utenis 11

Friday, February 23, 2018

Lapkritis – paskutinis rudens mėnuo, draskomas vėjo, plakamas lietaus, apgaubtas rūko, papuoštas pirmojo gruodo sidabru ir sniego lopinėliiais. Labanoro apylinkėse apie šį mėnesį kalbama taip: „Laikas margas kaip šarka ar kanapėta višta... Nei žiema, nei ruduo, nei diena, nei vakaras...“ Šimonių girios pakrašty sako, kad „lapkritis – rugsėjo anūkas, spalio sūnus, gruodžio brolis“. Senovėje šis mėnuo buvo vadinamas vėlių, priešžiemio, linabrukio, jaujinio, žąsiaplėšio, balaninio, rugdygio, gruodinio vardais.


Neretai lapkričio mėnesį pašąla, tačiau darbai sode nesibaigia. Reikia viską gerai paruošti žiemai. Derlius soduose jau senokai nuimtas, telieka viską kruopščiai sutvarkyti, į sandėlį sunešti darbo įrankius. Sugrėbstyti likusius lapus, sudėti į iškastą duobę, kur jau sumestos visos daržovių liekanos, bulvienojai.
Nuo vaismedžių nukratykite likusias mumijas (sukamštėjusius vaisius), juos taip pat užkaskite į žemę. Taip darydami, sunaikinsite ligų pradus. Nuo vaismedžių kamienų nuimkite juostas su prilipusiais kenkėjais, jas sunaikinkite, nugramdykite žievės atplaišas (jei to dar nepadarėte anksčiau), nubaltinkite vaismedžių kamienus ir prieš žiemą apriškite.
Daugelis sodininkų daro klaidą, medelius balindami pavasarį. Tačiau pavasarį, ypač kai jau sprogsta pumpurai, šis darbas nebeturi savo reikšmės. Medžius reikia nubaltinti rudenį – tokiu būdu medelių kamienai apsaugomi nuo staigių temperatūros pokyčių, nuo žievės pleišėjimų, be to sunaikinami kenkėjai ir ligų sukėlėjai. Vaismedžius baltinti reikia kalkių pienu, papildomai į jį įmaišius lipalo ar molio miltelių, arba vandens emulsiniais dažais.
Žiemą aprišalai vaismedžius gelbės ir nuo šalčio, ir nuo temperatūros svyravimų (kad nepleišėtų žievė), ir nuo kiškių bei graužikų. Vaismedžius apriškite impregnuotu popieriumi, eglišakėmis, šiaudų arba nendrių pynėmis, dviguba agroplėvele, medžiagos atraižomis. Popieriumi ar kita medžiaga kamienus reikia vynioti nuo apačios į viršų. Tada susidaro savotiškas stogelis ir pro sudūrimus ant žievės nepatenka vanduo.

Tęsinį skaitykite 2017 011 01 „Utenyje“

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas