Vaikystėje į Alvito aštuonmetę mokyklą laksčiau Kazio Bradūno ir Salomėjos Nėries takais. Senelė gebėjo imituoti daugelio kaimynų balsus ir klausydamas jos bei kaimyno Krivinsko jaunystės istorijų parašiau pirmas noveles. Kai mokiausi Vilkaviškio S.Nėries vidurinės mokyklos baigiamosiose klasėse, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos vyras buvo rajoninio laikraščio redaktorius. Taip tapau šiokiu tokiu literatu, o vėliau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju. Retkarčiais sudėlioju vieną kitą eiliuotą tekstą... Su metais vis sunkiau pabėgti nuo egzistencinių minčių...

Algimantas
Siaurusaitis

Sugrįžimas namo

Vartau žemėlapį,
Senus žodžius kilnoju,
Vietovardžius keliais
Sujungt bandau,
Nes vakarėja dienos,
O rytojaus
Mažiau nei vakar...
Gal visai nedaug.

Diena – akimirka,
Kurioj sustingo lašas.
Lyg pasaka
Ar ežero banga.
Aukšta žolė
Pašėlusiai apgirtus
Prieš vėją plakasi
Žaliai nuoga...

Dar plaukia dangumi
Vaikystės salos,
Dar kužda švelniai
Vasaros lietus.
Dar žiemos baltos,
Vasaros dar žalios,
O pavasaris gražus...

Dar viskas tiktai šiandien,
Gal net – vakar...
Dar viskas kelyje,
Dar viskas ugnyje...
Namų pasaulis,
Mano pakylėtas
Lyg ostija,
Dar dega širdyje...

Tęsinį skaitykite 2017 01 07 „Utenyje“