utenis 11

Wednesday, December 12, 2018

Mūsų sveikata

Ekspertai: pasaulis vėžio gydymo srityje patiria proveržį, o Lietuva atsilieka

Vakar Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko Amerikos prekybos rūmų komiteto farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG) Inovacijų klubo susitikimas, kurio metu diskutuota apie onkologinių ligų gydymo ateitį Lietuvoje.

Kasmet beveik 18 tūkst. pacientų Lietuvoje diagnozuojamos onkologinės ligos, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jau 2040 metais onkologinės ligos taps pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.
Susitikime dalyvavusių ekspertų nuomone, šiuo metu gydant vėžį pasaulyje matomas didžiulis proveržis – šiandien 2 iš 3 žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys, gyvens dar bent 5 metus – tai net 66 000 daugiau pacientų nei prieš dešimtmetį. Didėja ir sergančiųjų darbingumas – šiandien inovatyvios gydymo terapijos leidžia 4 iš 5 sirgusių vėžiu grįžti į darbą. „Nyderlanduose 83 proc. sirgusiųjų galvos ir kaklo onkologinėmis ligomis, po gydymo į darbą grįžta praėjus 6 mėnesiams, Prancūzijoje 82 proc. krūties vėžiu sirgusių moterų į darbą grįžta po 10,8 mėnesio“, – džiaugėsi „Local American Working Group“ vadovė advokatė Rūta Pumputienė.
Nepaisant pasaulinių laimėjimų, Lietuvoje išgyvenamumas sergant onkologiniais susirgimais išlieka vienas žemiausių Europoje. Mažiausias išgyvenamumas fiksuojamas tarp sergančių plaučių vėžiu – 9 proc., kiaušidžių vėžiu – 32 proc. ir tiesiosios žarnos vėžiu – 43 proc., didžiausias – tarp sergančių prostatos vėžiu – net 83 proc., odos melanoma – 69 proc., krūties vėžiu – 67 proc. Anot ekspertų, mažą išgyvenamumą dažnai lemia ne tik vėlyva diagnostika, bet ir naujoviško gydymo prieinamumo trūkumas, nes šalyse, kuriose pacientams prieinami nauji gydymo metodai, pasiekta geresnių rezultatų.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. dr. (HP) Feliksas Jankevičius pabrėžė, kad, kalbant apie inovatyvių vaistų prieinamumą, Lietuva pacientams kompensuoja tik penkiasdešimt procentų to, ką jau galėtų kompensuoti. „Atsiliekame nuo inovacijų srauto, kuris dabar yra Europoje, – sakė NVI direktorius. – Kai susiduri su žmonių gyvenimais, likimais, šie klausimai tampa ypač aštrūs ir aktualūs. Gyvenimo kokybė yra vienas iš tų parametrų, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo“.
„Dėl susidariusios situacijos kaltinti reikėtų ne tik atgyvenusį, į rezultatus neorientuotą biudžeto planavimą, bet ir faktą, kad Lietuvoje yra apskritai skiriama nepakankamai lėšų vėžio gydymui finansuoti – tam per metus skiriama tik apie 6 proc. bendrųjų sveikatos išlaidų. Čia didžiausia problema – ne procentuose (jie panašūs į kitų šalių), o tai, kad Lietuva apskritai per mažai skiria lėšų sveikatos apsaugai – nuo ES vidurkio atsiliekame maždaug 0,5 milijardo eurų per metus, taigi ir pinigų vėžiui gydyti lieka kur kas mažiau“, – pridūrė advokatė R. Pumputienė.
Inovatyvaus gydymo prieinamumui didinti neretai trukdo smulkūs techniniai aspektai ir biurokratija: institucijos, priimančios sprendimus dėl naujų onkologinių vaistų kompensavimo, vertindamos tų vaistų efektyvumą, dažnai teigia, kad nėra visų reikiamų duomenų, bet tuo pat metu neatsižvelgia į tai, kad tie „reikiami“ duomenys onkologinių ligų atveju kartais yra tiesiog neįmanomi (pacientai išgyvena, pasveiksta ir tyrimai tiesiog negali būti tęsiami). Problema išlieka ir tai, kad Lietuvoje onkologiniai vaistai vertinami pagal vienodą visiems vaistams kurpalių, nors kitose šalyse yra atskiri, t. y. kiti onkologinėms ligoms skirtų vaistų, svarstomų dėl įrašymo į kompensavimo sąrašą, terapinės vertės vertinimo kriterijai.

Specialistai kviečia vyrus nedelsti pasitikrinti sveikatą

Rugsėjo 15-ąją minima Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena. Tai vienas dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje – prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2 tūkstančiai vyrų. Sergamumas šio tipo vėžiu mūsų šalyje viršija Europos vidurkį, o mirštamumas jį gerokai lenkia. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena: ankstyva diagnostika gali padėti išvengti prostatos vėžio arba gerokai sušvelninti ligos pasekmes bei išsaugoti paciento gyvybę.

Read more: Specialistai kviečia vyrus nedelsti pasitikrinti sveikatą

Dietologė pataria, kaip atsikratyti vasariškų nuodėmių – saldumynų poreikio

Vasarą lengva pasiduoti saldžioms pagundoms, tačiau ruduo – tinkamiausias metas grįžti prie sveikų mitybos principų. Atsikratyti įpročio valgyti saldumynus iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nemenkas iššūkis, tačiau Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Sveikos mitybos centro gydytoja dietologė Eugenija Repšienė sako, kad tam tereikia šiek tiek laiko ir – jokių dietų. Rudeninės daržo ir sodo gėrybės bei reguliari mityba, anot specialistės, gali efektyviai sumažinti saldumynų poreikį. Taip pat ji primena, kad nereikėtų siekti greito efekto, ir siūlo keletą paprastų žingsnių, padėsiančių grįžti prie subalansuotos mitybos.

Vienas didžiausių organizmo priešų –
paprastieji angliavandeniai
Vasarą dažnai gaivinamės ledais ir saldintais gėrimais, kuriuose gausu paprastųjų angliavandenių – greitai iki gliukozės suskylančių įvairios kilmės cukrų. Jie taip pat randami baltoje duonoje, bandelėse, sausuose pusryčiuose, uogienėse ir kituose saldumynuose. Gliukozė greitai patenka į kraują ir akimirksniu sukelia laukiamą efektą: smegenys pradeda geriau dirbti, tampame aktyvesni, pajuntame, kad lengviau susikaupti. Tačiau kaip greitai nuotaikos ir energijos antplūdis atsiranda, taip greitai jis ir dingsta.
„Būtent todėl paprastuosius angliavandenius reikėtų keisti sudėtiniais angliavandeniais – krakmolu, kurio gausu rupių miltų kepiniuose, kruopose, bulvėse ir ankštinėse daržovėse. Jie pasisavinami kur kas lėčiau ir nors neturi tokio malonaus poveikio organizmui kaip paprastieji, sudėtiniai angliavandeniai organizmui daug naudingesni. Jie suteikia ilgesnį sotumo jausmą, gerina žarnyno veiklą ir palaiko vienodą gliukozės kiekį kraujyje. Sudėtiniai angliavandeniai turėtų sudaryti mūsų mitybos pagrindą“, – teigia „Kardiolitos“ klinikų dietologė.

Read more: Dietologė pataria, kaip atsikratyti vasariškų nuodėmių – saldumynų poreikio

Išsėtine skleroze serganti Nijolė: „Savo sode esu tik papuošalas“

Ligos istorija

Apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, susitvarkyti namus bei aplinką sode ar tiesiog pasigaminti pietus – daugeliui mūsų tai nesudėtingos kasdienės užduotys. O sergantiems išsėtine skleroze tai gali tapti tikru iššūkiu, nes neprognozuojama ligos eiga gyvenimą gali apversti aukštyn kojomis.

Man išsėtinė? Negali būti!
Vilnietė Nijolė išsėtine skleroze serga nuo jaunystės. Ji pamena, kai maždaug prieš 34-erius metus gydytoja užsiminė apie šią ligą, į kurią tąkart jauna mokytoja numojo ranka. „Buvau aktyvi – bėgiojau, sportavau, jau dirbau mokytoja ir žurnaliste. Taigi turėjau šimtą darbų ir turėjau jėgų visiems tiems darbams atlikti, tad tikrai nepatikėjau, kad man gali būti išsėtinė sklerozė, – prisimena Nijolė. – O be to, tais laikais nebuvo tikslios diagnostikos, todėl net ne iškart patvirtino ligą. Pamenu, kad net ir gydymo, galima sakyti, nebuvo. Ligos paūmėjimo metu man skirdavo dideles dozes hormonų, kurie tam kartui pastatydavo ant kojų. Turėdama tokį didelį ligos stažą galiu pasakyti, kad šiandien gydymo galimybės jau visai kitos.“
Laiku diagnozavus šią ligą ir skyrus tinkamą gydymą išsėtinę sklerozę galima pažaboti – sumažinti jos aktyvumą, o tai sulėtina paciento neįgalumo progresavimą. Pastaruoju dešimtmečiu įvyko didžiulis proveržis atrandant naujus gydymo būdus, kurie padėtų suvaldyti šią jaunus, darbingo amžiaus žmones užklumpančią ligą, kai diagnozuojama recidyvuojanti-remituojanti ligos forma. Reikšmingas žingsnis gydant ligą žengtas ir šiemet – Europoje registruotas pirmasis ir kol kas vienintelis pasaulyje ligos eigą keičiantis vaistas ankstyvai pirminei progresuojančiai išsėtinei sklerozei (PPIS) gydyti.
Buvusi mokytoja su ligos diagnoze susigyveno tik po 5–6 metų, kai liga buvo patvirtinta atlikus magnetinio rezonanso tyrimą. Anot Nijolės, net ir silpstant jėgoms ji ilgai nesikreipė dėl neįgalumo ar invalidumo. Ir tik tuomet, kai vieną dieną tiesiog nugriuvo į žoles ir, sukaupusi paskutines jėgas, nušliaužė iki automobilio, suprato, kad diagnozės neigimo metas baigėsi. „Tą patį rudenį pasiėmiau lazdą, kuri iki šiol yra mano draugė ir pagalbininkė“, – kalba Nijolė.

Read more: Išsėtine skleroze serganti Nijolė: „Savo sode esu tik papuošalas“

Žoliniai preparatai – kur kas efektyvesni nei homeopatiniai?

Gydymasis žolelių arbatomis ir užpilais – pats natūraliausias sveikatos gerinimo būdas, galintis išspręsti daugelį nesunkių sveikatos sutrikimų. Nepaisant to, kad žydinčiuose vasaros laukuose ir pievose galima rasti daugybę vaistingųjų augalų, verta įsidėmėti, kad iš jų gaminami preparatai ar verdamos arbatos gali ne vien tik gydyti – beveik kiekvienas augalinis preparatas veikia gan intensyviai ir turi šalutinį poveikį. Kada verta rinktis homeopatinius, o kada – žolinius preparatus ir kodėl valerijono šaknies negalima vartoti geriantiems antidepresantus?
„Homeopatiniai vaistai turi daug mažesnę biologiškai aktyvių medžiagų koncentraciją nei augaliniai, yra kur kas švelnesnio veikimo ir saugesni jautrioms vartotojų grupėms: vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms. Tik juos reikia vartoti labai nedidelėmis dozėmis ir gan ilgą laiką. Augaliniuose vaistuose yra nepalyginamai daugiau veikliųjų medžiagų, jie veikia greičiau ir efektyviau, tačiau turi šalutinį poveikį“, – informuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja Edita Stankevičiūtė.
Pasak specialistės, didžiausia problema – jog dažnai savigydai prisiperkame augalinių preparatų ir imame juos vartoti, manydami, kad jie, pagaminti žolelių pagrindu, nesukels jokių neigiamų pasekmių ar sąveikos su cheminiais vaistais reakcijų. Tai pat nežinome, kokius sutrikimus geriausiai gydo augaliniai, o kokius – homeopatiniai vaistai.

Read more: Žoliniai preparatai – kur kas efektyvesni nei homeopatiniai?

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

karolina22

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Britų mokslininkai nustatė, jog plaunant kojas nusiplauna ir rankos.
*
Mes pasistengsime, kad jūs mūsų sanatorijoje jaustumėtės kaip namuose.
– Ką jūs! Aš atvažiavau pailsėti.
*
Skambutis į duris:
– Atleiskite, aš renku aukas naujam baseinui.
– Prašau, štai jums kibiras vandens.
*
Pasodino į kalėjimą prancūzą, žydą ir lenką. Leido pasiimti po vieną daiktą. Lenkas paprašė parūkyti. Žydas – telefono. Prancūzas paprašė moters.

suopirkimas

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

Savo namuose prižiūrėčiau neįgalų žmogų. Didelė patirtis. Tel. 8672 18418

 

Pigiai IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos miesto centre, 1 a. Tinka parduotuvei, biurui, paslaugoms teikti.
    Tel. (8-614) 64501.

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas. Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas