvenimo atskirai.
Prieš išeidamas į tarybinę kariuomenę, Antanas išgavo iš mylimosios pažadą laukti. O kad bendravimas nenutrūktų, vos ne kasdien rašė vienas kitam laiškus, kuriuose aprašydavo ne tik pačias įdomiausias naujienas, bet ir ilgesį išliedavo.
Viskas būtų buvę gerai, jei ne Antano motina. Ji į marčias buvo nusižiūrėjusi kitą darbštuolę, tokią Valę iš to paties kaimo. Motina buvo išsiaiškinusi netgi tai, kad Valei Antanas labai patinka, kad „akys ant jo padėtos“. Motinos sumanymams tik pats Antanas ir trukdė, nė akies krašteliu į Valę nežiūrėdamas.
Antanas, atitarnavęs kariuomenėje, pirmiausia ne namo, o pas savo mylimąją nuskubėjo. Abu negalėjo atsidžiaugti susitikimu. Atrodė, kad laimė jau visai arti. Deja...

Tęsinį skaitykite 2016 03 12 „Utenyje“

Vaikai motinos prisiminti nenori

Marta buvo graži. Tikrai graži. Kai tik ji pasirodė Luksnių (gyvenvietės pavadinimas pakeistas) miestelyje, savo žavesiu ir grožiu nustelbė visas čia gyvenusias merginas, iki tol laikytas gražuolėmis. Jos žavesį ne tik vyrai pripažino, bet ir pavydo graužiamos moterys šio fakto neignoravo. Tiesiog nebuvo prasmės tą daryti, nes realybė buvo būtent tokia.
Įsidarbino Marta vietinėje parduotuvėje, kurios apyvarta jai čia pradėjus dirbti pastebimai šoktelėjo. Vyrai, sukę apsukę ratus, vis ėjo kažko nusipirkti, tikėdamiesi palankaus gražuolės žvilgsnio, švelnesnio žodžio ar išskirtinesnio dėmesio.
Gal nė mėnesiui nepraėjus, kaimo moterys iš pradžių patyliukais pasišnabždėdamos, o vėliau vis garsiau ėmė kalbėti, kad tai tą, tai aną vyrą paryčiais matė išeinantį iš Martos namelio. Jei dėl vienišų vyrų viešnagės pas kaimo gražuolę niekas piktai nereplikavo, tai vedusių vyrų paslaptingas lankymasis ir savotiška konkurencija su vienišiais tapo piktokų apkalbų objektu.

Read more: Vaikai motinos prisiminti nenori

Gyvenimas ir išskiria, ir suveda

loveGal ir ne veltui sakoma, kad jaunystės laikų meilė – pati tikriausia, tyriausia, neparemta visokiausiais išskaičiavimais – nepraeina be pėdsako: tėvų valia ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių išskirti du vienas kitą mylėję jaunuoliai sukuria kitas šeimas, o senatvėje, žiūrėk, vėl susieina. Gal ir visiems atvejams tinka posakis, kad pirma meilė nerūdija, po kiek laiko vėl atgyja, bet istorija, kurią papasakojo uteniškė Vanda Neliupšienė, yra būtent tokia.
„Rūta ir Valdas vienas kitą buvo nusižiūrėję dar mokyklos suole. Nors Rūta gyveno Vaikų globos namuose, o Valdas pasiturimai gyvenančių tėvų name, jų susitikimams niekas netrukdė. Tuo labiau kad jie neieškojo kuo tamsesnių užkaborių, nuošalesnių vietų. Vaikščiodavo susikibę už rankučių tais pačiais takais, kaip ir visi miestelėnai. Žinoma, Valdo tėvai netryško džiaugsmu, žinodami, su kuo draugauja jų sūnus, bet didelės reikšmės šiai draugystei neteikė. Galvojo, tegul sau vaikšto, kol dar abu mokosi mokykloje, o kai baigs, pasuks savais keliais ir meilė baigsis. Valdo tėvai neabejojo, kad jų sūnus įstos į aukštąją mokyklą, o Rūta, žinoma, liks savame mieste kokio nors darbo ieškoti, nes iš ko gi pragyvens be materialinės pagalbos.

Tęsinį skaitykite 2016 02 17 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Kiškis tempia per mišką ilgą ilgą siūlą. Atvėplino meška ir klausia: „Kam, žvairy, tą siūlą tempi?“ – „Kam, tam... Gal pasiūlysi jį stumti?!“
*
Vyras šaukia žmonai iš vonios: „Man tas šampūnas netinka. Parašyta, kad jis sausiems plaukams, o mano – šlapi. Atnešk kitą!“
*
Žmona išleidžia vyrą žvejoti ir sako:
– Jei nebus lydekų... tai nupirk karosų...
*
Vyrukas veda antrą kartą. Po vestuvių sako žmonai:
– Žinai, esu labai pavydus... Taigi nepyk, jei pavyduliausiu be reikalo...
– Nesijaudink, – pertraukia žmona, – be reikalo tau pavyduliauti neteks.

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

Savo namuose prižiūrėčiau neįgalų žmogų. Didelė patirtis. Tel. 8672 18418

 

Pigiai IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos miesto centre, 1 a. Tinka parduotuvei, biurui, paslaugoms teikti.
    Tel. (8-614) 64501.

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas