utenis 11

Friday, February 23, 2018

Šeši arai

Kad būsimas derlius džiugintų...

vasario darbai1Metų pradžia – puikus laikas pradėti galvoti apie sodą ir daržą, nes netrukus prasidės ilgos vegetacijos daržovių sėja: paprikų, baklažanų, pomidorų, salierų, ankstyvųjų kopūstų. Taigi, norint viską suspėti laiku, reikia pirmiausia nutarti, ką auginti. Aistringi sodininkai kasmet nori išbandyti ką nors nauja, tad šį kartą dėmesį skiriame daržovėms, kurias pats laikas sėti vasario pabaigoje.

Kaip paruošti sėklas?
Prieš beriant sėklas į žemę reikėtų patikrinti, ar sėklos daigios. Paruoškite 5 proc. druskos tirpalo ir suberkite į jį sėklas. Po 1,5–2 minučių visos daigios nuskęs. Tų, kurios plaukioja druskos tirpalo paviršiuje, sėti neverta.
Jei turite savo pomidorų sėklų ir jas laikote hermetiškoje pakuotėje (suvyniotas į foliją ar uždarytas stiklainiuose), jos bus daigios iki 11 metų. Nehermetiškai saugomos yra daigios 3–5 metus. Stambiavaisių pomidorų sėklos stambesnės, o smulkiavaisių – smulkesnės.
Atrinktas ir pradžiovintas pomidorų sėklas suberkite į marlės maišelį, kurį 20 minučių pamirkykite kalio permanganato tirpale (1 litre vandens ištirpinkite 1 g kalio permanganato), o vėliau sėklas praplaukite.
Dar vienas sėklų apdorojimo prieš sėją būdas – džiovinimas. Jos keletą kartų sudrėkinamos ir išdžiovinamos, neleidžiant sudygti. Taip sėklos „energetiškai įsisiūbuoja“. Daigumas nuo to nesikeičia, bet gemalai sustiprėja ir paspartėja jų vystymasis.
Daigų kokybė priklauso nuo sėklos kokybės, substrato, kuriame jie auginami, apšvietimo, temperatūros bei drėgmės, maitinamojo ploto. Pirkite ir sėkite tik kokybiškas sėklas. Patikrinkite, ar jos daigios, jei turite likusių iš ankstesnių metų. Paprastai užsienio selekcijos daržovių sėklos yra beicuotos, tad prieš sėją jų apdoroti nereikia. Jei sėjate ne užsienio selekcijos hibridus, neužmirškite sėklų apdoroti (pavyzdžiui, pomidorų sėklos 30 min. palaikomos 1 proc. kalio permanganato tirpale). Toks sėklų paruošimas pagreitina jų dygimą, sėklos vienodžiau sudygsta ir geriau yra apsaugomos nuo ligų.

Tėsinį skaitykite 2018 02 17 „Utenyje“

Nesibaigiantys sodo darbai

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo, draskomas vėjo, plakamas lietaus, apgaubtas rūko, papuoštas pirmojo gruodo sidabru ir sniego lopinėliiais. Labanoro apylinkėse apie šį mėnesį kalbama taip: „Laikas margas kaip šarka ar kanapėta višta... Nei žiema, nei ruduo, nei diena, nei vakaras...“ Šimonių girios pakrašty sako, kad „lapkritis – rugsėjo anūkas, spalio sūnus, gruodžio brolis“. Senovėje šis mėnuo buvo vadinamas vėlių, priešžiemio, linabrukio, jaujinio, žąsiaplėšio, balaninio, rugdygio, gruodinio vardais.

Read more: Nesibaigiantys sodo darbai

Spalis – ne metas ilsėtis daržininkams ir sodininkams

Spalis mus pradžiugina šiltomis, maloniomis, saulėtomis vėlyvo rudens akimirkomis, nepakartojamu klevų raudoniu, beržų auksu, vėlyvųjų gėlių spalvomis, puriomis miglomis ir lietaus barbenimu. Ruduo – metas, kai galima pasidžiaugti ne tik gamta, bet ir pačių užsiaugintomis daržovėmis, vaisiais. Nors didžioji dalis derliaus jau rikiuojasi sandėliuose, rūsiuose, darbo sodininkams bei daržininkams netrūks ir spalį.
Patyrę daržininkai žino, kad sėjama ne tik pavasarį, – kai kurias daržoves galima sėti ir rudenį. Kad pavasarį anksčiau galėtumėme imti ankstyvųjų daržovių derlių, prieš pat užšąlant dirvai, sėkime petražoles, krapus, salotas, morkas, kalendras, špinatus, ridikėlius, burokėlius, žieminius česnakus, mažus svogūnėlius.
Prieš sėją paruoškime lysves aukštesnėje dirvos vietoje, iš anksto išrėžkime griovelius ir sėkime tik tada, kai jau ims šalti žemė. Pasėtas grioveliuose sėklas pridenkime durpėmis arba lengvomis žemėmis. Svarbiausia pasėti taip, kad rudenį nespėtų sudygti.
Rekomenduotina sėti nusistovėjus nuolatinėms, ne didesnėms nei 3 laipsnių šalnoms. Špinatus galima sėti ir anksčiau, jų lapams šalnos jokių bėdų nepridaro. Svogūnai ir česnakai sodinami anksčiausiai, nes jie iki žiemos turi suspėti užsiauginti stiprią šaknų sistemą.
Pabaigus nuimti pomidorų derlių, reikėtų išvalyti šiltnamius: išrauti ir sunaikinti likusius augalus, piktžoles, dezinfekuoti rėmus, perkasti žemę. Iki mėnesio vidurio pasisodinkite žieminių česnakų, šiek tiek svogūnų sėjinukų. Anksti pavasarį turėsite laiškų, o ropelių irgi anksčiau.
Atvėsus orams, laikas kasti burokėlius, morkas, salierus, geltekles, pastarnokus. Dalį pastarnokų ir gelteklių galima palikti lysvėje, tik juos reikia apmulčiuoti žiemai durpėmis. Galėsite pavasarį išsikasti ir valgyti kaip šviežius. Šakniavaisines daržoves tuojau pat kaupuokite ir neškite į rūsį, nes apvytusios greitai pradeda pūti. Jų šakniavaisius sudėkite į dėžes ir susluoksniuokite su smėliu arba vidutinio drėgnumo durpėmis. Nenaudokite durpių arba smėlio, kuriame šakniavaisiai buvo laikomi pernai.

Tęsinį skaitykite 2017 10 04 „Utenyje“

Galvos skausmas sode: kaip kovoti su nepageidaujamais „svečiais“

Kurmiai įsikuria
derlinguose dirvožemiuose
Įsibėgėjus vasarai galima džiaugtis sodo smaragdine žaluma, įvairiaspalviais gėlių žiedais, puoselėti darže augančias daržoves, uogas. Deja, kartais džiaugsmą užgožia rūpestis – nekviesti „svečiai“ – kurmiai.
Jų ypač nemėgsta dekoratyvinių pievelių savininkai, nes kurmiarausiai gadina vaizdą. Kaip juos „išprašyti“? Vieno efektyvaus būdo nėra. Specialistai sako, kad efektyviausias būdas – gaudyti spąstais. Tik reikia žinoti, kur juos įkasti. Vien pastačius ant kurmiarausio, kurmis į tuos spąstus neis. Reikia atverti urvus, įdėti spąstus. Prieš tai juos reikia palaikyti žemėje, kad šie nekvepėtų žmogumi. Kaip ir gaudant pelę, ji neturi jausti žmogaus kvapo. Juk kurmiai turi labai jautrią uoslę.
Vidutiniškai viename hektare žemės gali būti apie aštuonis kurmius. Tai priklauso nuo maisto kiekio, dirvos struktūros. Kurmiai yra gana ėdrūs gyvūnai, maitinasi įvairiais bestuburiais – sliekais, lervomis, kurkliais, vikšrais ir kitais vabzdžiais. Šie akli gyvūnai tiesioginio pavojaus augalams nesukelia, tiesa, rausdami gali pažeisti augalų šaknis, žemėmis užversti smulkesnius augalus. Kita vertus, rausdamas kurmis purena dirvožemį. Dažniausiai kurmiai įsikuria derlingose dirvose, o smėlingų dirvožemių nemėgsta, tad sklype atsiradus kurmiui bent jau žinosite, kad jūsų kiemo dirvožemis yra puiki vieta įvairiems augalams auginti.
Įvairiuose socialiniuose tinkluose sodininkai dalijasi savo patirtimi, kaip pavyko atsikratyti „bičiulystės“ su nekviestais „svečiais“. Vienas patarimų – kurmiams „nepatogios“ priemonės: varpeliai, malūnėliai, skambantys, judantys, vibruojantys daiktai... Kurmiai pasižymi puikia klausa, todėl jiems nepatinka triukšmas. Dar vienas draugiškas būdas išprašyti kurmius – įkasti į žemę (45 laipsnių kampu) plastmasinį ar stiklinį butelį arba skardinę, nes juose švilps vėjas, o toks triukšmas kurmiams visai nemalonus. Šio metodo trūkumas – buteliai ar skardinės sode yra matomi ir gadina vaizdą.
Yra būdas, kai į urvelius žmonės deda silkės galvų ar pašvinkusios žalios žuvies, naftos produktuose mirkytų skudurų, mat šie gyvūnėliai turi ir puikią uoslę. Tai taip pat sumažina kurmių populiaciją, juos išbaido, bet nėra garantijos, kad po kurio laiko kurmis nesugrįš...
Požemio gyventojams nepatinka ir kai kurių augalų skleidžiamas kvapas. Daržininkai teigia jų atsikratę, kai sklypo ribas apsodino margutėmis (fritillaria), serenčiais (tagetės), narcizais, ricinmedžiais (Ricinus communis). Tokį pat efektą duoda pupų siena. Galima į urvus prikaišioti serenčių šakelių. Į juos taip pat siūloma pilti česnakų, tujų šakelių nuoviro.
Daugumai sodininkų labai patiko kurmių baidymas kiaušinių lukštais. Kiaušinių lukštus reikia išdžiovinti ir sutrynus įberti jų į kiekvieną kurmiarausį – po poros mėnesių kurmių jūsų sode neliks nė kvapo. Ne vienas sodininkas yra pažymėjęs, kad vienas veiksmingiausių būdų – naminis gyvūnas. Jei dar neturite katės – laikas įsigyti, nes ji pasižymi puikiais medžiotojo instinktais ir tikrai pasirūpins, kad jos teritorijoje nepasirodytų neprašytas svečias.

Tęsinį skaitykite 2017 07 15 „Utenyje“

Uteniškiai kol kas išlieka ištikimi tradicinėms daržovėms

Vis dažniau pirkėjų pasirinkimui įtakos turi sveikos gyvensenos nuostatos. Žmonės ne tik valgo daugiau daržovių ir vaisių, bet ir patys jų užsiaugina. Žiemą augina prieskonines žoleles namuose ant palangių, o pavasarįseklos ima sodinti daržus, puošti aplinką gėlėmis.
Artėjantis daržininkystės sezonas primena, kad pats laikas pasirūpinti gėlių ir daržovių sėklomis. O tie, kurie pomidorų, paprikų, agurkų sėklas bėrė į daigyklas, jau džiaugiasi daigeliais. Parduotuvės „Žalia stotelė“ (Kauno g. 29) durys aštuntą valandą jau atvertos. Pavasarį čia pirkėjų netrūksta – tik spėk suktis.
Pardavėja Irma Špalovienė tikina, jog pirkėjams reikia visko – žemių, daigyklų, trąšų, žolės sėklų vejai, gėlių bei daržovių sėklų, svogūnėlių, gėlių daigelių. Turbūt neįsivaizduojame daržo darbų be tinkamų įrankių, tad pasirūpinti jais galima čia pat, „Žalios stotelės“ parduotuvėje. „Ne tik uteniškiai užsuka pas mus, atvažiuoja ir iš aplinkinių rajonų – Molėtų, Zarasų, – sako su pirkėjais mielai bendraujanti Irma. – Dažnai atvykę iš kitur pirkėjai pasiguodžia, kad sunkiai surado mūsų parduotuvę, nes iš toli atvažiavo.“
Uteniškiai kol kas išlieka ištikimi tradicinėms, mūsų klimato sąlygoms puikiai tinkančioms daržovėms – dažniauusia sėja pomidorus, agurkus, ridikėlius, salotas, morkas, burokėlius, sodina svogūnus. Ir visi nori užsiauginti patys, kad tik ne iš prekybos centro.

Read more: Uteniškiai kol kas išlieka ištikimi tradicinėms daržovėms

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas