utenis 11

Wednesday, February 21, 2018

Mūsų gyvenimo spalvos

1 1 1 1 1 1 1 1 1 1 Rating 0.00 (0 Votes)

User Rating: 0 / 5

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive
 

Visada mylėjau Lietuvą. Ir mylėsiu. Tik be reklamos. Daug keliavau. Mačiau daug šalių. Bet visada norėjau grįžti namo. Didžiausia mūsų visų klaida, kad tapatiname Lietuvą su valdžia. O juk Lietuva taip pat verkia nuo mūsų pačių išrinktos valdžios. Aš irgi anksčiau piktinausi valdžia, kol supratau, kad lietingus orus ir prastą valdžią keikti yra beprasmiška. Turi arba susitaikyti, arba emigruoti ten, kur valdžia protingesnė ir saulės daugiau. Aš susitaikiau. Gyvenu čia ir jaučiuosi laimingas. Nė vienas ispanas taip nesidžiaugia saule kaip mes. Kai ji po dviejų savaičių lietaus išlenda iš už debesų, mums būna šventė, o jiems kasdienybė. Kodėl kalbu apie tai? Praeitą savaitę buvau Punske, kur maždaug 80 procentų gyventojų sudaro lietuviai. Alkoholio pardavimo laikas ten neribojamas, o ir gėrimų kainos 20–30 procentų mažesnės. Bet prie parduotuvių nesimato mėlynų veidų, niekas neprašinėja zlotų. Žmonės ir ten išgeria, bet ne iki žemės graibymo. Pamatys girtą einantį gatve – užjuoks kaimynai. Ir nusikalstamumo beveik nėra. Kiek lankiausi Punske, tiek mačiau, kad tame krašte knyga yra vertinama, o rašytojai gerbiami. Ten ir Dievu tikima, ir į bažnyčią einama. Nei užsieninių, nei savų žurnalų Punske niekas neplėšo. Niekas neverčia rašytojų rašyti, kad kunigaikščiai ne midų, o pieną gėrė. Vaikai skaito taip, kaip yra parašyta, ir nė vienas dėl to alkoholiku netampa. Dabar galvoju, kad mūsų begalviams cenzoriams reikės ir kai kuriuos Biblijos lapus išplėšyti, nes Viešpats su mokiniais vyną gėrė ir duoną laužė. Iki kokių absurdų prieinama. Gal jau netoli tas laikas, kai pamatęs rūkantį žmogų policininkas ims matuoti, koks atstumas nuo jo iki mokyklos ar darželio. Kiek metrų ir centimetrų iki kavinės. Praeitą savaitę naujienų agentūros pranešė, kad prie Seimo atsivėrė smegduobė. Gal tai yra įspėjimas iš aukščiau?

Tęsinį skaitykite 2018 2 07 „Utenyje“

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas