utenis 11

Wednesday, February 21, 2018

100 7242Šį kartą redakcijos svečias – Antanas Žilėnas, Vilniuje gyvenantis Utenos krašto vaikas, tiltų ir kelių statybos inžinierius, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dirbęs Lietuvos kariuomenės štabuose, vėliau – tarnyboje prie Lietuvos Vyriausybės, o dabar – Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos.
Susitikę redakcijoje, ilgokai kalbėjomės apie jo gimtąjį Ignotiškio kaimą, esantį šalia Kuktiškių, mokslus Tauragnų vidurinėje mokykloje ir, svarbiausia, apie 2015 m. savo lėšomis išleistas dvi knygas – 256 puslapių „Praeities labirintais“ (apie gimtąjį ir aplinkinius - išnykusius ar nykstančius - vaikystės kaimus, motinos ir tėvo gimtines, artimuosius) ir 471 puslapio knygą „Kelias“, kurioje pasakojama apie Kirdeikiuose dirbusio kunigo Juozo Breivos gyvenimo kelią.
Abi knygos gausiai iliustruotos nuotraukomis, istorinę vertę turinčiais dokumentais, faksimilėmis, amžininkų prisiminimais.


– Gerbiamas Antanai, kadangi Utenoje ir Utenos krašte lankotės tikrai retai, galbūt Jus kai kas jau ir primiršo, todėl trumpai papasakokite apie save.
– Gimiau 1942-ųjų šaltos žiemos vasario 7 d. Ignotiškio kaime. Iš čia ėjau į Kačiūnų pradinę mokyklą, vėliau – į Kuktiškių septynmetę. Ją baigęs, mokiausi Tauragnų vidurinėje. Ten dirbę lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai Genovaitė Martinėnaitė, Kazys Lukoševičius ir Danielius Ribokas mums įskiepijo meilę savo gimtajai kalbai, savo kraštui ir knygai. Per istorijos pamokas mokytoja Kazytė Kazickienė sugebėdavo labai įtaigiai ir nuoširdžiai, iliustruodama filmų ir knygų siužetais, perteikti Lietuvos istoriją, papasakoti apie tai, ko nebūdavo tarybiniuose istorijos vadovėliuose.

Tęsinį skaitykite 2016 02 17 „Utenyje“

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas