utenis 11

Sunday, April 21, 2019

Atvirumo valandėlė

Pavėluota atgaila

Aš Ingą įsimylėjau, galima sakyti, iš pirmo žvilgsnio. Pamačiau institute organizuotame vakarėlyje ir tą pačią akimirką nublanko merginos, su kuria tuomet draugavau, grožis...
Visą vakarą negalėjau nuleisti nuo Ingos akių. Stengiausi būti kuo arčiau, kažkaip atkreipti jos dėmesį, bet man nelabai sekėsi. Gal dėl to, kad prie Ingos buvo prilipęs kažkoks neišvaizdus jaunuolis. Matyt, jos gerbėjas. O ir aš buvau su mergina. Viskas, ką aš tada galėjau padaryti, tai susirasti žmogų, kuris man suteiktų nors šiokią tokią informaciją apie ją. Radau. Tada ir sužinojau, kad ji – Inga ir kad pirmakursė matematikos studentė.
Pradžioje man to užteko. Vėliau prasidėjo „didieji galvosūkiai“ – kaip su ja susipažinti artimiau, kaip sublizgėti, kad ji susidomėtų manimi. Prisipažinsiu – sunkiai sekėsi, bet aš buvau atkaklus, tikėjau, kad man vis tiek kada nors pavyks. Žinoma, stebinau savo kurso draugus tuo, kad ir gėles nuolat jai dovanojau, ir laiškelius rašiau, ir į koncertus bei spektaklius kviečiau. O kai sužinojau, kad ji aukštų rezultatų pasiekusi lengvaatletė, įnikau studijuoti lengvaatlečių startų grafikus. Juokas juokais, bet, besistengdamas užkariauti Ingos širdį, ir pats sportu susidomėjau.

Tęsinį skaitykite 2018 12 08 „Utenyje“

Paslaptis, kurios nenorėjau žinoti

Dabar jau esu pensininkė. Gyvenu nuosavame, nelabai dideliame name visiškai viena. Aplinkiniai namai žiemą lieka tušti – vasarą čia atvažiuojantys laikinieji gyventojai žiemoje miestuose. Vadinasi, jau supratote, kad rudenį ir žiemą net pasikalbėti neturiu su kuo. O ir paskambinti nėra kam: visi turi savo gyvenimus, savo problemų ratą, todėl niekas nenori klausytis svetimų dejonių apie vis labiau prastėjančią sveikatą, apie skaudžią vienatvę, apie negrįžtamai prabėgusius metus, į Amžinybę iškeliavusius žmones...
Dabar net patikėti sunku, kad kažkada ir aš buvau jauna, kad mylėjau, kad laksčiau į pasimatymus, kad pykau ant draugės, nuviliojusios mano nusižiūrėtą kavalierių. Vėliau labai džiaugiausi, kad nuviliojo. Kai sužinojau, kad jis vos ne kasdien namo pareina girtas, kad muša žmoną, kad kartais šeimai net iš namų reikia bėgti, nusiraminau ir netgi savotiškai džiaugiausi, kad ne aš, o mano draugė yra toji, kuri priversta šitaip gyventi.
Žinoma, ištekėjau ir aš. Šiandien negalėčiau tvirtinti, kad iš didelės meilės. Jei jau viską nusprendžiau pasakoti atvirai, tai prisipažinsiu ir tai, kad tik tas vienas Julius į mane dėmesį atkreipė, tik jis vienas beveik kas vakarą ateidavo pas mane. O kai pasiūlė ištekėti, nei labai apsidžiaugiau, nei priešinausi: ko jau čia geriau besulauksi peržengusi trisdešimtmečio ribą...

Tęsinį skaitykite 2018 12 01 „Utenyje“

Siurprizai

Genovaitė ŠNUROVA

Niekada negalvojau, kad kada nors viešai pasakosiu savo gyvenimo istoriją. Maniau, kad tai, ką aš išgyvenau, niekam neįdomu. Pasirodo, kad klydau. Draugė mane įtikino, kad išsipasakojus pasidaro lengviau. Tarsi kokį akmenį nuo širdies nusirideni. Ir dar sakė, kad atvirumas užkerta kelią gandams, spėlionėms, kaltinimams ir visokiausiems kitokiems išsigalvojimams, kuriuos žmonės įvardija vienu žodžiu, – paskalos.
Jau buvau perkopusi trisdešimtąją gyvenimo atkarpą. Kitaip sakant, jau nebe piemenė. O įsimylėjau taip, tarsi tebūčiau kokia šešiolikinė. Pamačiau draugų šventėje gražų vyriškį, keistu Jurgeno vardu, ir ištirpau. Tiesa, nesisekė man su juo artimiau susipažinti tą vakarą, nes prie jo nuolat būriavosi moterys. Kažkodėl būtent moterys. Bet radau būdą, kaip atkreipti į save jo dėmesį. Tas vakaras baigėsi tuo, kad paprašiau jo telefono numerio, paaiškindama, kad man gali prireikti jo paslaugų, mat jis – plataus profilio statybininkas.

Tęsinį skaitykite 2018 11 24 „Utenyje“

Vienatvė pakeičia ne tik sielą

Grįždama iš sanatorijos, trejetui valandų įstrigau savo rajono centro autobusų stotyje – tiek laiko reikėjo praleisti iki artimiausio autobuso į mano kaimą. Trys valandos man, nepratusiai prie autobusų, kankinamai ilgas laikas. Savo automobiliu per tą laiką net keletą kartų suvažinėčiau pirmyn ir atgal. Bet ne šiandien. Nežinau net kaip sau pačiai paaiškinti, kodėl į sanatoriją važiavau ne automobiliu, o autobusu, todėl ta pačia transporto priemone ir grįžti tenka...
Vakaras. Autobusų stoties laukimo salė apytuštė. Nužvelgiau ir įvertinau visus laukiančius – pasikalbėti nėra su kuo, tai ir snūduriavau. Bijojau tik kad knarkti nepradėčiau...
Man atrodo, kad ne tik prabudau, bet netgi pašokau nuo kažkokio garso. Pasirodo, trinktelėjo neatsargiai uždaromos stoties durys. Įėjo aukštaūgis vyriškis. Iš pradžių nekreipiau į jį dėmesio (gal dar plaukiojau snaudulio karalystėje), o po kurio laiko bandžiau pati sau įrodyti, kad tą žmogų aš pažįstu. Tikriausiai pažįstu. Na, viliuosi, kad neklystu.

Tęsinį skaitykite 2018 11 17 „Utenyje“

Paslaptingas smilgų šiurenimas

Genovaitė Šnurova

Paskatinta kaimynės ir aš pasiryžau šiemet padaryti neįtikėtiną dalyką – aplankyti šalia mano gimtojo miestelio esančias neveikiančias kapines, kuriose seniai niekas nebelaidojama. Nežinau, kodėl man toks noras užėjo. Sugalvojau, ir tiek. Ir net žvakučių nusipirkau. Galvojau, uždegsiu po vieną ant išlikusių kapelių. Tik nepagalvojau apie tai, kokią gyvenimišką istoriją prisiminsiu, stovėdama prie vieno smilgomis apaugusio, sunkiai beįžiūrimo kapo kauburėlio. Jo gal net nebūčiau įžiūrėjusi, jei ne į žemę iki pusės sulindęs, surūdijęs kaimo kalvio darbo kryželis su sunkiai įskaitomu užrašu. Turiu prisipažinti – reikėjo labai pasistengti norint tą užrašą perskaityti. Užtat kai perskaičiau, tokie prisiminimai užplūdo, jog negreit suvokiau, kad čia visą amžinybę prastovėjau...
Juza (tikriausiai jo vardas buvo Juozapas) buvo mano kaimynų sūnus. Aš dar buvau visai maža mergaitė, kai iš tėvų elgesio supratau, jog įvyko kažkas baisaus. Girdėjai ir žodį „pasikorė“, bet ką jis reiškia, nesupratau.
Lyg per miglas prisimenu, kaip klykė Juzos motina, kaip kaimynai jos negailėjo, nes visi buvo įsitikinę, kad vienturtis sūnus būtent dėl jos kategoriškų sprendimų pasirinko geriau mirti, nei gyventi pagal motinos principus.

Tęsinį skaitykite 2018 11 10 „Utenyje“

Žodžiai užmuša

Genovaitė Šnurova

Noriu papasakoti apie tai, kaip kartais žmogų dvasiškai ir fiziškai sužlugdo žodžiai tų žmonių, kurie lyg ir turėtų elgtis kitaip. Kalbu apie gydytojus. Dažnai mes jiems būname labai dėkingi už sugrąžintą sveikatą, mūsų artimąjį, ištrauktą iš mirties nagų, teisingą diagnozę ir švelnų, paguodžiantį žodį. Būtent žodį. Netgi tada, kai vilties nebelieka.
Nežinau, kodėl žmonės paprastai gydytojams dėkoja viešai, netgi laikraščiuose padėkos spausdinamos, o kodėl viešai nepasakoja (su retomis išimtimis, žinoma) apie tokius atvejus, kai gydytojus norisi suplėšyti į gabalus arba nors išplūsti taip, kad ilgai prisimintų ir būtų atidesni, švelnesni žmogui. Juolab beviltiškai sergančiam. Su visa pagarba šios profesijos žmonėms, kurie dirba atsidavusiai, noriu papasakoti atvejus iš mano, vadinkim taip, asmeninio gyvenimo.

tęsinį skaitykite 2018 11 03 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Net tuščias šaldytuvas sulaukia 4–5 peržiūrų per dieną...
*
Petriukas vyresniajam broliui:
– Paprašyk mamos, kad duotų man pinigų ledams.
– Kodėl aš? Juk ji ir tavo mama.
– Taip, bet tu ilgiau ją pažįsti.
*
Buhalterė skundžiasi gydytojui nemiga.
– O aveles skaičiuoti ar bandėte? – klausia gydytojas.
– Žinoma, skaičiuoju, skaičiuoju, suklystu ir visą naktį ieškau klaidos.
*
Pokalbis telefonu:
– Аlio, brangusis! Ar gali dabar kalbėti?
– Galiu.
– Gerai. Tada klausyk!

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas