utenis 11

Saturday, February 17, 2018

Mūsų sveikata

Neskubėkite į vaistinę

Vargu ar kas nors iš mūsų niekada gyvenime nesiskundėme galvos skausmais, prasidedančiais lyg ir be jokios priežasties. Tiesa, kartais jie ir praeina tiesiog tik šiek tiek pailsėjus, pabuvus gryname ore, atsipalaidavus.
Būna, kad galvos skausmų priežastys slypi kur kas giliau. Viena priežasčių – tramdomas noras išsiverkti ar kitoks noras save varžyti. Taip elgtis nereikėtų: jei yra poreikis išsiverkti, tai ir verkite. Jei nenorite, kad jūsų ašaras kas nors matytų, raskite vietą, kur galėsite pabūti vieni.
Jei galvos skausmai tikrai ne migreninio pobūdžio, juos numalšinti pabandykite pipirmėčių arbata. Kartais netgi pačios arbatos išgerti neprireikia, nes skausmą malšina žolelių aromatas.
Žolininkės pataria pipirmėčių aliejumi pasitrinti smilkinius. Be to, pipirmėčių arbata gerina virškinimą, o dėl sutrikusio virškinimo irgi gali skaudėti galvą.
Į deguonies trūkumą organizmas irgi reaguoja galvos skausmu, todėl nepatingėkite pasivaikščioti gryname ore. Tiks ir grynas vanduo iš čiaupo arba šulinio, jei jo išgersite 2–3 stiklines. Jei toks vanduo jums nepatinka, tiks negazuotas mineralinis vanduo.
Pakiškite rankas po šalto vandens srove ir laikykite, kol oda pradės „bėgioti skruzdėlės“.
Jei galvą skauda dėl persitempimo ar padidėjusio kraujospūdžio, pastovėkite po dušu tol, kol atsipalaiduosite.
Jei turite galimybę prisiskinti rugiagėlių, taip ir padarykite. Į puodelį įdėkite keletą žiedų rugiagėlių (arba šaukštelį džiovintų), užplikykite, palikite pritraukti. Nukoškite, gerkite kasdien po 2–3 puodelius. Rugiagėlių žiedų užpilas dar ir virškinimą gerina, malšina uždegimą, skatina šlapimo išsiskyrimą.
Ant akių uždėta skepeta, sudrėkinta šaltu vandeniu, irgi gerai malšina galvos skausmą. Nepadėjo? Tada pamerkite skepetą į karštą vandenį, išgręžkite ir uždėkite ant sprando.
Na, o jei turite temperatūros, jei galvos skausmas stiprėja, trunka ilgiau nei keletą dienų, užeina dažniau nei tris kartus per savaitę ir t.t., skubiai registruokitės pas gydytoją.

Tęsinį skaitykite 2017 08 02 „Utenyje“

Neskubėkite į vaistinę

Pelkinė vingiorykštė

Vingiorykščių pilna visur, kur tik šlapia: upelių pakrantėse, pelkėtose vietose, paežerėse. Tik prieiti iki šių vaistinių augalų šiais metais sudėtinga – be guminių batų nėra ko net svajoti. Kasdien laukus merkiantis lietus paskandino daugelį vaistinių augalų, ypač augančių žemesnėse vietose.
Vingiorykštės – aukšti augalai. Jie iš toli matosi, tik, kaip sakiau, pasiruoškite bristi arba palaukite, kol vanduo nors truputėlį nusės. Tiesa, dilgėlių tarp jų – labai daug. Betgi ir jos mūsų organizmui nekenkia – paperštės pusdienį ir nustos. O jei ką, tai ir jų galite prisiskinti – bus puiki vanta.
Taigi, apie vingiorykštę – gamtinį aspirino „tėvą“. Pelkinę vingiorykštę netgi reikėtų vadinti galingiausia ir mūsų sveikatai reikalingiausia žole. Priešingai nei aspirinas, vingiorykštė visai nepavojinga. Ji tinka ir vaikams.
Be salicilo rūgšties, vingiorykštė turi daug vitamino C. Ji, kaip kraują skystinantis augalas, pirmauja tarp kitų vaistingųjų augalų profilaktiškai gydant širdies ir kraujotakos sistemos ligas: infarktą, insultą, varikozę, kapiliarų pralaidumą, diabetines opas, tachikardiją, hipertoniją, mažina cholesterolį.
Pelkinė vingiorykštė mažina temperatūrą, malšina sąnarių skausmą sergant reumatu ar artritu. Ją vartoti rekomenduojama esant skrandžio ir virškinamojo trakto sutrikimams, žarnyno opaligei.
Vingiorykštė – viena geriausių virškinimo sistemą veikiančių vaistažolių: apsaugo virškinamojo trakto gleivinę, mažina padidėjusį skrandžio rūgštingumą (gastritą), malšina pykinimą. Ji vartojama karščiuojant, sergant sloga, gripu, angina, bronchitu ar plaučių uždegimu.
Tai augalas, pasižymintis stipria antivirusine ir antibakterine programa, dezinfekuojamosiomis prakaito ir šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis ir kraujavimą stabdančiomis savybėmis, priešdiabetiniu ir uždegimus slopinančiu poveikiu. Padeda įveikti ir inkstų, ir šlapimo pūslės ligas, podagrą, epilepsiją, kraujavimą iš gimdos, hemorojų.
O ir žiemos depresijai užklupus, šilta vingiorykštės arbata – pats puikiausias vaistas. Jos poveikis 4 kartus stipresnis už valerijono, nedirgina nervinės sistemos, švelniai ramina, o tuo pat metu ir aktyvina. Ne veltui druidai šį augalą laikė šventu.

Tęsinį skaitykite 2017 07 26 „Utenyje“

Mokslininkų išvada: vanduo gerina protinę veiklą ir atmintį

Mitybos ir sveikos gyvensenos specialistai nuolat pabrėžia būtinybę gerti pakankamą kiekį vandens. Vandens nauda organizmui, tiksliau – protinei veiklai, įrodyta ir mokslininkų. „Nestlé“ tyrimų instituto ir Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad pakankamas suvartojamo vandens kiekis gali pagerinti kognityvinę funkciją, atmintį ir padėti geriau sutelkti dėmesį.

Mokslininkai siekė išsiaiškinti, kokią įtaką organizmui daro per mažas ir pakankamas skysčių suvartojimas. Buvo tiriama, kokią įtaką vanduo daro 9-12 m. vaikų kognityvinei funkcijai, gebėjimui įsiminti ir sutelkti dėmesį. Nustatyta, kad vaikai, kurie dienos metu išgeria pakankamą vandens kiekį, geriau atlieka protines užduotis ir atminties lavinimo testus, taigi jie gali pasiekti ir geresnių mokymosi rezultatų.
Tyrime dalyvavo 52 vaikai nuo 9 iki 12 metų amžiaus. Skirtingomis dienomis jiems buvo duodamas išgerti skirtingas kiekis vandens, tiriant, kaip išgeriamo vandens kiekis paveikia jų gebėjimą atlikti įvairias kognityvines užduotis ir testus.
Pirmą dieną prieš pusryčius vaikai gaudavo atlikti skirtingus testus, kuriuos pakartodavo baigiantis rytui ir per 2,5 val. išgėrę 750 ml vandens. Kitą dieną vaikai užduotis pakartodavo per nustatytą laiką po pusryčių vandens visai negėrę. Tyrėjai vaikų hidratacijos būseną stebėjo tirdami jų šlapimo mėginius ir vertindami specifinių rodiklių svyravimus.
Rezultatai parodė, kad tie vaikai, kurių šlapimo mėginiuose specifiniai rodikliai rodė mažesnius svyravimus, lyginant mėginius vandens gėrimo dieną ir dieną, kai vandens nebuvo gerta, kognityvinius testus atliko kur kas geriau tą dieną, kai gavo papildomai išgerti vandens. Tai reiškia, kad vaikai, reguliariai vartojantys pakankamą skysčių kiekį, pasižymi geresne kognityvine funkcija, jų darbinė atmintis veikia geriau ir jie geba labiau sutelkti dėmesį.
„Mūsų tyrimas patvirtino, kad vandens gėrimas yra naudingas vaikų kognityvinei funkcijai“, – sako Simona Ghetti, Kalifornijos universiteto Devise mokslininkė ir tyrimo bendraautorė.
Tyrimą atlikę „Nestlé“ tyrimo instituto ir Kalifornijos universiteto mokslininkai rekomenduoja reguliariai gerti pakankamą skysčių kiekį, atsižvelgiant į individualius organizmo poreikius. Reguliarus ir pakankamas skysčių vartojimas stimuliuos protinę veiklą ir pagerins atmintį.
Ariana Rastauskaitė
UAB „Nestlé Baltics“
Korporatyvinių reikalų vadovė

Elektroninis receptas sunkiai skinasi kelią

Nuo 2015 m. lapkričio 2 d. Lietuvoje pradėjusi veikti viena pagrindinių e. sveikatos sistemos dalių – elektroninis receptas – Panevėžio ir Utenos apskrityse dar sunkiai skinasi kelią. Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) Sutarčių skyrius išanalizavo 2017 m. sausio–gegužės mėnesiais savo veiklos zonos įstaigų išrašytų receptų, pagal kuriuos vaistinėse išduoti vaistai ar medicinos pagalbos priemonės (MPP), duomenis. Jie parodė, kad išrašytų ir išduotų e. receptų dalis, palyginti su visais išrašomais receptais, didėja labai iš lėto.

Sutarčių skyriaus vyriausioji specialistė Asta Putrienė teigia: kas mėnesį e. receptų Panevėžio ir Utenos apskrityse išrašoma ir išduodama vis daugiau, tačiau ši progresyvi naujovė kelią skinasi sunkiai – nuo 2,5 proc. e. receptų sausio mėn. iki 7,4 proc. gegužę. Net 24 privačios, 28 konsultacijas teikiančios gydymo įstaigos, 6 ligoninės, 4 poliklinikos ar pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai ir 3 dializes teikiančios įstaigos iš viso šįmet nėra išrašiusios nė vieno e. recepto. Iš beveik 100 įstaigų tokius receptus per 2017 m. penkis mėnesius rašė ar bandė rašyti tik trečdalis.
Didžiausias e. receptų procentas nuo visų išrašytų ir išduotų receptų tenka UAB Kniaudiškių šeimos klinikai (31 proc.), UAB Panevėžio centro šeimos klinikai (24 proc.) ir VšĮ Kupiškio rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centrui (22 proc.). Beveik 16 proc. e. receptai sudaro VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje, 14 proc. – VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje, po 10 proc. – UAB Panevėžio medicinos centre ir UAB Biržų šeimos gydytojų centre, 8 proc. – VšĮ Biržų ligoninėje, 6 proc. – VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas apgailestauja, kad dauguma Panevėžio ir Utenos gydymo įstaigų nėra imlios naujovei. Nors e. receptai yra aiškesni, tikslesni, visada įskaitomi, dėl to farmacijos specialistams lengviau įvertinti juos ir išduoti vaistus, o pacientai elektroninės sveikatos portale, savo paskyroje, gali matyti, kokie receptai išrašyti, kokius ir kaip vaistus turi vartoti, įstaigos teisinasi nerašančios e. receptų dėl pačių įvairiausių priežasčių: neturi galimybių, vyresnio amžiaus gydytojams tai per sudėtinga, nėra lėšų kompiuterinei bazei atnaujinti, neįdiegta tokių receptų rašymo sistema, dėl didelio darbo krūvio nėra laiko mokymams, pacientas renkasi popierinį receptą, nepavyksta pasirašyti recepto e. parašu ir kt.
J. Narbutas sutinka, kad e. receptų rašymo sistema nėra tobula ir išbaigta, yra techninių trukdžių, bei pastebi, jog kiekvienai naujovei prigyti reikia laiko, tačiau, anot jo, iš dalies pastebimas ir pačių medikų nenoras taikytis prie naujovių. Beje, naudodamiesi e. recepto išrašymo sistema gydytojai gali nurodyti būtiną informaciją apie vaisto vartojimą, prisijungę prie sistemos, gali matyti, ar pacientas įsigijo vaistus pagal išrašytus receptus. Sistema leidžia sutaupyti laiko: vienu metu gydytojas elektroniniu parašu gali pasirašyti kelis receptus.
Primename, kad visas pastabas ir pasiūlymus, susijusius su e. sveikatos bei e. receptų naudojimu, galima pateikti el. paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it., puslapyje www.ehealth.lt užpildžius specialią formą arba paskambinus Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių ir inovacijų valdymo departamento telefonu (8 5) 266 14 42.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa

Neskubėkite į vaistinę

Gydymas druska

Iš pradžių visi pykome, kad paprastos druskos, kurią vartojame kasdien maistui pagardinti, parduotuvėse reikėjo atsidėjus ieškoti: ji buvo „išimta“ iš tradicinių vietų ir nukišta į pačias toliausias lentynas. Ir netgi ne prie maisto prekių, o kur kas toliau nuo jų. Tokiu būdu buvo stengiamasi tą, vadinamąją paprastą, druską išguiti iš mūsų virtuvių, o į jos vietą mums įsiūlyti smulkiąją juoduotą. Eksperimentas nepavyko: kas vartojo, tai ir tebevartoja įprastinę. Tik vargu ar visi žino, jog druska – dar ir vaistas. Liaudies medicinos žinovai siūlo ja gydyti kai kuriuos susirgimus.
Pirmiausia, žinoma, peršalimą. Jei taip atsitiko, druska ištrinkite kūną, palįskite po karštu dušu, nusišluostykite, apsirenkite medvilniniais arba lininiais naktinukais ir – į lovą. Šiltai apsiklokite ir ... sveikite.
Artrito sukeltą sąnarių skausmą malšina druskos vonia. Ją prileiskite šilto vandens, jame ištirpinkite 2 kg rupios druskos ir pagulėkite joje pusvalandį. Žinoma, per tiek laiko vanduo vonioje ims vėsti, todėl vis įpilkite karšto. Baigę procedūrą, nesišluostykite kūno – šiltai apsirenkite ir pagulėkite lovoje, apsikloję šilta antklode.
Jei vargina reumatas, keptuvėje (be riebalų) paskrudinkite porą saujų jūros druskos, suberkite ją į maišelį ir dar šiltą dėkite ant skaudamos vietos – sumažinsite skausmingus patinimus.
Druska padės ir tais atvejais, jei susirgote angina. Į stiklinę karšto vandens įberkite arbatinį šaukštelį druskos ir įlašinkite porą lašelių jodo. Šiuo tirpalu skalaukite gerklę keletą kartų per dieną.
Sloga – liga, kuri mus labai dažnai užklumpa. Žinoma, dideliais ligoniais nesijaučiame, bet ir labai sveikais vadintis negalime. Ir šiuo atveju pabandykite patys sau padėti druska. Jos šaukštą ištirpinkite litre vandens. Šio tirpalo pasemkite rieškučias ir šnervėmis įtraukite jo į nosį. Atloškite galvą, po to ją palenkite ir leiskite vandeniui ištekėti. Išpūskite nosį. Neišsigąskite, jei pirmųjų procedūrų metu nosies gleivinę skaudės, nes ji yra labai jautri. Po kurio laiko jautrumas sumažės.
Jei turite problemų dėl kojų grybelinių susirgimų, kasdien apiplaukite kojas druskos tirpalu: stiklinėje kambario temperatūros vandens ištirpinkite valgomąjį šaukštą druskos. Po procedūros kojas perplaukite švariu vėsiu vandeniu ir sausai nušluostykite.
Jei vargina dantenų problemos, kas vakarą patrinkite jas smulkia druska su jodu.

Tęsinį skaitykite 2017 07 12 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

namai
next
prev

VB Utena jpg

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas