Neteisingų sprendimų kaina
- Details
- Published: Friday, 02 February 2018 09:42
Užrašė Genovaitė Šnurova
Kažkada buvęs labai tvarkingas Teresės namas su gražiai prižiūrėta teritorija aplink jį, šiandien stovi tuščias. Seniai žole užžėlė visi takeliai jo link, vietoj buvusių rožynų – kiečių, builių ir dilgėlių sąžalynai. Pačius skaniausius obuolius nokinusi obelis, augusi prie pat lango, vaisių beveik nebeveda: apsamanojo, sulinko, pasviro į lango pusę taip, kad viena šaka tiesiog įsibedė į stiklą. Net pats stipriausias vėjas jos nepajudina. Atrodo, kad ji iš nuostabos negali atsipeikėti: kodėl namo viduje niekas nebevaikšto, kodėl užuolaidų vietą užėmė stori voratinkliai, kodėl niekas nebevarsto netgi durų į virtuvę...
Teresės namo stogas įlinko, langų stiklai pajuodo, lauko durys tesilaikė tik ant vieno vyrio, viskas, kas buvo ilgus metus tvarkingai prižiūrėta, puoselėta, – neliko nė ženklo. Vagys čia irgi turėjo ką veikti: iš namo vidaus išnešė viską, ką buvo galima panešti ar išvežti.
Gerai, kad pati Teresė to nemato. Gal net nenujaučia. Ji dabar socialinės globos namuose. Sako, jau sunkiai susivokia aplinkoje.
Jos vienintelis sūnūs Romas irgi gyvena tuose pačiuose globos namuose, tik kitame jų korpuse...
... Teresė ištekėjo vėlai, bet anksti liko našle. Romui tebuvo penkeri metukai, kai jos vyrą ir vaiko tėvą priglaudė medžiais apaugusias kaimo kapines.
Po kurio laiko net keletas vyrų bandė prisikalbinti Teresę dar kartą tekėti, bet ji buvo kategoriška – ne ir baigta. Vaiką užsiauginsianti pati, jokių patėvių berniukui nereikia...
Tęsinį skaitykite 2018 02 03 „Utenyje“