utenis 11

Wednesday, June 26, 2019

Mūsų sveikata

Kaip atpažinti apsinuodijimą ir padėti nukentėjusiam asmeniui?

Kasmet Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Apsinuodijimų informacijos biuras suteikia daugiau nei 2600 konsultacijų telefonu – didžiąją dalį sudaro konsultacijos dėl apsinuodijimo. Atsižvelgdami į tai, kad vasarą ypač padaugėja situacijų, kai netyčia apsinuodijama vienokiomis ar kitokiomis medžiagomis ir skubiai prireikia gydytojo toksikologo konsultacijos, primename, ko saugotis derėtų labiausiai, kaip atpažinti apsinuodijimo simptomus ir kaip reikėtų elgtis vienu ar kitu atveju. Atkreipiame dėmesį, kad ypač budrūs turėtų būti tie asmenys, kurie atsako už vaikų saugumą ir sveikatą.

„Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą (tel. 8-5 236 20 52) Mūsų specialistai konsultuoja visą parą“, – tvirtino VVKT Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja gydytoja toksikologė L. Gruzdytė. Anot jos, bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus – labai paprasti. Jei nuodų suvalgyta, o žmogus – sąmoningas, galima sugirdyti suaugusiajam stiklinę vandens, o vaikui vandens kiekis apskaičiuojamas pagal kūno masę ir duodama maždaug 5 ml kilogramui kūno masės (pvz., jei vaikas sveria 10 kg, jam reikėtų duoti išgerti apie 50 ml vandens). Jei nuodų pateko į akis, pažeistą akį būtina nedelsiant 15–20 minučių plauti po tekančiu vandeniu, pakeliant akių vokus. Prisikvėpavus nuodingų medžiagų, pirmoji pagalba – grynas oras. Tokia būtų pirma neatidėliotina pagalba iki konsultacijos su specialistu arba kol nukentėjusį žmogų apžiūrės gydytojas.

Read more: Kaip atpažinti apsinuodijimą ir padėti nukentėjusiam asmeniui?

Atgaiva karštą dieną: namų gamybos šalta arbata

Karštą vasaros dieną tik ir norisi atsigaivinti, tačiau kuo? Vanduo – vienas iš populiariausių pasirinkimų, tačiau ką gerti, kai norisi dar neragautų skonių? Pasak „Maximos“ komercijos vadovės, būtent prasidėjus karštajam sezonui, gegužės–rugpjūčio mėnesiais, šaltos arbatos paklausa stipriai išauga. Kokią šaltą arbatą pasigaminti namie? Patarimais ir receptais dalijasi „Maximos“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.
„Šalta arbata – vienas populiariausių pasirinkimų tarp mūsų pirkėjų karštuoju metų laiku. Pastebime, kad liepos–rugpjūčio mėnesiais šaltos arbatos paklausa pasiekia piką ir pirkėjai jos įsigyja net dvigubai daugiau, lyginant su sausio–vasario mėnesių duomenimis“, – pirkėjų įpročius atskleidžia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Pasak jos, šiuo metu pirkėjai gali rinktis iš 22 skirtingų skonių šaltos arbatos prekių asortimento. Mažoje 500 ml pakuotėje esančią šaltą arbatą galima išsirinkti iš 7 skirtingų rūšių ir gamintojų. Šaltos arbatos asortimentas didelėje, 1,5 litro ar didesnėje, pakuotėje dvigubai platesnis – ją galima išsirinkti iš 15 skirtingų rūšių. „Tarp mūsų pirkėjų pati populiariausia yra skirtingų gamintojų persikų skonio arbata – vien per penkis šių metų mėnesius pirkėjai jau įsigijo 195 tūkst. buteliukų šio skonio šaltos arbatos“, – atskleidžia V. Drulienė.
„Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius pirkėjai įsigijo daugiau nei 5 mln. birios arbatos ir arbatos pakeliuose pakuočių. Pastebime, kad šis skaičius išlieka stabilus jau keletą metų. Vis dėlto pirkėjai vis dažniau atsisako juodos arbatos pakeliuose, tai rodo šių metų sausio–gegužės mėnesių pirkėjų duomenys: šiemet paklausa žaliai arbatai pakeliuose išaugo net penktadaliu, sparčiai populiarėja ir biri ekologiška arbata, kurios šiemet įsigyta net 30 proc. daugiau, lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu pernai“, – atskleidžia pasikeitusį pirkėjų krepšelį „Maximos“ komercijos vadovė.
Beje, jeigu kaskart šaltos arbatos pirkti nesinori, „Maximos“ maisto gamybos vystymo skyriaus vadovas A. Poleninas dalijasi skanios ir gaivinančios šaltos arbatos receptais. Tiesa, šio gėrimo nepagaminsite be įprastos arbatos – birios ar pakeliais.

Read more: Atgaiva karštą dieną: namų gamybos šalta arbata

Gydytojas urologas: moterys vis dar ignoruoja šlapimo nelaikymo ligas

Būnant namuose, darbe ar pramogaujant vis jaučiate staigų, dažną ir nenumaldomą norą šlapintis, kartu su nevalingu šlapimo nelaikymu arba be jo? Gali būti, jog jus kamuoja dirgliosios šlapimo pūslės sindromas – viena iš šlapimo nelaikymo priežasčių. Tik pajutus pirmuosius simptomus, Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Urologijos centro gydytojas urologas Martynas Manikas ragina nelaukti, kol tai „praeis savaime“, ir kreiptis į specialistus.
„Dažniau nei 8 kartus šlapinamasi per parą, naktį išskiriamas didesnis šlapimo kiekis, jaučiamas staigus, nenumaldomas noras šlapintis ir po pasišlapinimo lieka jo kiekis pūslėje, – tokius pagrindinius dirgliosios šlapimo pūslės simptomus įvardija urologas M. Manikas. – Visi jie būdingi, kalbant apie dirgliąją šlapimo pūslę, dėl kurios pasireiškia šlapimo nelaikymas, dažniau kamuojantis moteris.“

Dažniausiai pasireiškia po gimdymo ir vyresniame amžiuje
Gydytojo teigimu, 80 proc. moterų per 50 metų susiduria su didesniu ar mažesniu šlapimo nelaikymu, kuris dailiosios lyties atstovėms dažniausiai atsiranda dėl amžiaus ir pogimdyvinių veiksnių.
„Gimdymas – viena pagrindinių šlapimo nelaikymo priežasčių. Jo metu yra pažeidžiami dubens organai ir patiriama dubens trauma, gali formuotis randai. Tuomet raumenys nebūna tokie elastingi kaip prieš tai. Po gimdymo nusileidžia ir gimda, kuri traukia šlapimo pūslę žemyn. Todėl pastarosios kaklelyje esantis ją uždarantis raukas, kuris neleidžia ištekėti šlapimui, gali dirbti nepakankamai.
Kalbant apie šlapimo nelaikymo ligą – dirgliąją šlapimo pūslę, ją sukeliančios priežastys skirstomos į neurologines, urologines, ginekologines, medikamentines, terapines, elgsenos ir idiopatines. Pavyzdžiui, tai gali sukelti įgimtos stuburo ir gimdos patologijos ar traumos, inkstų ligos“, – vardija specialistas ir priduria, jog šlapimo sulaikymas taip pat gali lemti šią ligą.

Read more: Gydytojas urologas: moterys vis dar ignoruoja šlapimo nelaikymo ligas

Storosios žarnos vėžys – laiku nepasitikrinus, prarandami dešimtmečiai

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje yra trečioje vietoje ne tik pagal diagnozės dažnį, bet ir pagal mirčių nuo onkologinių ligų skaičių. Ir nors išgyvenamumo rodikliai šalyje pamažu gerėja, tačiau Europos kontekste ir toliau, deja, išlieka vieni mažiausių.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė - chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pastebi, kad tam įtakos turi ir pačios ligos pobūdis: tai tyli, tačiau klastinga liga, o laiku nepasitikrinus pasekmės gali būti labai sunkios.
Skelbiama, kad visame pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 1,4 mln. storosios žarnos vėžio atvejų, o nuo šios ligos miršta apie 600 tūkst. žmonių. Gaila, tačiau šie rodikliai tik didėja.
Papasakokite, kaip šiame neoptimistiniame kontekste atrodo Lietuva?

NVI vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Tai yra trečiasis pagal dažnį ir mirčių skaičių onkologinis susirgimas Lietuvoje. Kita vertus, reikia žinoti, kad storosios žarnos vėžys – virškinamojo trakto piktybinis navikas – šalyje gydomas bene sėkmingiausiai, tačiau tik tuomet, kai jis anksti diagnozuojamas.
Storosios žarnos skausmo žmonės nejaučia, todėl šį susirgimą būtų galima vadinti tiksinčia bomba. Į kokius sveikatos sutrikimus nereikėtų numoti ranka ir neatidėlioti vizito pas gydytoją?
Pažengusią vėžio formą išgydyti sunku, todėl žmonėms nuo 50 m. reikėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Būtina suklusti, jeigu ilgiau nei 6 savaites pasireiškia vidurių užkietėjimas, stebėti, ar nėra padidėjęs dujų išleidimas iki 6 kartų per valandą, įsitikinti, ar išmatose nėra kraujo arba gleivių. Susirūpinimą turėtų sukelti ir tai, jei pilnumo jausmas žarnyne lieka ir po tuštinimosi, vargina pilvo skausmai, pasireiškia staigus svorio kritimas, mažakraujystė, bendras nuovargis, silpnumas. Liga vienodai dažnai gali pasireikšti ir vyrams, ir moterims.
Sergant storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu. Lietuvos pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai vis dar tebėra vieni mažiausių Europoje. Jei diagnozuota I stadijos liga, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje siekia beveik 82 proc., II stadijos – 67 proc., o nustačius IV stadiją penkerius metus teišgyvena tik 6 proc. pacientų. Tačiau I ir II stadijų storosios žarnos vėžys Lietuvoje diagnozuojamas tik 37 proc., o dažniausiai liga jau nustatoma vėlesnėje stadijoje.
Ko gero, daugelį žmonių nuo vizito pas gydytoją atbaido įsitikinimas, kad jų laukia nemalonios, skausmingos tyrimų procedūros. Tačiau diagnozavus ankstyvos stadijos vėžį, galima išlošti kelis dešimtmečius. Kaip vyksta storosios žarnos vėžio diagnostika? Ar reikalingas kažkoks specialus pasirengimas?
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programoje nemokamai kviečiami dalyvauti žmonės, sulaukę 50–74 m. Specialaus pasirengimo nereikia. Šios programos tikslas – diagnozuoti ikivėžines žarnyno ligas ir ankstyvų stadijų storosios žarnos vėžį, kai dar nepasireiškia jokie vėžio simptomai. Tyrimas remiasi slapto kraujo testu išmatose (iFOBT). Esant neigiamam rezultatui, testas kartojamas kas dvejus metus. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinio tyrimo – kolonoskopijos, kurios metu paimamos biopsijos iš įtartinų vietų arba šalinami polipai.
Naviko biopsinės medžiagos histologinis tyrimas leidžia patvirtinti piktybinio naviko diagnozę, suteikia informacijos apie jį sudarančių ląstelių piktybiškumą. Po operacijos atlikus pašalinto naviko histologinį tyrimą, įvertinami duomenys, leidžiantys tiksliai nustatyti ligos diagnozę ir įvertinti riziką.

Read more: Storosios žarnos vėžys – laiku nepasitikrinus, prarandami dešimtmečiai

Saulės spinduliai gali pakenkti ne mažiau nei rūkymas

Visuomenėje gausu mitų apie deginimąsi saulėje. Vieni tiki, kad pasitepus apsauginiais kremais neįmanoma gražiai įdegti, kiti traukia vitamino D kortą – juk reikia pabūti kuo ilgiau saulėje, kad organizmui šio vitamino netrūktų. Deja, tačiau atsainus požiūris ir besaikis deginimasis be jokios apsaugos yra smūgis tiek odos grožiui, tiek ir sveikatai. Specialistai pateikia svarbiausias priežastis, kodėl karštą dieną net einant į darbą verta pasitepti apsauginiu kremu.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, daugiausia – moterims. Statistika rodo, jog Lietuvoje sergamumas šia liga tik didėja. Būtent tiesioginiai saulės spinduliai ir besaikis deginimasis didina riziką susirgti odos vėžiu, todėl saulės spindulių įtaka neretai jau prilyginama rūkymo sukeliamai žalai.
„Eurovaistinės“ vaistininkė ir vaistinės farmacinės veiklos vadovė Jovita Juodsnukytė sako, jog melanomos rizika yra svarbiausia ir rimčiausia priežastis, kodėl deginantis reikia naudoti apsauginius kremus. Ypač jei atostogaujate pietų šalyse, kur saulė yra kur kas intensyvesnė nei Lietuvoje. „Svarbu atsiminti ir tai, kad nudegimo poveikis yra ilgalaikis, melanoma gali pasireikšti ir praėjus 10 ar 15 metų po rimto nudegimo. Todėl kiekvieną sykį, gelbėjant paraudusią ir nudegusią odą, rizika ateityje išgirsti skaudžią diagnozę tik didėja“, – sako vaistininkė.
Jei ligos negąsdina, kita rimta priežastis saugoti odą yra tai, kad saulė ją labai sparčiai sendina. Pasak J. Juodsnukytės, moterims, kurios ilgesnį laiką nori išvengti raukšlių, kremus su SPF apsauga reikėtų naudoti visą vasarą ir ne tik deginantis, bet ir kasdien vaikštant mieste ar keliaujant į darbą. Visą vasarą veidui reikėtų naudoti didžiausią – SPF 50 – apsaugą užtikrinančias priemones.

Mitų galia
Vaistininkė pažymi, kad nenaudoti kremų dažnai paskatina vis dar gajūs mitai. Vienas labiausiai paplitusių – kad pasitepus kremu su SPS apsauga sunku gražiai įdegti.
„Kremas su SPF saugo nuo nudegimo, tačiau oda vis tiek įdega. Odai paruduoti reikia kiek daugiau laiko, nes įdegis neprasideda nuo odos nudegimo, o žmogus įdega palaipsniui, gražiai, saugiai ir neskausmingai“, – sako J. Juodsnukytė ir primena nesideginti nuo 11 iki 15 val., nes tada saulė yra pati aktyviausia.
Specialistė primena ir dar vieną svarbiausių kremo naudojimo taisyklių – bet kokią apsauginę priemonę reikėtų atnaujinti kas 2–3 valandas, taip pat po kiekvienų maudynių, sporto. Tokio kremo ar losjono, kuris saugotų nuo saulės spindulių 24 val. per parą ar bent visą dieną, dar nėra.

SPF matematika
SPF rodiklis yra vienas svarbiausių renkantis tinkamą apsauginį kremą ar losjoną. Rudenį ir žiemą Lietuvoje užtenka kremo su SPF 15 apsauga, vasarą kasdienė apsauga turi būti bent dvigubai didesnė.
„Šiltuoju metų laiku veidą ir kūną reikėtų tepti kremu, užtikrinančiu SPF 30 apsaugą. Jeigu veidas turi pigmentinių dėmių, išryškėjusių kapiliarų ar neseniai šalinote apgamus, veidą būtina tepti kremu su SPF 50 apsauga“, – žiniomis dalijasi „Eurovaistinės“ vaistininkė ir primena nepamiršti kremu apsaugoti ir kaklo, ausų.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir vaikų odai – mažylių oda yra jautresnė, todėl šiltuoju metų laiku juos taip pat reikia apsaugoti ne mažesniu nei SPF 50 kremu. Stipriausių SPF 50 priemonių taip pat reikia ir vykstant atostogauti į šiltus kraštus. Ten stipriausią apsaugą reikia naudoti tiek veidui, tiek kūnui.
Renkantis priemones nuo saulės, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į SPF skaičių, bet ir į kremo sudėtį. Tiems, kurių oda labai jautri ar linkusi į alergiją, reikėtų rinktis tokius kremus, kurių sudėtyje yra titano arba cinko.
„Kartais dar manoma, kad kremai, tinkantys jautriai odai, nesusigeria ir išlieka balti odos paviršiuje, tačiau šiuolaikinės technologijos pasistūmėjo į priekį, todėl dėl baltų žymių ant odos ar drabužių jaudintis tikrai nereikėtų, kremai įsiskverbs į odą nepalikdami jokių žymių ir diskomforto nesukels“, – paaiškina „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Parengė Genovaitė ŠNUROVA

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

PARDUODUOpel Meriva“. 2005 m., 1,7 CDTI, 74 kW. TA iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Variklio tarpinės arba galvutės defektas. Kaina 450 eurų. Tel. 8699 83088.kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Verslininkas giriasi savo kaimynui:
– Kai prieš 20 metų pradėjau karjerą, turėjau tik dvi tuščias kišenes. Šiandien turiu milijoną.
– Dėl Dievo meilės, kam jums tiek kišenių!
***
Liaudis: „Vėl viskas pabrango! Devynis kailius nuo manęs lupi.“
Valstybė: „O kurių galų tau devyni kailiai?! Vieno užteks.“
***
– Atleiskite, ar jūsų šuo turi giminės medį?
– Tikrai taip. Antras medis nuo bandelių kepyklėlės.
***
Vyriškis skambina draugui: „Aš ką tik grįžau iš žvejybos.“ – „Ir ką pagavai?“ – „Žmoną su meilužiu.“

 

PARDUODU žemės sklypą Ežero gatvėje. Tel. (8-638) 76644.

 

PARDUODAMAS 5 savaičių pieninis buliukas.
    Tel. (8-699) 20933.

 

Gerbiami senjorai!
Turime Jums gerą naujieną. Kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 iki 16.00 val. laukiame jūsų neseniai duris atvėrusiame Utenos maltiečių senjorų dienos centre, Tauragnų g. 2 (iš kiemo pusės).
Čia galėsite bendrauti, mėgautis arbata ar kava, megzti, skaityti, užsiimti rankdarbiais, dalyvauti daugelyje kitų veiklų.

 

PARDUODAMOS arba IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos  (46 kv. m, I aukštas) Utenos mieste. Tinka parduotuvei, paslaugoms, biurui. Tel. (8-614) 64501.

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas