utenis 11

Wednesday, February 21, 2018

Dar pernai pasirodžiusi Alvydo Katino trečioji poezijos knyga ,,Vaikšto vienas‘‘ sudomino ir patraukė netgi labiau negu abi ankstesnės – ,,Sienos iš vėjo‘‘ (2005) ir ,,Nugalėję lygumas‘‘ (2011). Ilgokai lūkuriavau, kol apie ją pasisakys drąsesni ir protingesni, bet kai tokių pamąstymų neatsirado net A. Katinui tapus šių metų A. Miškinio premijos laureatu, ryžausi parašyti keletą samprotavimų, nepretenduojančių į mokslinę išmintį, veikiau nusakančių kartais poeziją dar vis paskaitančio žmogaus subjektyvų požiūrį.

Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, ji iliustruota garsaus fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukomis. Kietas viršelis jau savaime rodo, kad knyga rimta. Bet kiek yra tokių, net gerokai prašmatniau išleidžiamų, knygų, kurias skaitai, vartai ir... poezijos beveik nerandi. Bent jau tokios, kaip aš ją suprantu.

Apie poezijos esmę
Tad ir grįžkime prie poezijos. Vis dar manau, kad, nepaisant to – ar tai tvarkinga silabotoninė eilėdara, verlibras ar baltosios eilės – su skyryba ar be jos – esmė slypi elementariai paprastuose dalykuose – yra žodžio paslaptis (metafora), stebina ar bent kiek ,,kabina“ mintį – tai poezija, nėra to (net jei eiliuojama kaip Maironio) – vakarykštis laikraštis...
Alvydas Katinas – buvęs lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas – eilėdaros teoriją pats puikiai išmano. Svarbiausia, kad jam pavyksta poezijos kanonus perteikti betarpiškai nuoširdžiai kaip lyrinio subjekto dvasinę išpažintį, jo eilėraščiai atsiranda kaip bandymas parašyti ,,apie meilę, vienatvę, viltį, ilgesį, eilėraštį, rudenį, žiemą, vaikystę, motiną, tėvą, mylimą moterį, laiką, tėvynę, tėviškę“ (galima tęsti, nes tai eilėraščių pavadinimai). Dauguma geriausių tekstų – trumpos poetinės miniatiūros, susidedančios iš vos kelių sakinių.

Tęsinį skaitykite 20160806 „Utenyje“

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas