utenis 11

Thursday, July 18, 2019

Projektas „Paribio istorijos“


Rasa MILERYTĖ

Kodėl laikais, kai galime kalbėti apie viską, vis dar negalime drąsiai prisipažinti sergą depresija? Skirtingų sričių specialistai sutaria, kad daugumą socialinių ir psichologinių problemų paveldėjome iš sovietmečio. Depresijos stigmatizavimas irgi atėjo iš tų laikų, kai psichikos liga buvo laikoma gėdinga ir tapo politinio susidorojimo priemone. Stigma išliko tokia stipri, kad daugybė žmonių bijo pripažinti ligą, o jei ir supranta sergantys depresija, nedrįsta kreiptis pagalbos, bijodami pasmerkimo. Bijodami žmonės ryžtasi su liga kovoti vieni, be specialistų pagalbos, o tai neretai baigiasi mirtimi – Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių.

Stigmatizavimas – sovietmečio palikimas
Rašytojas ir istorikas Tomas Vaiseta knygoje apie psichiatriją sovietmečiu (1944–1990 m.) „Vasarnamis“ daro išvadą, kad psichikos ligų stigmatizavimas paveldėtas iš sovietinės okupacijos laikotarpio, kai į psichikos ligonius buvo žiūrima kaip į silpnesnius visuomenės narius. Dažnu atveju, nurodoma knygoje, tokie žmonės apskritai buvo atskiriami nuo visuomenės – ilgiems metams uždaromi įstaigose, įkurtose toliau nuo miesto, tokios įstaigos buvo vadinamos ne ligoninėmis, o kolonijomis, ir labiau priminė prieglaudą, o ne net ir pagal tų laikų standartus modernią sveikimo ir pagalbos instituciją. Monografijoje „Vasarnamis“ nurodoma, kad tokiose įstaigose žmonės įstrigdavo dešimčiai, penkiolikai ir dar daugiau metų, o vietoj to, kad būtų gydomi, buvo išnaudojami darbams.
Stigma stiprėjo dėl to, kad sovietmečiu plačioji visuomenė nebuvo šviečiama apie psichikos ligas. Ligoniai būdavo izoliuojami ir su išoriniu pasauliu bendraudavo mažai. Ne viename T. Vaisetos archyvuose rastame skunde nurodyta, kad ligoninėse prieš psichikos ligonius naudojamas smurtas, o tyrimo metu istoriko kalbinti žmonės, kurie buvo gydomi psichiatrijos klinikoje sovietmečiu, nurodė, kad skųstis nebuvo prasmės, nes gydytojai galėjo pasiteisinti, esą ligonis patyrė haliucinacijas: ligonių artimieji tuo lengvai patikėdavo. Kadangi niekas tiksliai nežinojo, kas yra psichikos liga ir kas vyksta ligoninėse, labai lengvai plito mitai apie tariamą ligonių agresyvumą ir neadekvatumą.
Tuos mitus sumaniai išnaudojo valdžios organai, padarę atradimą, jog psichiatriją galima pasitelkti kaip politinio susidorojimo įrankį. Taigi formavosi ir buvo sąmoningai formuojamas psichikos ligonio kaip visiškai neveiksnaus asmens įvaizdis.
Knygoje „Vasarnamis“ aptariama daugiau psichiatrijos sovietmečiu problemų, kurios šiame tekste nebus apžvelgiamos.

Liga, kurią norima nuslėpti
Kaip minėta teksto pradžioje, depresija ir šiandien išlieka tarp labiausiai stigmatizuojamų ligų. Žmonės įsidrąsina kalbėti apie vėžį, fizines negalias, vis daugiau laisvės su sveikata nesusijusiose temose. Depresija vis dar yra liga, apie kurią prisipažinti žmonėms gėda. Iliustratyvus pavyzdys – spaudoje publikuojami depresija sirgusių ar sergančių asmenų pasakojimai: didesnė dalis jų anonimiški. Žmonės bijo atskleisti tapatybę, kad nebūtų badomi pirštais, nepatirtų pažeminimo bendruomenėse, kurioms priklauso. Psichologai, psichiatrai pasakytų, kad ypač baiminamasi darbdavių požiūrio.
2017 m. išleista knyga be pavadinimo (sud. Elvyra Kučinskaitė), kurioje pasakojamos nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos – visi 18 pasakojimų anonimiški. Dažniau tapatybę atskleidžia tik visuomenėje žinomi žmonės, jau užsitarnavę pagarbą. Apie tai, kaip įveikė depresiją, viešai yra pasakoję dainininkė Ieva Zasimauskaitė, aktorius Marius Repšys (parašęs apie tai knygą), aktorė Jurgita Jurkutė-Širvaitė, daug kitų žmonių. Pasidaliję savo išgyvenimais šie žmonės parodo, kad depresija nėra gėdinga liga ir kad ji gali užklupti kiekvieną, netgi labai sėkmingą žmogų.

Visuomenė demonstruoja abejingumą
Tenka pripažinti, kad didelė visuomenės dalis į depresiją nežiūri rimtai. Nors palyginus su tuo, kas buvo prieš 10 ar 15 metų, situacija pasikeitusi į gera, visgi netrūksta teigiančių, kad depresija – tai viso labo tingumas arba apsileidimas. Vyresnės kartos atstovai sergančius depresija kaltina, esą šie per gerai gyvena arba nepatyrė tikrojo vargo. „Pradėk sportuoti, susirask naują pomėgį, dažniau susitik su draugais“, – tipiniai patarimai, duodami sergantiesiems.
Žmonės gali būti ne tik abejingi ir nesuprantantys, bet ir pašaipūs bei agresyvūs. Smerkimas ir patyčios išryškėja socialiniuose tinkluose ir internetinėje žiniasklaidoje. Labai dažnai po publikacija apie depresiją pasipila piktų komentarų lietus. Komentaruose kalbama, kad depresija – silpnumo požymis, nevengiama sergančius pavadinti „durniais“, netrūksta pasiūlymų nusižudyti, neapykanta sutelpa į vieną vienintelį žodį – „ligonis“: kai kažkas pavadinamas ligoniu, tarsi savaime aišku, kad galvoje turima ne cukrinį diabetą, ne gripą, o psichikos ligą. Toks elgesys nulemia dar didesnį ligos stigmatizavimą, o sergantieji dar labiau traukiasi į paribį.

Depresiją painioja su protine negalia
Gydytojas psichiatras Gintautas Dubaka sako, kad Lietuvoje depresija stigmatizuojama labiau nei Vakarų Europos šalyse, tačiau pamažu ir mes imame kitaip žiūrėti į šią ligą. „Per mano darbo praktiką teko sutikti nemažai žmonių, kurie klausdavo, kaip pasakyti artimiesiems, kad serga depresija, ir ar išvis verta sakyti, bijodavo, kad darbdavys sužinos ir tai gali pakenkti darbiniams santykiams. Pagrindinė tokių baimių priežastis, mano galva, yra tai, kad žmonės depresiją dažnai sieja su protine negalia, nors tai neturi nieko bendro“, – sako gydytojas psichiatras ir priduria, kad toks mąstymas susijęs su sovietmečio mentalitetu, kai beveik bet kokia psichikos liga susirgęs žmogus būdavo laikomas protiškai neįgaliu.
Pašnekovo teigimu, situacija pamažu keičiasi, nes atsiranda įvairių šviečiamųjų akcijų, ypač jauni psichiatrai stengiasi aktyviai komunikuoti su visuomene ir perduoti žinutę, kad depresija nėra gėdinga liga, be to, ši liga išgydoma. Sunkiau pakeisti vyresnės kartos mąstymą, nes šios kartos atstovus veikia įvairūs stereotipai. „Žmonės bijo bet kurio žodžio, prasidedančio šaknimi „psich“, o iš tiesų šio žodžio reikšmė labai graži: Psichė buvo senovės graiku deivė, sielos personifikacija, taigi kai sakome, kad kažkas serga psichikos liga, pasakome, kad negaluoja žmogaus siela. Bet buitiniam lygmeny žodis psichė laikomas baisiu įžeidimu“, – komentuoja psichinės sveikatos specialistas G. Dubaka.
Taip pat jis pažymi, kad depresija su tingėjimu, valios trūkumu dažniausiai painiojama tarp menkesnio išsilavinimo žmonių, kurie gyvena savo mažuose pasauliuose ir, pasak gydytojo, nors ir domisi, kas vyksta svetimuose kiemuose, dažniausiai to nesupranta. „Yra ir teigiančių, kad depresija – šiuolaikinio jaunimo mada, bet toks teiginys neturi logiško pagrindo – pagal statistiką, vyresnio amžiaus žmonės taip pat serga depresija kaip ir jaunuoliai. Visos tos negatyvios nuomonės formuoja situaciją, kai žmonės bijo kreiptis pagalbos, nes gal ir patys yra įtikėję, kad depresija – mada, žaidimas, dėmesio siekimo forma, – pastebi gydytojas psichiatras. – Su depresija yra toks įdomus dalykas: tai, kad nėra pacientų, nereiškia, kad nėra ligonių. Kuo daugiau žmonių kreipiasi pagalbos, tuo situacija, galima sakyti, geresnė, nes žmonės ne tik gauna galimybę sveikti, tai taip pat parodo, kad stigma mažėja. Aišku, reikės dar daug laiko, kol viskas iš pagrindų pasikeis, bet neabejoju, kad tikrai pasikeis, nes Lietuvos psichiatrijos sistema yra gana neblogai tvarkoma. Reikia tik daugiau laiko ir, aišku, labai daug darbo.“

logo spaudos remimo fondas2

Decrease font size Default font size Increase font size

PARDUODUOpel Meriva“. 2005 m., 1,7 CDTI, 74 kW. TA iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Variklio tarpinės arba galvutės defektas. Kaina 450 eurų. Tel. 8699 83088.kasyba1

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Vyras žmonai: „Šneki kaip idiotė!“ – „Šneku, kad suprastum.“
***
Vyras su žmona žiūri siaubo filmą. Staiga ekrane pasirodo BAUBAS! Žmona: „Oi, mama!“ Vyras: „Panaši, panaši...“
***
Dvi draugės kalbasi:
– Tavo draugas toks geras, toks atidus, visada išklauso, dovanoja tau dovanas... Kodėl tu už jo neišteki?
– Todėl, kad noriu, jog taip būtų ir toliau!
***
Brangusis, kada tu galų gale įstatysi duris mūsų sodo tualetui?
– O ką ten vogti?

PARDUODU žemės sklypą Ežero gatvėje. Tel. (8-638) 76644.

 

PARDUODAMAS 5 savaičių pieninis buliukas.
    Tel. (8-699) 20933.

 

Gerbiami senjorai!
Turime Jums gerą naujieną. Kiekvieną darbo dieną nuo 10.00 iki 16.00 val. laukiame jūsų neseniai duris atvėrusiame Utenos maltiečių senjorų dienos centre, Tauragnų g. 2 (iš kiemo pusės).
Čia galėsite bendrauti, mėgautis arbata ar kava, megzti, skaityti, užsiimti rankdarbiais, dalyvauti daugelyje kitų veiklų.

 

PARDUODAMOS arba IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos  (46 kv. m, I aukštas) Utenos mieste. Tinka parduotuvei, paslaugoms, biurui. Tel. (8-614) 64501.

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas