utenis 11

Monday, June 18, 2018

Mūsų sveikata

Ilgos dantų protezavimo eilės nagrinėtos kartu su Odontologų rūmais

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai praėjusį penktadienį Panevėžio miesto savivaldybėje pradėjo išvažiuojamųjų posėdžių ciklą regionuose. Dalyvauti pirmajame posėdyje pakviesti ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos (Panevėžio TLK) atstovai. Įstaigos Administravimo skyriaus vedėja Asta Levickienė Odontologų rūmų nariams, Panevėžio ir Utenos gydymo įstaigų odontologams, politikams ir kt. pristatė dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) aktualijas. Pagrindinė išsakyta problema – labai ilgos dantų protezavimo eilės Panevėžio mieste.
A. Levickienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad Panevėžio TLK 2005 m. iš Panevėžio miesto savivaldybės perėmė išskirtinai ilgą, palyginti su kitomis savivaldybėmis, dantų protezavimo eilę. Joje buvo 2 402 asmenys. Ši eilė vis ilgėjo ir 2016 m. pabaigoje Panevėžio mieste laukiančiųjų PSDF biudžeto lėšomis apmokamo dantų protezavimo buvo 10 546 asmenys. Situacija, pasak Administravimo skyriaus vedėjos, susidarė tokia, kad, jei eilė judės taip, kaip iki šiol, šiuo metu į Panevėžio miesto savivaldybės dantų protezavimo sąrašą įrašyti asmenys dantų protezavimo paslaugos lauks apie 12,5 metų.
Panevėžio TLK direktoriaus įsakymu sudarius darbo grupę, 2017 m. pradžioje buvo atlikta Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų, laukiančių dantų protezavimo, eilės analizė, nustatytos jos susidarymo priežastys, numatyti galimi sprendimai eilei mažinti. Jie pateikti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Panevėžio miesto savivaldybei. Į darbo grupę įtraukti Panevėžio miesto poliklinikos Odontologijos skyriaus, UAB „Panevėžio odontologai“ ir Panevėžio TLK atstovai.
Pasak A. Levickienės, analizė parodė, kad dantų protezavimo sąraše nėra nei mirusių, nei pasikartojančių asmenų pavardžių, bet Panevėžyje yra didesnis potencialių dantų protezavimo paslaugų gavėjų – pensininkų, neįgalių asmenų – skaičius, o į tai, skiriant lėšas dantims protezuoti, neatsižvelgiama.
Dar viena eilės ilgumo priežastis – Panevėžio odontologai neužtikrina, kad pažymos apie teisę į dantų protezavimą būtų išduodamos tik tiems asmenims, kuriems tikrai reikalingas dantų protezavimas. Tarkime, iki 2016 m. lapkričio 1 d., kol buvo galima be jokių apribojimų asmenis įtraukti pakartotinai į eilę, pažymas gaudavo ir į eilę įsirašydavo nemažai tų, kuriems dantų protezavimas dar nereikalingas. Priėjus eilei, šie asmenys prašo paslaugą atidėti.
Administravimo skyriaus vedėja pastebi, kad nuo 2014 iki 2016 m. laukiančiųjų dantų protezavimo eilės didėja visuose Panevėžio ir Utenos apskričių rajonuose. Taip pat didėja PSDF lėšos, skiriamos dantims protezuoti: nuo 2014 iki 2017 m. jos padidėjo dvigubai. Deja, didėja ir vaikų dantims protezuoti išnaudojamos lėšos, dėl ko nukenčia suaugusieji. Pavyzdžiui, šiais metais 50 proc. Kupiškio gyventojams skiriamų lėšų panaudojama vaikų dantų protezavimo paslaugoms apmokėti. Panevėžyje 2015–2016 m. vaikų dantų protezavimui panaudota po 35 proc. lėšų.
Kai kurie dalykai, aiškėjantys atliekant dokumentų, susijusių su vaikų dantų protezavimo paslaugomis, patikrinimus, kelia abejonių dėl paslaugos skaidrumo ir dantų protezavimo reikiamumo vaikams. Pastebima, kad paslaugų apimtys labai priklauso nuo paslaugos teikėjo. Vieni jų protezuoja daugybę vaikų ištisus metus, kiti – ne. Pavyzdžiui, 2015 m. vienam Panevėžio TLK veiklos zonos vaikui dantys per metus buvo protezuoti net 4 kartus.
Kai Panevėžio TLK pradėjo reikalauti iš pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) kartu su sąrašu vaikų, įrašytų dantų protezavimo paslaugai gauti, pateikti ir gydytojų odontologų konsiliumo išvadas, suteikiančias teisę vaikų dantis protezuoti už didesnę pinigų sumą, neseniai paaiškėjo dar vienas dalykas – kad PSPC į eilę vaikus įrašo ir be konsiliumo išvadų.

Read more: Ilgos dantų protezavimo eilės nagrinėtos kartu su Odontologų rūmais

Vaikai kitąmet bus skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos

Nuo ateinančių metų rudens vaikai nemokamai bus pradėti skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Vakcina, kuria bus skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių, jau yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Šiai vakcinai per metus planuojama išleisti apie 600 tūkst. eurų. Vaikams skiepyti skirtas vakcinas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) perka kasmet, už jas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Suprantant vaikų skiepų svarbą ir siekiant užtikrinti gerą augančios kartos sveikatą, kasmet skiriama vis daugiau PSDF biudžeto lėšų imunoprofilaktikos programai. Šiemet šiai programai vykdyti skiriama apie 8,7 mln. eurų, tai yra net 2,3 mln. daugiau nei pernai ir 4 mln. eurų daugiau nei užpernai.
Specialistai primena, kad rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, kūdikiams ir mažiems vaikams sukelianti sunkų ūminį viduriavimą, karščiavimą, vėmimą. Kūdikio organizmas greitai netenka vandens, todėl sutrinka daugelio organų veikla, gresia bendra organizmo intoksikacija. Siekiant apsaugoti vaikus nuo rotavirusinės infekcijos rekomenduojama juos paskiepyti. Vertinant tai, kiek nupirkta vakcinos, vaikai gali būti skiepijami 2 arba 3 kartus.
Laikantis Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytų terminų, vaikai mūsų šalies gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, yra nemokamai skiepijami VLK perkamomis vakcinomis nuo šių užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos. Be to, 11 m. mergaites skiepijamos žmogaus papilomos viruso vakcina.
Specialistai ragina laiku paskiepyti vaikus nuo užkrečiamųjų ligų. VLK atkreipia tėvų dėmesį, kad dėl skiepų pirmiausiai reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvai turi būti informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, o dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti tėvai turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Ligonių kasos: vienas svarbiausių iššūkių – didėjantis gyventojų senėjimas

Gyventojų senėjimas – vienas svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos iššūkių tiek visame pasaulyje, tiek Europoje. Šiuo metu tai ypač aktualu ir Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF). Lietuvoje sparčiai augant šešiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių skaičiui, daugėja lėtinėmis ligomis sergančiųjų, didėja slaugos bei paliatyviosios slaugos, kitų įvairių gydymo paslaugų poreikis, todėl šioms reikmėms artimiausiu metu kasmet prireiks vis daugiau lėšų.

Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, 2025 m. Europoje vaikų ir senjorų skaičiai gyventojų struktūroje susilygins. Prognozuojama, kad pasaulyje šis lūžis įvyks 2070 m., o Lietuvoje tai jau įvyko 2006-aisiais. Nuo tada vaikų skaičius kito nedaug, o senjorų skaičius nuolat auga.
„Mūsų šalis turi būti pasirengusi įveikti visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir užtikrinti jai tinkamą sveikatos apsaugą. Ir toliau prioritetą skirsime pirminei asmens sveikatos priežiūrai, dienos stacionaro paslaugoms, ambulatorinių paslaugų plėtrai. Tad šiandien švęsdami PSDF dvidešimtmetį, turime ieškoti galimybių ne tik kaip efektyviau naudoti turimas lėšas, bet ir kaip į PSDF biudžetą jų daugiau surinkti”, – sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius.
Pasak A. Baliukevičiaus, pavyzdžiui, slaugos lovų skaičius yra ribotas, o tokių poreikis dabartinėje visuomenėje yra didelis ir nuolat auga. Vien pernai slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų išlaidoms kompensuoti buvo skirta beveik 10 proc. daugiau nei 2015 m. (2015 m. – 40,1 mln. Eur, 2016 m. – 44,5 mln. Eur). Šiemet skirta 51,8 mln. eurų, t. y. 13,9 proc. daugiau nei pernai. Taip pat didėjo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidoms kompensuoti skiriamos lėšos – šiemet tam skirta 5,2 mln. eurų daugiau nei pernai.
Užsienio organizacijų ekspertai sako, kad Lietuva pasižymi sąlyginai kukliomis išlaidomis sveikatos priežiūrai, tačiau kartu – racionaliu jų valdymu. „PSD yra apdrausti beveik visi gyventojai, šalyje užtikrinamas geras sveikatos priežiūros prieinamumas: pagal ambulatorinių paslaugų vartojimą Lietuva viršija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį 25 proc., o pagal stacionarinių paslaugų vartojimą – visais 50 proc. Pagal nepatenkintų sveikatos poreikių rodiklį Lietuva atrodo geriau nei kaimyninės šalys”, – teigė EBPO atstovė Agnes Couffinhal.
Teigiamu įvykdytų reformų pavyzdžiu, pasak EBPO atstovės, Lietuvoje galėtų būti laikomi pokyčiai šeimos medicinos srityje dėl jų pragmatiškumo ir duomenų apie rezultatus viešumo. Tiesa, A. Couffinhal akcentuoja, kad Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai atsilieka nuo kitų EBPO šalių, skiriančių sveikatos priežiūrai panašias lėšas, ir nurodė pagrindines efektyvumo didinimo kryptis: ligoninių lovų pertekliaus mažinimą, lovų užimtumo didinimą (85 proc. Lietuvos ligoninių šis rodiklis nesiekia EBPO vidurkio), ligoninių tinklo konsolidavimą, ligoninių teikiamų paslaugų kokybės ir saugumo gerinimą.
„Lietuva turi naudos iš savo brandžios ir subalansuotos privalomojo sveikatos draudimo sistemos: tai, kad visos lėšos patenka į vieną PSDF biudžetą, leidžia išvengti fragmentiškumo, o anticiklinis PSDF biudžeto pajamų surinkimo mechanizmas užtikrina jo tvarumą krizės sąlygomis”, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovė Sarah Thomson.
Pasak jos, Lietuvos PSD sistema užtikrina gerą sveikatos priežiūrą, nors lietuviams vis dar tenka prisimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir savo lėšomis. „PSO yra atlikusi 19 Europos Sąjungos šalių gyventojų finansinės apsaugos analizę. Duomenys rodo, kad Lietuvos namų ūkiams tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, nes kas dešimtas namų ūkis patiria vadinamąsias katastrofines sveikatos išlaidas. Pagal PSO metodiką, tokiomis vadinamos išlaidos sveikatai, kurios viršija 40 proc. namų ūkio išlaidų, atmetus būtinąsias (maistui, būstui ir t. t.). Pavyzdžiui, iš penktadalio mažiausiai pasiturinčių namų ūkių net 25 proc. patiria katastrofines išlaidas. Kaip ES šaliai, šis rodiklis Lietuvai yra pernelyg aukštas”, – sakė S. Thomson.
Per dvidešimt metų Lietuvos PSDF biudžetas išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.) iki 1,6 mlrd. eurų (2017 m.).

Neskubėkite į vaistinę

Jūs daug ko neturite

Ir jauni, ir garbaus amžiaus, ir išsilavinę, ir aukštų mokslų nekrimtę mūsų bendrataučiai sutartinai tvirtina, kad lietuviai – verkšlentojai, dejuotojai ir suirzėliai, amžinai viskuo besiskundžiantys ir nepatenkinti. Žinoma, kad yra tiesos šiuose žodžiuose. Liūdniausia, kad ir tie, kurie taip sako, yra daugmaž tokie patys.

Galbūt todėl man patiko ir susimąstyti privertė kažkur skaityta tokio turinio mintis: moteris, nuėjusi pas psichologą, liūdnu veidu ir verksmingu balsu pasakojo specialistui – neturiu tikrų draugų, neturiu gero uždarbio, gero automobilio, padoraus namo, brangių drabužių ir netgi vilties visa tai turėti. Psichologas, išklausęs moterį, pasitaisė akinius ir pasakė: „Žinote, ponia, jūs išvardijote tik labai neilgą sąrašėlį, kuriame surašyta, ko jūs neturite. Aš jį galėčiau tęsti: jūs neturite sunkios, nepagydomos ligos, milijoninių (arba mažesnių) skolų, sunkiai sergančio ar atmintį praradusio artimo žmogaus, kupros, invalidumo, sunkiai sergančių vaikų ir t. t. Tą sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti. Kai suskaičiuosite viską, ko dar neturite, jūsų nuotaika kaipmat pasitaisys. Akimirksniu atsiras viltis ir džiaugsmas apims, kad viso to, ko neturite, gal net ir nebus.“
Svarbiausia – būti gyviems ir sveikiems. Kad gyvi ir sveiki būtų mūsų mylimi žmonės.

Tęsinį skaitykite 2017 09 27 „Utenyje“

Vietoj dietos – maitinimosi režimas visam gyvenimui

„Kodėl taip nutinka, kad mums nepakanka sveikos mitybos principų ir prireikia griežtų ar mažo kaloringumo dietų?“ – retoriškai klausia medicinos mokslų daktarė ir gydytoja dietologė Edita Gavelienė, pasiteiravus apie dietų poveikį sveikatai. Jai antrina ir BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė, teigianti, kad sveikam žmogui dietos nereikalingos. Su šiomis specialistėmis kalbame, kaip rasti tinkamiausią maitinimosi būdą pertekliniame informacijos sraute, kuriame neišvengiamai susiduriame ir su neracionaliais patarimais ar įsisenėjusiais mitais.

Read more: Vietoj dietos – maitinimosi režimas visam gyvenimui

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Jei absoliučiai gerai jautiesi, galbūt nesi visiškai sveikas.
Jei galva prakaituoja, tai nereiškia, kad ji dirba.
Jeigu jie yra, jie yra reikalingi – parazitai.
Kad ir su savimi kalbiesi, vis tiek nori būti išgirstas.
Jei žmogui trūksta, tai jis mano, kad pinigų.
Kai mintys viena kitą veja, gali visai išsivaikyti.
Tas mąslus inteligento žvilgsnis – nuo šuniško gyvenimo.
(Jurgis Gimberis)

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

IŠNUOMOJU žemę su didele kūdra (yra galimybė nusipirkti). Tinka poilsiui ir žuvininkystės verslui. Apie 1 ha žemės galima dirbti. Šalia yra Lukno ežeras.  Tel. (8-686) 77639, el. p. rimantasemilija@gmail.com

 

PADEDAME paruošti reikiamus dokumentus pastatų įregistravimui
Statybų inspekcijoje (VTPSI).
Konsultuojame visais nekilnojamojo turto klausimais.
Tel.: (8-698) 18325, (8-608) 30123.

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas.
Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas