Mūsų gyvenimo spalvos

Vytautas Kazela

Atrodo, nieko bendro tarp Vilniaus, kaip G taško reklamos, ir režisieriaus Emilio Vėlyvio šutvės brutalios ir niekingos provokacijos Turgelių bažnyčioje, bet taip tik atrodo. Jas jungia artėjantis Popiežiaus vizitas Lietuvoje. Kuo ir kaip? Paaiškinsiu truputį vėliau.
O dabar apie kiekvieną atvejį atskirai. Reklamos, kad „Vilnius yra Europos G taškas“, kūrėjai tikina, jog nori pasiųsti pasauliui originalią žinutę, kad verta aplankyti Vilnių. Reklama daugiausia orientuota į Vokietijos ir Jungtinės Karalystės 18–35 metų amžiaus jaunimą. Jos ginti stojo netgi Vilniaus meras. Originalu? Nežinau. Pristatyti Lietuvos sostinę kaip pigių kūniškų malonumų miestą yra žema. Nejau iš tikro neturime kuo didžiuotis? Visur visko yra. Pavyzdžiui, Amsterdamas nereklamuoja savęs kaip raudonųjų žibintų ar prostitucijos miesto. Tailandas, kuriame klesti sekso turizmas, niekada nesireklamuoja taip, kaip Vilnius. Mane, kaip Lietuvos pilietį, tai žeidžia. Manau, dar nepatogiau jaučiasi eiliniai vilniečiai. O reklamos kūrėjams kas? Jiems svarbu tik pinigus susižerti. Reklama anglų kalba skelbia: „Vilnius yra Europos G taškas. Niekas nežino, kur jis, bet kai jį randa, – tai nuostabu.“ O aš noriu paklausti reklamos kūrėjų: jeigu Vilnius yra Europos G taškas, tai kas jums yra Lietuva? Apsinuoginusi subinė?

Tęsinį skaitykite 2018 08 29 „Utenyje“