utenis 11

Thursday, July 18, 2019

Projektas „Paribio istorijos“

Rasa MILERYTĖ

„Reikia galvoti, kol neįrodyta kitaip, kad bet kas gali būti susiję su savižudybe“, – taip sakė lektorės Giedrė Gudelytė ir Viktorija Andreikėnaitė, Utenoje vedusios „Safe talk“ mokymus, kurių metu kalbėta apie savižudybių prevenciją. „Vis dar gajūs mitai, kad jei paklausime apie savižudybę, galime pakišti šią idėją žmogui, kuris apie tai visai negalvoja. Tai netiesa, – sakė lektorės. – Jei norime sužinoti, ar kas nors svarsto apie savižudybę, geriausia yra to tiesiai paklausti, vengdami pokalbio tikrai nepadėsime.“ G. Gudelytė ir V. Andreikėnaitė pabrėžė, kad savižudybė – itin sudėtingas reiškinys, o noras nusižudyti niekada nekyla dėl vienos priežasties.

Viena savižudybė – jau
per daug
Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, 2018 m. Lietuvoje nusižudė 683 žmonės. Lyginant su ankstesniais metais, šis skaičius mažesnis (2017 m. nusižudė 748, 2010 m. – 1018 žmonių), tačiau ir viena savižudybė yra per daug. Remiantis statistika, dažniau nusižudo vidutinio amžiaus žmonės (45–49 m. amžiaus), tačiau savižudžių yra ir tarp paauglių, ir tarp žmonių, perkopusių 85 m. amžiaus ribą. Utenos apskrityje pernai nusižudė 47 žmonės, Utenos rajone – 11 žmonių.
Pažymėtina, kad tikrųjų savižudybės skaičių niekada nežinosime, nes savižudybė gali slėptis po iš pažiūros atsitiktiniais paskendimais, atsitiktiniu apsinuodijimu, avarijomis, kitais nelaimingais atsitikimais. Kasmet dar keliasdešimt tūkstančių žmonių bando nusižudyti, bet pasiseka juos išgelbėti.

Atviras pokalbis skatina ieškoti pagalbos
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis nusižudžiusiųjų arba bandžiusių tai padaryti bent sykį apie savižudiškas mintis yra kam nors užsiminę, todėl kaskart, išgirdę kažką apie tai kalbant, turėtume reaguoti rimtai, neskirstyti, kad vienam kylančios mintys apie savižudybę rimtesnės nei tos, kurios kyla kitam. Taip pat negalima ignoruoti mėginančio apie tai kalbėti žmogaus. Vis dar linkstama manyti, kad tylėti – saugiau, nors iš tiesų yra atvirkščiai: klausdami padėsime atsiverti, prabilti, kalbėti apie problemas.
Šiandien apie savižudybę kalbama vis drąsiau ir garsiau, bet tai vis dar išlieka tabu tema, o kol bijosime apie ją kalbėti, anot „Safe talk“ lektorių G. Gudelytės ir V. Andreikėnaitės, tol nepajėgsime sėkmingai kovoti su šia problema. „Kaip yra žinoma, beveik visi asmenys, svarstantys apie savižudybę, kviečia jiems padėti ir iš tiesų nori gyventi, tik nebenori kentėti skausmo, – sakė lektorės. – Didelė tikimybė, kad apie savižudybę svarstantis asmuo priims sprendimą gyventi, jei laiku gaus pagalbą, todėl kiekvienam iš mūsų labai svarbu gebėti paklausti, ar žmogus turi tokių minčių, gebėti išklausyti ir patarti, kur galima kreiptis pagalbos. Būtų idealu, jei kiekvienas visuomenės narys mokėtų paklausti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, nes apie savižudybę svarstantys žmonės randa būdų, kaip pakviesti jiems padėti.“

Ragina stebėti ženklus
Lektorės aiškino, kad nors dažniausiai žmonės randa būdą, kaip pakviesti jiems padėti, kvietimas gali būti netiesioginis, užslėptas. „Kadangi savižudybė stigmatizuojama, žmonės bijo ir gal nežino, kaip apie ją kalbėti tiesiai, todėl kalba užuominomis, bet tas užuominas galima atpažinti“, – sakė G. Gudelytė ir V. Andreikėnaitė.
Anot lektorių, reikia atkreipti dėmesį, jei šalia esantis žmogus pradeda elgtis neįprastai, pvz., tampa nerimastingas, dirglus, arba atvirkščiai – ima elgtis taip, lyg jam niekas nerūpėtų, nors anksčiau buvo atsakingas. Apie savižudybę galvojantis asmuo gali imti kalbėti apie tai, kad viskas atrodo beprasmiška, kad jis jaučiasi vienišas, nebemato tikslo arba jaučiasi tapęs našta. Pavojingos frazės yra apie tai, kad žmogus nori ištrūkti, išnykti, atsidurti kitame laike ar kitoje vietoje.
Tas, kuris klauso, turi būti pasiruošęs iš tiesų išgirsti. Kaip sakė lektorės, jam nebūtina gebėti suteikti pagalbą, užtektų žinoti, kur nukreipti apie savižudybę galvojantį asmenį.

Nusižudė, įveikta sunkios ligos
Prieš kurį laiką Margarita „Utenio“ skaitytojams pasakojo apie savo draugę Rūtą (vardai pakeisti), 25-erių merginą, kuri nusižudė. Pirmą kartą nusižudyti Rūta mėgino būdama vos 15-os metų, patyrusi nelaimingą meilę. Mintys apie savižudybę sugrįžo, kai Rūtai buvo diagnozuota šizofrenija. Margarita svarsto, kad draugė iš tiesų norėjo gyventi, tik negalėjo ištverti kai kurių gyvenimo epizodų. Pvz., Rūtos mama nenorėjo pripažinti, kad dukra serga psichikos liga, ilgą laiką draudė jai gydytis.
Mergina, kaip pasakojo Margarita, labai sunkiai išgyveno nesutarimus su motina. Be to, augo be tėvo, artimiausiais žmonėmis jai buvo ne šeima, o draugai. Pasak Margaritos, Rūta turėjo daug draugų, su kuriais galėjo atvirai kalbėtis apie ligą, ji ne kartą yra sakiusi, kad nepajėgia taip gyventi ir kad galbūt geriau būtų mirti, tačiau visada sugebėdavo ištverti, vartojo vaistus, lankėsi pas psichologus, jei būklė pablogėdavo, guldavosi į ligoninę.
„Ji nebuvo viena, daug žmonių ją palaikė, – pasakojo Margarita. – Vis dėlto galiausiai neištvėrė. Negaliu apsakyti, kaip tai mane sukrėtė. Negaliu nustoti apie tai galvoti. Juk buvo tokia jauna. Vis dar atrodo, kad pasikalbėsim, paklausiu, kodėl taip padarė, paguosiu ją, nuraminsiu, ir vėl viskas bus gerai. Daug kas kaltina savižudžius egoizmu, esą jie negalvoja apie artimuosius. Kaip tai yra kvaila. Žmonės žudosi, nes jiems taip skauda sielą, kad jie nebežino, kaip nuslopinti skausmą. Kai skauda, apskritai apie nieką negalvoji, vienintelė mintis, kad tik nebeskaudėtų.
Kiti šneka, kad žudosi tik bailiai arba pateikia tokį primityvų paaiškinimą – esą suveikė natūrali atranka, silpniesiems nėra vietos. Nusižudyti nei bailu, nei drąsu. Savižudybė – didžiausia tragedija, kokia tik gali įvykti. Jei visuomenė nebūtų tokia abejinga aplinkinių skausmui, gal mažiau žmonių nusižudytų. Gal ir Rūtos artimieji padarė ne viską, ir aš gal ne itin pasistengiau, kad nebūtų įvykę to, kas įvyko. Nors, atrodo, labai stengėmės, bet reikėjo dar labiau.
Apie savižudybę reikia kalbėti garsiai ir drąsiai, ir kuo daugiau, kad sugebėtume atpažinti rizikos ženklus ir padėti išgyventi dvasines kančias, kad žmonės rinktųsi gyvenimą, o ne mirtį.“
Emocinė ir psichologinė pagalba telefonu
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apmoka gyventojų, skambinančių į emocinę (psichologinę) pagalbą teikiančias tarnybas, skambučius ir iš dalies dengia tarnybų administravimo išlaidas. Administravimo išlaidos skiriamos darbuotojų, organizuojančių ir (ar) vykdančių emocinės pagalbos telefonu teikimą, darbo užmokesčiui, savanorių, teikiančių emocinę pagalbą telefonu, rengimui ir informacijos sklaidai.
10 tarnybų dirba susijungusios į 5 linijas: Jaunimo, Vaikų, „Vilties“, Pagalbos moterims bei „Linija doverija“. Į visas linijas yra galimybė prisiskambinti iš fiksuoto ryšio ir iš mobiliojo ryšio operatorių „Bitė“, „Telia“ ir „Tele2“.

Emocinės (psichologinės) pagalbos tarnyba    Telefono numeris    Darbo laikas
„Jaunimo linija“ www.jaunimolinija.lt        
Emocinę paramą teikia savanoriai    8 800 28888    I–VII visą parą
„Vaikų linija“ www.vaikulinija.lt        
Emocinę paramą teikia savanoriai     116 111    I–VII 11.00-23.00
„Vilties linija“, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt        
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai    116 123    I–VII visą parą
„Pagalbos moterims linija“        
http://www.moters-pagalba.lt        
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai    8 800 66366    I–VII visą parą
„Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba)        
Emocinę paramą teikia savanoriai – moksleiviai    8 800 77277    II–VI 16:00-20:00

logo spaudos remimo fondas2

Decrease font size Default font size Increase font size

PARDUODUOpel Meriva“. 2005 m., 1,7 CDTI, 74 kW. TA iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Variklio tarpinės arba galvutės defektas. Kaina 450 eurų. Tel. 8699 83088.kasyba1

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Vyras žmonai: „Šneki kaip idiotė!“ – „Šneku, kad suprastum.“
***
Vyras su žmona žiūri siaubo filmą. Staiga ekrane pasirodo BAUBAS! Žmona: „Oi, mama!“ Vyras: „Panaši, panaši...“
***
Dvi draugės kalbasi:
– Tavo draugas toks geras, toks atidus, visada išklauso, dovanoja tau dovanas... Kodėl tu už jo neišteki?
– Todėl, kad noriu, jog taip būtų ir toliau!
***
Brangusis, kada tu galų gale įstatysi duris mūsų sodo tualetui?
– O ką ten vogti?

PARDUODU žemės sklypą Ežero gatvėje. Tel. (8-638) 76644.

 

PARDUODAMAS 5 savaičių pieninis buliukas.
    Tel. (8-699) 20933.

 

Gerbiami senjorai!
Turime Jums gerą naujieną. Kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 iki 16.00 val. laukiame jūsų neseniai duris atvėrusiame Utenos maltiečių senjorų dienos centre, Tauragnų g. 2 (iš kiemo pusės).
Čia galėsite bendrauti, mėgautis arbata ar kava, megzti, skaityti, užsiimti rankdarbiais, dalyvauti daugelyje kitų veiklų.

 

PARDUODAMOS arba IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos  (46 kv. m, I aukštas) Utenos mieste. Tinka parduotuvei, paslaugoms, biurui. Tel. (8-614) 64501.

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas