utenis 11

Monday, June 17, 2019

Atvirumo valandėlė

Gyvenimo dugne galimybės kitokios

Genovaitė Šnurova

Jaunystėje Dariui daug kas pavydėjo. Ir ne vien grožio. Jam labai gerai sekėsi mokslai, panelės paskui jį nuolat sekiojo. Tiesa, šiokio tokio pasipūtimo jo elgesyje buvo, bet tais laikais niekas į tai nekreipė dėmesio.
Šeimoje Darius buvo vienturtis vaikas. Galbūt ir būtų dar turėjęs brolių ar seserų, bet tada, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas, jam tebuvo penkeri metai. Tėvą, naktį per mišką grįžtantį namo, kliudė kulka. Vėliau žmonės kalbėjo, kad per klaidą. Partizanai esą laukė kito žmogaus, bet tamsoje gerai neįžiūrėjo. Kai rytą atsitiktinai tuo keliu ėję žmonės negyvėlį rado, žinia apie nelaimę plačiai pasklido...
Dariaus motina labai stengėsi, kad vienturtėlis nejustų, jog liko našlaitis. Darbščiai moteriai netrūko besisiūlančių į užkurius, bet ji visiems atsakydavo vienodai: gyvensiu dėl vaiko, nes svetimas vyras jo nemylės taip kaip savo.
Pačiai sau duoto pažado daugiau nebetekėti Dariaus mama laikėsi visą gyvenimą. Netgi tada, kai sūnus baigė aukštuosius mokslus, kai įsidarbino viename Lietuvos didmiestyje, kai sukūrė šeimą ir susilaukė savo sūnaus.

Tęsinį skaitykite 2018 07 28 „utenyje7

Skubotas sprendimas

„Žinau, kad jums savo istorijas dažniau pasakoja moterys, – savo apstebėjimais pasidalijo Juozas. – Skaitydavau jas ir galvojau, kad moterų išgyvenimai labai įdomūs ir skirtingi. Kiekvienam žmogui visko atsitinka, bet ne viską sureikšminam, ne viską tinkamai įvertinam, suprantam. Svarbiausia, kad tada, kai kažkas vyksta, atrodo vienaip, o po kurio laiko, kai „ataušti“, – visiškai kitaip. Aš irgi noriu papasakoti savo istoriją. Gal kas susimąstys paskaitęs, gal nepasielgs taip, kaip aš.
Savo tėvų šeimoje augau vienas. Man tikrai nieko netrūko. Greičiau atvirkščiai – kartais gal visko buvo net per daug. Mama buvo šiek tiek griežtesnė, o tėvas – gerokai nuolaidesnis.
Ilgai galvojau, kad mano tėvai niekada nesibara. Tiesiog neteko man girdėti netgi menkų jų nesutarimų. Kitaip būdavo mano bendraklasių šeimose, kuriose man teko lankytis. Muštynių, aišku, nemačiau, bet iš vienos ir kitos pusės tokie žodeliukai kartais skraidydavo, kad aš net ausis norėdavau užsikimšti.
Mano mama buvo mokytoja, tėvas – statybos inžinierius. Jis dažnai būdavo komandiruotėse, mama jo labai laukdavo grįžtančio. Prisimenu ir tai, kokius skanius valgius gamindavo jam sugrįžus. Man atrodė, kad laimingesnių žmonių nėra.
Kai baigiau vidurinę ir išvažiavau į tuometinį institutą, tėvai liko vieni. Dažnai rašydavau jiems laiškus, skambindavau, jie man irgi. Jokių nerimo signalų nepajutau.
Kartą parvažiavau namo iš anksto neįspėjęs. Mamą radau apsiverkusią, tėvo namuose nebuvo, nors buvo savaitgalis. Mama tada paaiškino, jog susigraudino žiūrėdama serialą, o aš tuo patikėjau.
Kitą kartą, irgi netikėtai parvažiavęs, nė vieno iš tėvų namuose neradau. Mama parėjo tik vakare. Tai, žinoma, manęs nenustebino: maža kur buvo išėjusi. Užtat nustebino tai, kad mama parėjo „su kvapeliu“. Šitas faktas buvo labai netikėtas. Nė vieno iš tėvų nesu matęs geriančių alkoholinius gėrimus net per šventes ar svečiams atvažiavus.

Tęsinį skaitykite 2018 07 21 „Utenyje“

Motina nulėmė sūnaus likimą

Genovaitė Šnurova

Stasys nebuvo gražuolis, bet merginoms labai patiko. Gal dėl to, kad mokėjo gražiai pakalbėti, mėgo stilingai rengtis, labai grakščiu rankos judesiu atmesti ant akių krintančią garbanotų plaukų sruogą. Mokslai nelabai lindo į jo galvelę, užtat šokėjas buvo nepamainomas. Iš išvaizdos atrodė, kad jis pasiturinčiai gyvenančių žmonių vienturtis, o iš tikrųjų jis tebuvo, kaip anksčiau kad sakydavo, mergos vaikas.
Nė vienai merginai Stasys nerodė išskirtinio dėmesio: visas vienodai apkabindavo, pakalbindavo, o ilgaplaukes dar ir už kasų patampydavo.
Kai mokykla jau buvo baigta, jaunas vaikinas neilgai suko galvą, rinkdamasis profesiją. Seniai jo buvo sugalvota, kad bus vairuotojas, nes jį domino tik automobiliai ir niekas daugiau.
Žinoma, galėjo rinktis ir kitokią profesiją, bet, svarbiausia, jis nenorėjo niekur išvažiuoti iš savo miesto. Priežastis labai proziška ir, ko gero, vienintelė – motina, kuri jau prieš metus buvo pradėjusi vos ne kasdien verkšlenti, kad ji viena bijos gyventi pamiškės namelyje, kad Stasiui išvažiavus nebus kam padėti darbus nudirbti it t. t.

Tęsinį skaitykite 2018 06 30 „Utenyje“

Užsispyrimas laimės nepadovanojo

Genovaitė Šnurova

Su Romu susipažinau atsitiktinai. Iš sostinės bevažiuojant pas tėvus į kaimą, pusiaukelėje užgeso mano automobilis ir nė iš vietos. Kadangi mano žinios apie automobilius netgi mažiau nei minimalios, sėdėjau ir nežinojau ką daryti. Mobiliųjų telefonų tada dar nebuvo. Jokių pažįstamų, gyvenančių arti tos vietovės, neturėjau. Kai apsidairiau aplinkui, pastebėjau, kad jų čia ir negalėtų būti, nes aplinkui, kiek akys užmato, – vien laukai.
Dar kartą pabandžiau užvesti automobilį. Ir šis bandymas buvo nesėkmingas. Nieko gudresnio nesugalvojau, kaip tik išlipti ir stabdyti pravažiuojančias mašinas. Galgi atsiras nors vienas vairuotojas, kuris galės man padėti. Labai ilgai nesisekė: automobiliai lėkdavo ir pralėkdavo pro mane, tarsi net nepastebėdami nei iškeltos rankos, nei mano rūškano veidelio. Kai jau buvau benusivilianti, vienas sustojo. Išlipo jaunas, dailus vyriškis, sprendžiant iš automobilio markės ir vairuotojo aprangos, – kažkoks nemažas viršininkas. Paklausinėjo, kas atsitiko, pasižiūrėjo pakėlęs variklio dangtį, kažką ten pakrapštė ir šluostydamasis rankas pasakė, kad pabandyčiau užvesti variklį. Pabandžiau. Užsivedė. Pasiūlytų pinigų atsisakė. Padėkojau ir nuvažiavome kas sau.

Tęsinį skaitykite 2018 06 23

Lazdos antrasis galas

Genovaitė Šnurova

Kai susipažinau su Aurimu, jis neskubėjo supažindinti manęs su savo motina. Apie jį žinojau tik tiek, kad jis – vienturtis vaikas, kad jo tėtis mirė, kai jam tebuvo penkeri, ir kad motina, nors našle liko labai jauna, antrą kartą neištekėjo, motyvuodama tuo, kad patėvis nemylės jos vienturtėlio.
Aš esu vyriausias daugiavaikės šeimos vaikas. Tuomet buvau technikumo trečiakursė, o mano jaunesni broliai ir seserys – moksleiviai. Mano tėvai buvo labai darbštūs, todėl pačių svarbiausių dalykų mums tikrai netrūko. Žinoma, prabangos nebuvo, bet mums jos nė nereikėjo.
O ir susipažinome mes atsitiktinai. Aš apsiavusi naujais bateliais vaikščiojau po sostinę tvarkydama įvairius reikalus. Kai bateliai koją nutrynė tiek, kad nebegalėjau paeiti, atsisėdau parke ant suoliuko, nusiaviau batus ir sukau galvą, kaip čia man pasiekti nuomojamą kambarėlį.
O Aurimas, lengvai išgėręs, pro tą parką ėjo namo. Pamatęs mane basą, prisėdo šalia. Atsiprašė už „kvapelį“ ir paaiškino, kad su draugais šiek tiek aplaistė tik ką gautą universiteto baigimo diplomą. Pamatęs mano kruvinus kulnus, iškvietė taksi ir palydėjo iki namų.

Tęsinį skaitykite 2018 06 16 „Utenyje“

Kalta, nes mylėjau...

Buvau gabi mokinė. Mokytojai nuolat girdavo, pritingintiems vis į mane rodydavo ir sakydavo, kad jie turėtų imti pavyzdį iš manęs. Žinoma, niekas į tai nekreipė dėmesio, bet ne vienas bendraklasis mane vadino „zubryla“. Šis žodis ne pagyrimą ar pagarbą tuomet reiškė, o greičiau atvirkščiai. Ir iš viso mėgdavome vieni iš kitų pasišaipyti, tik viso to tais laikais niekas nevadino patyčiomis.
Be vargo įstojau į universitetą, bet jo nebaigiau. Priežastis paprasta – meilė. Įsimylėjau metais už save vyresnį vaikiną iš kito fakulteto taip, kad be jo gyvenimo neįsivaizdavau. Jis be manęs – irgi. Nors mūsų abiejų tėvai buvo prieš mūsų ankstyvas (nebaigus mokslų) vedybas, bet mes nenorėjome laukti.
Tėvams nė nežinant susituokėme Vilniuje, kur abu mokėmės, liudininkais pasikvietę kurso draugus. Žinoma, tokiu savo elgesiu labai įžeidėme ir vienus, ir kitus tėvus, bet pakeisti jau nieko nebegalėjome. Svarbiausia, aš pasijutau besilaukianti vaikelio. Dėl jo gimimo mokslus turėjau nutraukti.
Kadangi mums reikėjo pinigų, vyras įsidarbino gamykloje. Ne, mokslų nemetė, perėjo į neakivaizdinį skyrių. Mes tikrai gerai sutarėme, vaikelis augo sveikas, net ir abiejų tėvai atlyžo, matydami, kad mums visai gerai sekasi.
Kai jau ir vyro mokslai buvo baigti, kai ir sūnelis paaugo, nutarėme išsinuomoti didesnį butą, nes jau galėjome sau tai leisti. Po poros mėnesių vyras iš darbo grįžo švytėdamas – jam buvo pasiūlytos aukštos pareigos su daug didesne alga. Prabėgo dar dveji laimingo gyvenimo metai. Vieną penktadienio vakarą, beplanuodami savaitgalio išvykas, susipykome. Neprisimenu dėl ko. Žinau tik tai, kad dėl kažkokios smulkmenos. Tada jis trenkė durimis ir, nieko man nepasakęs, išvažiavo pas savo tėvus vienas. Kitą dieną paskambino man jo motina (ji man niekada neskambindavo, tik sūnui) ir pasakė, kad mano vyras nuskendo besimaudydamas netoliese esančiame ežere...

Tęsinį skaitykite 2018 06 09 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

PARDUODUOpel Meriva“. 2005 m., 1,7 CDTI, 74 kW. TA iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Variklio tarpinės arba galvutės defektas. Kaina 450 eurų. Tel. 8699 83088.kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Pavydus vyras savo žmonai:
    – O už milijoną dolerių tu permiegotum su, tarkim, kad ir Briusu Vilisu?
    Įpykusi žmona:
     – Permiegočiau, jei tik sugebėčiau tiek surinkti...
***
    – Sakykit, kur jūs laikote savo santaupas?
    – Mintyse...
***
    – Atidarykite, policija!
    – O tai kokio velnio jūs ten užsidarėte?

 

PARDUODU žemės sklypą Ežero gatvėje. Tel. (8-638) 76644.

 

PARDUODAMAS 5 savaičių pieninis buliukas.
    Tel. (8-699) 20933.

 

Gerbiami senjorai!
Turime Jums gerą naujieną. Kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 iki 16.00 val. laukiame jūsų neseniai duris atvėrusiame Utenos maltiečių senjorų dienos centre, Tauragnų g. 2 (iš kiemo pusės).
Čia galėsite bendrauti, mėgautis arbata ar kava, megzti, skaityti, užsiimti rankdarbiais, dalyvauti daugelyje kitų veiklų.

 

PARDUODAMOS arba IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos  (46 kv. m, I aukštas) Utenos mieste. Tinka parduotuvei, paslaugoms, biurui. Tel. (8-614) 64501.

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas