Kai kurie mūsų laikraščio skaitytojai prašo informacijos, kada ir kokias vaistažoles galima rinkti. Tenkiname tokį prašymą.
Liaudies medicinos žinovai tvirtina, kad daugumą vaistažolių reikia surinkti iki Joninių, likusias – iki vėlyvo rudens. Svarbiausia prisiminti, kad geriausiai mums tinka augalėliai, augantys mūsų kraštuose. Taigi...
Šeivamedžio žiedai skinami per patį žydėjimą – birželio ir liepos mėnesiais. Jie vartojami arbatai. Žiedus užpylus verdančiu vandeniu, reikia apie 10 minučių palaukti, kol pritrauks.
Tinka esant aukštai temperatūrai, kraujui valyti, organizmui stiprinti, nes juose yra didelis vitamino C kiekis.
Liepžiedžiai skinami birželio pabaigoje, liepos pradžioje. Jie – prakaitą varanti priemonė. Liepžiedžių arbatą reikia gerti turint temperatūros. Išgėrus gulti į lovą, šiltai apsikloti.
Pavasarinė raktažolė renkama žydėjimo metu. Kartais ji jau žydi gegužės mėnesio pradžioje, kartais – šiek tiek vėliau. Ypač naudingi raktažolių lapeliai. Tai tikras vitaminų šaltinis. Žiedai labai tinka plaučių ligoms gydyti ir organizmui stiprinti.
Nepraleiskite laiko prisirinkti beržo pumpurų ir jaunų lapelių. Pumpurai gydo odos ligas, padeda skaidyti akmenis. Lapeliai skirti reumatui gydyti. Juos reikia dėti ant kojų, kai jas skauda, ir laikyti tol, kol ta vieta taps šlapia.
Apynių žiedų spurgeliai renkami gegužės ir birželio mėnesiais. Jų arbata geriama apetitui gerinti ir miego sutrikimams gydyti.
Vingiorykštė pražysta prieš pat Jonines. Tai pats natūraliausias aspirino šaltinis. Šis augalas puikiai tinka sunegalavus, ypač tada, jei pakyla temperatūra. Vingiorykštės naudingiausioji dalis – žiedeliai. Iš jų verdama arbata. Vingiorykščių šaknis galima kasti gegužės, birželio mėnesiais arba rudenį.

Tęsinį skaitykite 2018 03 21 „Utenyje“