Prasidėjus kalendoriniam pavasariui poetas, fotografas Algis Jakštas, gyvenantis Švenčionėliuose, uteniškius pradžiugino savo kūrybos vakaru „Gyvensiu meile“. Į Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salę rinkosi ir poezijos, ir fotografijos gerbėjai. Autoriaus skaitomą poeziją saksofono garsais lydėjo Stasys Montrimas.
Fotomenininkas A. Jakštas menine fotografija domėtis pradėjo dar 1980 metais. Yra surengęs per 100 personalinių parodų Lietuvos miestuose ir rajonuose: Vilniuje, Šiauliuose, Marijampolėje, Utenoje, Rokiškyje, Klaipėdoje, Kaune, Visagine, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje, Mažeikiuose ir kt., Lenkijos miestuose.
Jo fotografijos, dvelkiančios laukų ir miškų ramybe, sidabro tyla, spinduliuoja meilę gimtajam kraštui, gamtai. Uteniškiai grožėjosi sustabdytomis žaviomis akimirkomis: medžiais ir laukais, paskendusiais stebuklingoje vakarinėje tyloje, kylančiu nuo žemės skambančiu rūku, rasos lašelių paslaptingumu...

Algis Jakštas

Beržai
Prie ištuštėjusių
Mano vaikystės namų
Ošia beržas, į gyvenimą mano
Atėjęs iš Širvio eilių.
Senas dalgis pakraigėj rūdija.
Neskamba rytais jo plieninė
Daina šienapjūtės baruos.
Vėjo supamas beržas,
Prisimindamas tuos,
Kurie čia gyveno,
Gal prisimena ir mano
Jaunystės naivias svajones.
Metafiziniam laiko bėgsme
Jos lyg migla išsisklaidė,
Bet gyvenimas buvo
Audringai gražus,
Lyg tas ošiantis beržas,
Į gyvenimą mano
Atėjęs iš Širvio eilių.
Kai išeisiu, jo ošimas
Mano sielą palydės į dausas.
O kai senojo beržo neliks -
Oš gimtinėj išaugę
Mūsų sodinti beržai...

Sakramentas
Prisiliesdamas
Prie tavęs,
Aš peržengiu
Tavo kūno -
Tavo namų slenkstį.
Kai mes susiliejame
Meilės ekstazėje,
Išnyksta riba
Tarp manęs
Ir tavęs.
Dviejų kūnų
Susiliejimas
Dieviškos
Malonės apraiškoje -
Meilės sakramentas,
Kurį mums
Dovanoja jausmai.

Tęsinį skaitykite 2017 03 15 „Utenyje“