Kaip rodo statistinė atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo medžiaga, skurdas 2017 metais pasiekė įspūdingas aukštumas – žemiau skurdo rizikos ribos pernai Lietuvoje gyveno beveik 23 procentai, arba 650 tūkstančių, gyventojų.
Skurdo rizikos riba pernai Lietuvoje sudarė 306 eurus žmogui ir 644 eurus šeimai.
Įdomu tai, kad skurdo indeksas skaičiuojamas pagal 2016 metų rodiklius, o pateikiamas kaip 2017 metų faktas. Tai nėra teisinga, o tik dar labiau pakursto pesimistines žmonių nuotaikas.
Skurdas, pasirodo, labai priklauso nuo to, kur žmogus gyvena. Penkiuose didžiuosiuose miestuose skurdo tik 11,7 procento gyventojų, kituose miestuose – jau 26,1, o tarp gyvenančių kaimo vietovėse skurstančiųjų buvo net 34,4 procento. Žiūrint pagal amžių didžiausias skurstančiųjų skaičius yra tarp 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų.
Paskelbus skurdo indeksą kilo nemažas triukšmas. Buvo norinčių visus akmenis sumesti į šios kadencijos valdančiųjų daržą, nors jie čia mažiausiai kalti. Kaltos visos iki 2016 metų buvusios valdžios. Apie dabartinės valdžios darbus bus galima spręsti tik 2019–2020 metais. Tenka pripažinti, kad per porą metų maždaug 70 eurų padidėjo pensijos. Augo ir minimali alga. Čia aš neginu dabartinės valdžios, bet noriu objektyvumo.
Tęsinį skaitykite 2018 09 05 „Utenyje“
