utenis 11

Friday, July 19, 2019

Mūsų sveikata

Gydytojas urologas: moterys vis dar ignoruoja šlapimo nelaikymo ligas

Būnant namuose, darbe ar pramogaujant vis jaučiate staigų, dažną ir nenumaldomą norą šlapintis, kartu su nevalingu šlapimo nelaikymu arba be jo? Gali būti, jog jus kamuoja dirgliosios šlapimo pūslės sindromas – viena iš šlapimo nelaikymo priežasčių. Tik pajutus pirmuosius simptomus, Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Urologijos centro gydytojas urologas Martynas Manikas ragina nelaukti, kol tai „praeis savaime“, ir kreiptis į specialistus.
„Dažniau nei 8 kartus šlapinamasi per parą, naktį išskiriamas didesnis šlapimo kiekis, jaučiamas staigus, nenumaldomas noras šlapintis ir po pasišlapinimo lieka jo kiekis pūslėje, – tokius pagrindinius dirgliosios šlapimo pūslės simptomus įvardija urologas M. Manikas. – Visi jie būdingi, kalbant apie dirgliąją šlapimo pūslę, dėl kurios pasireiškia šlapimo nelaikymas, dažniau kamuojantis moteris.“

Dažniausiai pasireiškia po gimdymo ir vyresniame amžiuje
Gydytojo teigimu, 80 proc. moterų per 50 metų susiduria su didesniu ar mažesniu šlapimo nelaikymu, kuris dailiosios lyties atstovėms dažniausiai atsiranda dėl amžiaus ir pogimdyvinių veiksnių.
„Gimdymas – viena pagrindinių šlapimo nelaikymo priežasčių. Jo metu yra pažeidžiami dubens organai ir patiriama dubens trauma, gali formuotis randai. Tuomet raumenys nebūna tokie elastingi kaip prieš tai. Po gimdymo nusileidžia ir gimda, kuri traukia šlapimo pūslę žemyn. Todėl pastarosios kaklelyje esantis ją uždarantis raukas, kuris neleidžia ištekėti šlapimui, gali dirbti nepakankamai.
Kalbant apie šlapimo nelaikymo ligą – dirgliąją šlapimo pūslę, ją sukeliančios priežastys skirstomos į neurologines, urologines, ginekologines, medikamentines, terapines, elgsenos ir idiopatines. Pavyzdžiui, tai gali sukelti įgimtos stuburo ir gimdos patologijos ar traumos, inkstų ligos“, – vardija specialistas ir priduria, jog šlapimo sulaikymas taip pat gali lemti šią ligą.

Read more: Gydytojas urologas: moterys vis dar ignoruoja šlapimo nelaikymo ligas

Storosios žarnos vėžys – laiku nepasitikrinus, prarandami dešimtmečiai

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje yra trečioje vietoje ne tik pagal diagnozės dažnį, bet ir pagal mirčių nuo onkologinių ligų skaičių. Ir nors išgyvenamumo rodikliai šalyje pamažu gerėja, tačiau Europos kontekste ir toliau, deja, išlieka vieni mažiausių.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė - chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė pastebi, kad tam įtakos turi ir pačios ligos pobūdis: tai tyli, tačiau klastinga liga, o laiku nepasitikrinus pasekmės gali būti labai sunkios.
Skelbiama, kad visame pasaulyje kasmet diagnozuojama apie 1,4 mln. storosios žarnos vėžio atvejų, o nuo šios ligos miršta apie 600 tūkst. žmonių. Gaila, tačiau šie rodikliai tik didėja.
Papasakokite, kaip šiame neoptimistiniame kontekste atrodo Lietuva?

NVI vėžio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 700 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Tai yra trečiasis pagal dažnį ir mirčių skaičių onkologinis susirgimas Lietuvoje. Kita vertus, reikia žinoti, kad storosios žarnos vėžys – virškinamojo trakto piktybinis navikas – šalyje gydomas bene sėkmingiausiai, tačiau tik tuomet, kai jis anksti diagnozuojamas.
Storosios žarnos skausmo žmonės nejaučia, todėl šį susirgimą būtų galima vadinti tiksinčia bomba. Į kokius sveikatos sutrikimus nereikėtų numoti ranka ir neatidėlioti vizito pas gydytoją?
Pažengusią vėžio formą išgydyti sunku, todėl žmonėms nuo 50 m. reikėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Būtina suklusti, jeigu ilgiau nei 6 savaites pasireiškia vidurių užkietėjimas, stebėti, ar nėra padidėjęs dujų išleidimas iki 6 kartų per valandą, įsitikinti, ar išmatose nėra kraujo arba gleivių. Susirūpinimą turėtų sukelti ir tai, jei pilnumo jausmas žarnyne lieka ir po tuštinimosi, vargina pilvo skausmai, pasireiškia staigus svorio kritimas, mažakraujystė, bendras nuovargis, silpnumas. Liga vienodai dažnai gali pasireikšti ir vyrams, ir moterims.
Sergant storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo ligos stadijos diagnozės metu. Lietuvos pacientų, susirgusių storosios žarnos vėžiu, išgyvenamumo rodikliai vis dar tebėra vieni mažiausių Europoje. Jei diagnozuota I stadijos liga, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis Lietuvoje siekia beveik 82 proc., II stadijos – 67 proc., o nustačius IV stadiją penkerius metus teišgyvena tik 6 proc. pacientų. Tačiau I ir II stadijų storosios žarnos vėžys Lietuvoje diagnozuojamas tik 37 proc., o dažniausiai liga jau nustatoma vėlesnėje stadijoje.
Ko gero, daugelį žmonių nuo vizito pas gydytoją atbaido įsitikinimas, kad jų laukia nemalonios, skausmingos tyrimų procedūros. Tačiau diagnozavus ankstyvos stadijos vėžį, galima išlošti kelis dešimtmečius. Kaip vyksta storosios žarnos vėžio diagnostika? Ar reikalingas kažkoks specialus pasirengimas?
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programoje nemokamai kviečiami dalyvauti žmonės, sulaukę 50–74 m. Specialaus pasirengimo nereikia. Šios programos tikslas – diagnozuoti ikivėžines žarnyno ligas ir ankstyvų stadijų storosios žarnos vėžį, kai dar nepasireiškia jokie vėžio simptomai. Tyrimas remiasi slapto kraujo testu išmatose (iFOBT). Esant neigiamam rezultatui, testas kartojamas kas dvejus metus. Jeigu testas teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinio tyrimo – kolonoskopijos, kurios metu paimamos biopsijos iš įtartinų vietų arba šalinami polipai.
Naviko biopsinės medžiagos histologinis tyrimas leidžia patvirtinti piktybinio naviko diagnozę, suteikia informacijos apie jį sudarančių ląstelių piktybiškumą. Po operacijos atlikus pašalinto naviko histologinį tyrimą, įvertinami duomenys, leidžiantys tiksliai nustatyti ligos diagnozę ir įvertinti riziką.

Read more: Storosios žarnos vėžys – laiku nepasitikrinus, prarandami dešimtmečiai

Saulės spinduliai gali pakenkti ne mažiau nei rūkymas

Visuomenėje gausu mitų apie deginimąsi saulėje. Vieni tiki, kad pasitepus apsauginiais kremais neįmanoma gražiai įdegti, kiti traukia vitamino D kortą – juk reikia pabūti kuo ilgiau saulėje, kad organizmui šio vitamino netrūktų. Deja, tačiau atsainus požiūris ir besaikis deginimasis be jokios apsaugos yra smūgis tiek odos grožiui, tiek ir sveikatai. Specialistai pateikia svarbiausias priežastis, kodėl karštą dieną net einant į darbą verta pasitepti apsauginiu kremu.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 naujų susirgimų melanoma, daugiausia – moterims. Statistika rodo, jog Lietuvoje sergamumas šia liga tik didėja. Būtent tiesioginiai saulės spinduliai ir besaikis deginimasis didina riziką susirgti odos vėžiu, todėl saulės spindulių įtaka neretai jau prilyginama rūkymo sukeliamai žalai.
„Eurovaistinės“ vaistininkė ir vaistinės farmacinės veiklos vadovė Jovita Juodsnukytė sako, jog melanomos rizika yra svarbiausia ir rimčiausia priežastis, kodėl deginantis reikia naudoti apsauginius kremus. Ypač jei atostogaujate pietų šalyse, kur saulė yra kur kas intensyvesnė nei Lietuvoje. „Svarbu atsiminti ir tai, kad nudegimo poveikis yra ilgalaikis, melanoma gali pasireikšti ir praėjus 10 ar 15 metų po rimto nudegimo. Todėl kiekvieną sykį, gelbėjant paraudusią ir nudegusią odą, rizika ateityje išgirsti skaudžią diagnozę tik didėja“, – sako vaistininkė.
Jei ligos negąsdina, kita rimta priežastis saugoti odą yra tai, kad saulė ją labai sparčiai sendina. Pasak J. Juodsnukytės, moterims, kurios ilgesnį laiką nori išvengti raukšlių, kremus su SPF apsauga reikėtų naudoti visą vasarą ir ne tik deginantis, bet ir kasdien vaikštant mieste ar keliaujant į darbą. Visą vasarą veidui reikėtų naudoti didžiausią – SPF 50 – apsaugą užtikrinančias priemones.

Mitų galia
Vaistininkė pažymi, kad nenaudoti kremų dažnai paskatina vis dar gajūs mitai. Vienas labiausiai paplitusių – kad pasitepus kremu su SPS apsauga sunku gražiai įdegti.
„Kremas su SPF saugo nuo nudegimo, tačiau oda vis tiek įdega. Odai paruduoti reikia kiek daugiau laiko, nes įdegis neprasideda nuo odos nudegimo, o žmogus įdega palaipsniui, gražiai, saugiai ir neskausmingai“, – sako J. Juodsnukytė ir primena nesideginti nuo 11 iki 15 val., nes tada saulė yra pati aktyviausia.
Specialistė primena ir dar vieną svarbiausių kremo naudojimo taisyklių – bet kokią apsauginę priemonę reikėtų atnaujinti kas 2–3 valandas, taip pat po kiekvienų maudynių, sporto. Tokio kremo ar losjono, kuris saugotų nuo saulės spindulių 24 val. per parą ar bent visą dieną, dar nėra.

SPF matematika
SPF rodiklis yra vienas svarbiausių renkantis tinkamą apsauginį kremą ar losjoną. Rudenį ir žiemą Lietuvoje užtenka kremo su SPF 15 apsauga, vasarą kasdienė apsauga turi būti bent dvigubai didesnė.
„Šiltuoju metų laiku veidą ir kūną reikėtų tepti kremu, užtikrinančiu SPF 30 apsaugą. Jeigu veidas turi pigmentinių dėmių, išryškėjusių kapiliarų ar neseniai šalinote apgamus, veidą būtina tepti kremu su SPF 50 apsauga“, – žiniomis dalijasi „Eurovaistinės“ vaistininkė ir primena nepamiršti kremu apsaugoti ir kaklo, ausų.
Ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir vaikų odai – mažylių oda yra jautresnė, todėl šiltuoju metų laiku juos taip pat reikia apsaugoti ne mažesniu nei SPF 50 kremu. Stipriausių SPF 50 priemonių taip pat reikia ir vykstant atostogauti į šiltus kraštus. Ten stipriausią apsaugą reikia naudoti tiek veidui, tiek kūnui.
Renkantis priemones nuo saulės, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į SPF skaičių, bet ir į kremo sudėtį. Tiems, kurių oda labai jautri ar linkusi į alergiją, reikėtų rinktis tokius kremus, kurių sudėtyje yra titano arba cinko.
„Kartais dar manoma, kad kremai, tinkantys jautriai odai, nesusigeria ir išlieka balti odos paviršiuje, tačiau šiuolaikinės technologijos pasistūmėjo į priekį, todėl dėl baltų žymių ant odos ar drabužių jaudintis tikrai nereikėtų, kremai įsiskverbs į odą nepalikdami jokių žymių ir diskomforto nesukels“, – paaiškina „Eurovaistinės“ vaistininkė.
Parengė Genovaitė ŠNUROVA

Kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: iš savo valgiaraščio išbraukite imbierą

Prasta miego kokybė, mažas fizinis aktyvumas ar netgi tokie maisto produktai kaip ciberžolė, imbieras ar juodieji pipirai gali išprovokuoti aukštą kraujospūdį. Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Specialistai primena, kaip atpažinti pirmuosius hipertenzijos požymius, kas juos nulemia ir ką pasitelkti į kovą su šia liga.

Spaudimas sutrinka ir nuo ciberžolės
Statistika teigia, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Statistikos duomenimis, apie 30 proc. nuo hipertenzijos kenčiančių žmonių nežino, kad jų kraujo spaudimas yra padidėjęs. Kiti 30 proc. ligonių žino apie savo ligą, tačiau nesigydo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja – nuo 2004 m. sergamumas hipertenzija išaugo beveik dvigubai. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc. mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos.
„Neretai įvairaus amžiaus žmonės atėję į vaistinę skundžiasi nei iš šio, nei iš to pakilusiu spaudimu ir baiminasi dėl hipertenzijos. Tačiau reikėtų neprarasti budrumo ir atkreipti dėmesį į tokius, rodos, nekaltus dalykus kaip gyvenimo būdas ir vartojami maisto produktai. Laikiną kraujo spaudimo padidėjimą gali nulemti poilsio ir miego stoka, nervinė įtampa, netgi sezoniškumas. Reikėtų atkreipti dėmesį net ir į maisto produktų ar maisto papildų sudedamąsias dalis. Ženšenis, žaliosios arbatos ekstraktas, eleuterokokas, ciberžolė, imbieras, juodieji pipirai – gali sukelti galvos skausmą, skrandžio negalavimus ir netgi kraujospūdžio padidėjimą“, – dalijasi mintimis Laura Vanagaitė, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Anot jos, neretai pasitaiko atvejų, kai pacientams, iš tikrųjų turintiems aukštą kraujospūdį, nepasireiškia jokie simptomai.
„Visgi jeigu jums nuolat skauda galvą, vargina ne tik pykinimas, bet ir vėmimas, kraujavimas iš nosies, galvos svaigimas, dusulys, padidėjęs širdies plakimas ar atsirado regos sutrikimų – reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes būtent šie simptomai įspėja, kad turite labai aukštą kraujospūdį, pasiekusį net 180/120 mm/Hg, o kai kuriais atvejais ir daugiau“, – įspėja vaistininkė.
Pacientai, turintys aukšto kraujospūdžio diagnozę, anot jos, turėtų dažniau matuotis spaudimą, kasdien po 2–3 kartus, o pacientams, kurių skalė yra normos ribose, rekomenduotina pasitikrinti bent jau kas 3 metus.

Read more: Kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: iš savo valgiaraščio išbraukite imbierą

Neurologė apie galvos skausmą, kuris ypač būdingas vyrams

Galvos skausmas savarankiška liga laikomas tuomet, kai pacientus kamuoja skausmas, o galvos vaizdo ir laboratoriniuose tyrimuose jo priežasčių nenustatoma. Kitaip sakant, toks skausmas vadinamas pirminiu. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Galvos skausmo centro galvos skausmo specialistės gydytojos neurologės dr. K. Ryliškienės, galvos skausmas dažniau vargina moteris, bet yra ir tokių skausmų, kurie labiau būdingi vyrams.
Klasterinis skausmas dažniau pasireiškia vyrams
Pasak galvos skausmo gydytojos, išskiriamos trys pagrindinės pirminio galvos skausmo grupės: įtampos tipo galvos skausmas, migrena ir trigeminalinės autonominės cefalagijos, iš kurių dažniausias susirgimas yra klasterinis galvos skausmas. Migreninis ir įtampos tipo galvos skausmas įprastai nesunkiai atpažįstamas, o apie klasterinį skausmą pacientai žino kur kas mažiau.
Pastarasis dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Dėl skausmą lydinčių reiškinių neretai pacientai ligos priežasčių ieško ne pas neurologus, todėl diagnozės nustatymas gali vėluoti mėnesiais ir metais. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad diagnostinį tikslumą labai pagerina visuomenės švietimas, supažindinimas su šio skausmo ypatybėmis.
Pirmieji klasterinio skausmo atvejai medicininėje literatūroje aprašyti XX amžiaus pirmoje pusėje. Skausmui „klasterio“ pavadinimas suteiktas dėl paūmėjimo metu atsirandančio labai dažno skausmo kartojimosi (angl. cluster – kekė, grupė). Paūmėjimo periodas, kada skausmas yra kasdienis ir po kelis kartus per dieną, yra vadinamas klasteriniu periodu, dažniausia jo trukmė 1–2 mėn. „Šis skausmo tipas įdomus tuo, kad jis labai bioritmiškas, paūmėjimai (klasteriniai periodai) dažniausiai vyksta pavasario ar rudens lygiadieniais, nes šiuo laikotarpiu keičiasi melatonino sintezė.
Dar vienas pablogėjimo provokatorius – gausesnis alkoholio vartojimas, todėl jauniems vyrams klasterinis periodas neretai prasideda po gimtadienio ar Naujųjų metų šventimo. Patys priepuoliai labai dažnai linkę kartotis tuo pačiu paros metu, bent vienas priepuolis būna naktinis. Dėl nenustatytos priežasties klasteriniu galvos skausmu jauni 20–40 metų vyrai serga 5–7 kartus dažniau nei moterys. Tarp sergančiųjų daug gausiai rūkančių.
Kada pasireiškia ir kaip elgtis?
Skausmo priepuolio trukmė, pasak gydytojos neurologės, nuo 15 min. iki 3 val. Skausmas vienpusis ir beveik niekada nekeičia pusės, veriančiai, duriančiai ir labai stipriai ar nepakeliamai skauda akiduobę. Skaudanti akis ašaroja, užgula tos pačios pusės nosies šnervė, gali atsirasti vienpusis nosies varvėjimas, rečiau akies paraudimas, vokų paburkimas. Kuo ilgesnis priepuolis, tuo dažniau atsiranda ir migrenai būdingų lydinčių reiškinių: pykinimas, vėmimas.
„Priešingai nei migrena sergantieji, klasterinio galvos skausmo ligoniai priepuolio metu neranda vietos, negali gulėti lovoje, tampa neramūs. Dėl akies ir nosies simptomų pacientai pirmiausia kreipiasi pas ausų, nosies, gerklės gydytojus, akių ligų gydytojus ar odontologus“, – ligą ir jos simptomus komentuoja gydytoja.
Specifinei ligai – specifinis gydymas
Kadangi skausmo priepuoliai yra labai stiprūs, o pablogėjimo metu kartojasi 2–4 kartus per parą, neretai ligoniai kviečia greitąją medicinos pagalbą arba patys vyksta į ligoninės priėmimo skyrių. Ligos gydymas dėl savitos specifikos taip pat nėra įprastas. Paprasti vaistai nuo skausmo ir uždegimo nėra veiksmingi, o neilga priepuolio trukmė reikalauja greit veikiančių vaistų ir priemonių.
„Priepuolis yra nutraukiamas kvėpuojant 100% deguonį per kaukę 20–30 min. Tai galima atlikti ir priėmimo skyriuje pirmąkart įtarus klasterinį galvos skausmą. Jei diagnozė yra nustatyta, pacientas informuojamas, kad paūmėjimo metu gali reikėti išsinuomoti deguonies koncentratorių, kurį sėkmingai galės panaudoti namie, ypač nakties metu.
Dienos metu ne namie kylantis priepuolis malšinamas triptanais, kuriais gydomas ir migrenos priepuolis. Pablogėjimas nutraukiamas skiriant kardiologinius vaistus. Be minėtų priemonių, dar taikoma ir pakaušinio nervo blokada“, – apie klasterinio galvos skausmo gydymą pasakoja Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų galvos skausmo specialistė neurologė dr. K. Ryliškienė.

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

PARDUODUOpel Meriva“. 2005 m., 1,7 CDTI, 74 kW. TA iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Variklio tarpinės arba galvutės defektas. Kaina 450 eurų. Tel. 8699 83088.kasyba1

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Ėjo ežiukas per mišką ir meditavo:
– Aš nepavargęs, aš nepavargęs…
Bet greitai pavargo. Atsisėdo ant kelmelio ir meditavo toliau:
– Aš ne ežiukas, aš ne ežiukas…
***
Sėdi ežiukas medyje, mezga dviratį ir galvoja:
– Kam man tie balti sportbačiai, vis tiek nerūkysiu…
***
Sociologai nustatė, kad 99% žmonių, atsisėdusių ant ežio, rūpinasi savuoju užpakaliu, ir tik 1% pagalvoja apie ežio likimą.
***
Ėjo ežiukas per dykumą, o kobra viską matė…

PARDUODU žemės sklypą Ežero gatvėje. Tel. (8-638) 76644.

 

PARDUODAMAS 5 savaičių pieninis buliukas.
    Tel. (8-699) 20933.

 

Gerbiami senjorai!
Turime Jums gerą naujieną. Kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 iki 16.00 val. laukiame jūsų neseniai duris atvėrusiame Utenos maltiečių senjorų dienos centre, Tauragnų g. 2 (iš kiemo pusės).
Čia galėsite bendrauti, mėgautis arbata ar kava, megzti, skaityti, užsiimti rankdarbiais, dalyvauti daugelyje kitų veiklų.

 

PARDUODAMOS arba IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos  (46 kv. m, I aukštas) Utenos mieste. Tinka parduotuvei, paslaugoms, biurui. Tel. (8-614) 64501.

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas