utenis 11

Saturday, February 17, 2018

Mūsų sveikata

Ligonių kasos: vienas svarbiausių iššūkių – didėjantis gyventojų senėjimas

Gyventojų senėjimas – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos iššūkių tiek visame pasaulyje, tiek Europoje. Šiuo metu tai ypač aktualu ir Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Lietuvoje sparčiai augant šešiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių skaičiui, daugėja lėtinėmis ligomis sergančiųjų, didėja slaugos bei paliatyviosios slaugos, kitų įvairių gydymo paslaugų poreikis, todėl šioms reikmėms artimiausiu metu kasmet prireiks vis daugiau lėšų.

Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2025 m. Europoje vaikų ir senjorų skaičiai gyventojų struktūroje susilygins. Prognozuojama, kad pasaulyje šis lūžis įvyks 2070 m., o Lietuvoje tai jau įvyko 2006-aisiais. Nuo tada vaikų skaičius kito nedaug, o senjorų skaičius nuolat auga.
„Mūsų šalis turi būti pasirengusi įveikti visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir užtikrinti jai tinkamą sveikatos apsaugą. Ir toliau prioritetą skirsime pirminei asmens sveikatos priežiūrai, dienos stacionaro paslaugoms, ambulatorinių paslaugų plėtrai. Tad šiandien švęsdami PSDF dvidešimtmetį, turime ieškoti galimybių ne tik kaip efektyviau naudoti turimas lėšas, bet ir kaip į PSDF biudžetą jų daugiau surinkti”, – sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius.
Pasak A. Baliukevičiaus, pavyzdžiui, slaugos lovų skaičius yra ribotas, o tokių poreikis dabartinėje visuomenėje yra didelis ir nuolat auga. Vien pernai slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų išlaidoms kompensuoti buvo skirta beveik 10 proc. daugiau nei 2015 m. (2015 m. – 40,1 mln. Eur, 2016 m. – 44,5 mln. Eur). Šiemet skirta 51,8 mln. eurų, t. y. 13,9 proc. daugiau nei pernai. Taip pat didėjo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidoms kompensuoti skiriamos lėšos – šiemet tam skirta 5,2 mln. eurų daugiau nei pernai.
Užsienio organizacijų ekspertai sako, kad Lietuva pasižymi sąlyginai kukliomis išlaidomis sveikatos priežiūrai, tačiau kartu – racionaliu jų valdymu. „PSD yra apdrausti beveik visi gyventojai, šalyje užtikrinamas geras sveikatos priežiūros prieinamumas: pagal ambulatorinių paslaugų vartojimą Lietuva viršija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį 25 proc., o pagal stacionarinių paslaugų vartojimą – visais 50 proc. Pagal nepatenkintų sveikatos poreikių rodiklį Lietuva atrodo geriau nei kaimyninės šalys”, – teigė EBPO atstovė Agnes Couffinhal.
Teigiamu įvykdytų reformų pavyzdžiu, pasak EBPO atstovės, Lietuvoje galėtų būti laikomi pokyčiai šeimos medicinos srityje dėl jų pragmatiškumo ir duomenų apie rezultatus viešumo. Tiesa, A. Couffinhal akcentuoja, kad Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai atsilieka nuo kitų EBPO šalių, skiriančių sveikatos priežiūrai panašias lėšas, ir nurodė pagrindines efektyvumo didinimo kryptis: ligoninių lovų pertekliaus mažinimą, lovų užimtumo didinimą (85 proc. Lietuvos ligoninių šis rodiklis nesiekia EBPO vidurkio), ligoninių tinklo konsolidavimą, ligoninių teikiamų paslaugų kokybės ir saugumo gerinimą.
„Lietuva turi naudos iš savo brandžios ir subalansuotos privalomojo sveikatos draudimo sistemos: tai, kad visos lėšos patenka į vieną PSDF biudžetą, leidžia išvengti fragmentiškumo, o anticiklinis PSDF biudžeto pajamų surinkimo mechanizmas užtikrina jo tvarumą krizės sąlygomis”, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovė Sarah Thomson.
Pasak jos, Lietuvos PSD sistema užtikrina gerą sveikatos priežiūrą, nors lietuviams vis dar tenka prisimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir savo lėšomis. „PSO yra atlikusi 19 Europos Sąjungos šalių gyventojų finansinės apsaugos analizę. Duomenys rodo, kad Lietuvos namų ūkiams tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, nes kas dešimtas namų ūkis patiria vadinamąsias katastrofines sveikatos išlaidas. Pagal PSO metodiką, tokiomis vadinamos išlaidos sveikatai, kurios viršija 40 proc. namų ūkio išlaidų, atmetus būtinąsias (maistui, būstui ir t. t.). Pavyzdžiui, iš penktadalio mažiausiai pasiturinčių namų ūkių net 25 proc. patiria katastrofines išlaidas. Kaip ES šaliai, šis rodiklis Lietuvai yra pernelyg aukštas”, – sakė S. Thomson.
Per dvidešimt metų Lietuvos PSDF biudžetas išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.) iki 1,6 mlrd. eurų (2017 m.).

Neskubėkite į vaistinę

Jūs daug ko neturite

Ir jauni, ir garbaus amžiaus, ir išsilavinę, ir aukštų mokslų nekrimtę mūsų bendrataučiai sutartinai tvirtina, kad lietuviai – verkšlentojai, dejuotojai ir suirzėliai, amžinai viskuo besiskundžiantys ir nepatenkinti. Žinoma, kad yra tiesos šiuose žodžiuose. Liūdniausia, kad ir tie, kurie taip sako, yra daugmaž tokie patys.

Galbūt todėl man patiko ir susimąstyti privertė kažkur skaityta tokio turinio mintis: moteris, nuėjusi pas psichologą, liūdnu veidu ir verksmingu balsu pasakojo specialistui – neturiu tikrų draugų, neturiu gero uždarbio, gero automobilio, padoraus namo, brangių drabužių ir netgi vilties visa tai turėti. Psichologas, išklausęs moterį, pasitaisė akinius ir pasakė: „Žinote, ponia, jūs išvardijote tik labai neilgą sąrašėlį, kuriame surašyta, ko jūs neturite. Aš jį galėčiau tęsti: jūs neturite sunkios, nepagydomos ligos, milijoninių (arba mažesnių) skolų, sunkiai sergančio ar atmintį praradusio artimo žmogaus, kupros, invalidumo, sunkiai sergančių vaikų ir t. t. Tą sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti. Kai suskaičiuosite viską, ko dar neturite, jūsų nuotaika kaipmat pasitaisys. Akimirksniu atsiras viltis ir džiaugsmas apims, kad viso to, ko neturite, gal net ir nebus.“
Svarbiausia – būti gyviems ir sveikiems. Kad gyvi ir sveiki būtų mūsų mylimi žmonės.

Tęsinį skaitykite 2017 09 27 „Utenyje“

Vietoj dietos – maitinimosi režimas visam gyvenimui

„Kodėl taip nutinka, kad mums nepakanka sveikos mitybos principų ir prireikia griežtų ar mažo kaloringumo dietų?“ – retoriškai klausia medicinos mokslų daktarė ir gydytoja dietologė Edita Gavelienė, pasiteiravus apie dietų poveikį sveikatai. Jai antrina ir BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė, teigianti, kad sveikam žmogui dietos nereikalingos. Su šiomis specialistėmis kalbame, kaip rasti tinkamiausią maitinimosi būdą pertekliniame informacijos sraute, kuriame neišvengiamai susiduriame ir su neracionaliais patarimais ar įsisenėjusiais mitais.

Read more: Vietoj dietos – maitinimosi režimas visam gyvenimui

Ligonių kasos: kas žinotina sugrįžtantiems lietuvių emigrantams?

Nors emigruojančiųjų iš Lietuvos daugėja, tačiau nemažai žmonių ir sugrįžta. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą sugrįžtantiems gyventi į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas?

Pradėkite nuo gyvenamosios vietos deklaravimo
Grįžus gyventi į Lietuvą, būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tad, jei išvykdami iš Lietuvos deklaravote gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę deklaruokite savo gyvenamąją vietą „Elektroninių valdžios vartų" interneto svetainėje www.epaslaugos.lt arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate.
Lietuvos gyventojų pareiga deklaruoti savo gyvenamosios vietos pakeitimus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, jei išvykstama ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui. Pasitaiko, kad šią pareigą pamiršta nusprendusieji padirbėti užsienyje, o grįžę į Lietuvą susiduria su problema – susikaupusia PSD įmokų skola, nes „Sodra" taiko prievolę mokėti PSD įmokas kiekvienam nuolatiniam Lietuvos gyventojui. Tad tais atvejais, jei PSD įmokų skola atsirado dėl neregistruoto išvykimo, „Sodrai" turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad visą tą laiką buvo legaliai dirbta užsienyje, ten mokėti mokesčiai. Priešingu atveju PSD skolą teks apmokėti.
Grįžus gyventi į Lietuvą ir pamiršus deklaruoti gyvenamąją vietą, gali atsirasti keblumų kreipiantis į gydymo įstaigą, kurioje žmogui paaiškėtų, kad jis neturi teisių į kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas ir jam bet kokia medicinos pagalba yra mokama.

Read more: Ligonių kasos: kas žinotina sugrįžtantiems lietuvių emigrantams?

Neskubėkie į vaistinę - užeikite į redakciją!

Sveiko maisto naujovės jau Utenoje!

Tęsiame pasakojimą, pradėtą rugsėjo 6 d. laikraštyje, apie tai, kokių sveikatai naudingų naujovių galite įsigyti „Utenio“ redakcijoje.
Aronijų milteliai. Be gliuteno, be laktozės, be konservantų, be pridėtinių sintetinių kvapų, be pridėtinio cukraus, be GMO.
Idealiai tinka desertams, kepiniams, žaliesiems kokteiliams, sultims arba tiesiog gerti su vandeniu, valgyti. Taip pat galite pasimėgauti puikaus skonio ir aromato aronijų arbata.
Pienių lapų milteliai. Juk apie pienių naudą mūsų organizmui tikrai visi žinote, o jų prisirinkti ne visi suspėjote.
Pienių lapų milteliai tinka dėti į kokteilius, salotas, padažus, troškinius, sriubas, košes ir t. t. Rekomenduojama suvartoti nors pusę šaukštelio per dieną.
Medetkų žiedų miltelių, kurių irgi turime, galima dėti į kokteilius, salotas, padažus, troškinius, sriubas, košes ir t. t. Jų irgi rekomenduojama per dieną suvartoti apie pusę arbatinio šaukštelio.
O kas gi iš mūsų nežino petražolių naudos mūsų sveikatai. Siūlome petražolių lapų miltelių, tinkančių ruošiamam maistui: salotoms, mišrainėms, padažams, sriuboms, troškiniams, košėms ir t. t.
Apie gilių kavą, be abejo, visi esate girdėję, tik gal neragavę. Ji gaminama iš ąžuolų gilių branduolių (100 proc.). Į užvirintą vandenį įdėkite gilių kavos pagal skonį (1-2 arbatinius šaukštelius), pavirinkite 3–5 minutes. Tada užbalinkite pienu ir dar apie 1 minutę pakaitinkite. Skanaus.
Pipirmėčių lapų milteliai irgi tinka daugeliui patiekalų (salotoms, padažams, sriuboms, troškiniams, košėms ir t. t). Galima užsiplikyti arbatą arba, jei norite atsigaivinti, įsidėti į šaltą vandenį ir atsigerti. Tai ne tik skanu, bet ir sveika.
Tie, kuriems labiau patinka šaltmėtės, irgi nenusivils – turime ir šaltmėčių lapų miltelių.

Tęsinį skaitykite 2017 09 13 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

namai
next
prev

VB Utena jpg

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas