utenis 11

Wednesday, February 21, 2018

Mūsų gyvenimo spalvos

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

User Rating: 0 / 5

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive
 

Kai lapkritis užleidžia vietą gruodžiui, kai ruduo užleidžia vietą žiemai, prasideda Advento metas. Šis laikas pasikeitimų atneša ne tik į gamtą, bet ir į sielą. Mistiškas laikas, Advento mėnuo, ramybė ir susikaupimas prieš didžiąją krikščionių šventę – Kalėdas. Aplinkui begalybė bauginančios tamsos. Ant stalo atsiranda vainikas ir keturios arba penkios žvakės. Keturios žvakės žymi keturis Advento sekmadienius, penktoji yra Kristaus žvakė. Tai – rimties, susikaupimo, apmąstymų metas. Įsiklausymas į save ir šalia esančius. Apmąstymas to, kas vyksta tavo gyvenime.
Juk kasdienybės triukšmas apkurtina, ryškios šviesos apakina. Todėl senovėje nevalia buvo dirbti triukšmingų, nekasdienių darbų, nevalia garsiai linksmintis ir vakaroti. Reikėjo pasninkauti – nevalgyti mėsos ir pieno. Mūsų laikais viskas pasikeitė. Kažkas yra teisingai pastebėjęs, kad kiekviena mūsų diena – Kalėdos. Kai kasdien valgomi pyragai, jie tampa nebeskanūs per šventes. Kai vietoj Advento prasideda triukšmingos prekybininkų Kalėdos, mes nebegirdime, ką sako mūsų sielos, nematome šalia esančio nelaimingo ir vargstančio žmogaus.
Nors gal ir ne visada. Negali sakyti, kad lietuviai kietaširdžiai. Mes daug aukojame sergantiems vaikams, skurstantiesiems. Neprisimenu, kokioje laidoje mačiau, kaip labdarą skirstančios organizacijos savanoriai vargšams atiduodavo tiktai duoną ir bulves, o patys suėsdavo tai, kas skanu. Žiūrėjau ir galvojau, ar tokie skirstytojai suvokia, kad vogti iš skurstančio yra didelė nuodėmė. Ar nesprangus jiems iš alkstančio nugvelbtas kąsnis? Ar tokie nužmogėję dalintojai nemeta šešėlio ant kitų pasiaukojusių ir nuoširdžiai dirbančių žmonių? Ar nepažemina pačios idėjos padėti artimui. Po tokių incidentų daugelis pradeda galvoti, kad aukoti neverta, nes auka vis tiek nepasieks adresato.
Tai gal geriau aukoti be tarpininkų? Nunešti vienišam ligotam kaimynui šilto maisto, pakviesti jį prie Kūčių stalo, nupirkti daugiavaikės, tvarkingai gyvenančios šeimos vaikui naujus batus. Puikus pavyzdys NBA rungtyniaujantis mūsų kraštietis krepšininkas Jonas Valančiūnas, nemažai pinigų skiriantis sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Prisimenu kiek senesnį įvykį, kai krepšininkas, dekanate sužinojęs apie vargstančią šeimą, apsilankė jos namuose ir padovanojo skalbimo mašiną. Šią vasarą Jonas lankėsi Užpaliuose ir pažadėjo nuo gaisro nukentėjusiai šeimynai uždengti atstatytų namų stogą. Vilniuje keliasdešimt kavinių senjorus vaišina nemokama kava. Būtų gražu, kad šią sušildančią iniciatyvą palaikytų ir Utenos verslininkai.

Tęsinį skaitykite 2017 12 13 „Utenyje“

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas