utenis 11

Friday, February 23, 2018

Šventadienio paraštėse

Kartą tariau: „VIEŠPATIE, pasigailėk manęs, išgydyk mane, nors esu tau nusidėjęs“

Valerijus RUDZINSKAS

Be menkiausių abejonių visi sutiksime, kad sveikata – didis turtas, todėl būdami sveiki jaučiamės tarsi gyventume laimės saloje. Deja, sveikų paprastai būna gerokai mažiau nei lengviau ar sunkiau sergančių. Jau ne kartą esu minėjęs, kad ligą galime priimti ir kaip palaiminimą, ir kaip prakeikimą. Labai svarbu mūsų požiūris.
Štai daugybė šventųjų, sunkiai sirgusių ir kentėjusių begalinius skausmus, širdy niekuomet nepametė laimės salos jausenos. Dalyvaudami Kristaus kentėjime jie daugeliui tikinčiųjų ir netgi kai kuriems netikintiesiems, išmeldė kūno ir dvasios sveikatą. Nė kiek ne mažiau tikinčių žmonių ir mūsų dienomis sugeba nepalūžti ligos užklupti, įstengia suvokti savo laikinumą šioje žemėje ir visą dėmesį sutelkia ne tiek į kūno sveikatą, kiek į bendrystę su Kristumi. Iš šios bendrystės jie semiasi paguodos bei tvirtybės. Be abejo, šalia maldos, kaip pagrindinės priemonės, sergant reikia kreiptis į gydytojus. Gydytojai, kaip tvirtina Šventasis Raštas, yra iš Dievo, nes Jis juos sukūrė. Tačiau labai svarbu, kad mus gydantys gydytojai patys tikėtų Dievą ir tikėjimo šviesoje teiktų pagalbą sergantiesiems. Tuomet jų tarnystė atneša palaimą tiek ligoniams, tiek ir patiems gydytojams. Gaila, kad taip būna ne itin dažnai. Tenka sutikti visiškai Dievą netikinčių ar net priešiškai prieš Dievą, Bažnyčią, kunigus bei tikinčiuosius nusistačiusių gydytojų. Ne visuomet įmanoma gydytoją pasirinkti, todėl, kai nežinome, ar gydytojas yra tikintis, prašykime Dievą, kad Jis vadovautų gydytojo veiksmams...

tęsinį skaitykite 2018 02 17 „Utenyje“

„Kas atlaikys amžinas liepsnas?“

Valerijus RUDZINSKAS

Atsiverskime pranašo Izaijo knygą. Pranašas taikliai pamini bedievius ir nusidėjėlius: „Nusidėjėliai dreba Zione, šiurpulys krečia bedievius.“
Nusidėjėliai ir bedieviai užduoda du klausimus: „Iš mūsų kas valios ištverti ugnį pleškančią, iš mūsų kas atlaikys amžinas liepsnas?“
Tai klausimai apie pragarą. Dar vienas toks pat klausimas: kas iš pasaulio pajėgtų tai ištverti? Kas atlaikytų amžinąjį gyvenimą viską naikinančiose liepsnose? Drebulys ir šiurpas apėmė bedievius. Nusidėjėliai, kas iš mūsų įstengtų gyventi šalia visa ryjančios ugnies, šalia amžinosios liepsnos? Pažvelkime į kitą eilutę: „Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir tiesą, sako, kas per skriaudą sau pelno išspausti nenori, kas papirkas priimti atsisako, kas užsikemša ausis, kad negirdėtų kalbant apie žudymą, ir kas užmerkia savo akis, kad neregėtų pikta.“
Tačiau viso to atlikti niekas neįstengia. Tai tik darbų kelias, kuriame stokojama tikėjimo. Tai – Senojo Testamento kelias. Senasis Testamentas pasakoja, kokiu būdu įmanoma nepatekti į pragarą, t. y. – gyvenant tobulą gyvenimą. Tačiau nė vienas iš mūsų negyvename tobulai, todėl į šį kelią turime žvelgti iš Naujojo Kelio – Naujojo Testamento perspektyvų.

Tęsinį skaitykite 2018 02 10 „Utenyje“

„Įmes juos į žioruojančią krosnį“

Valerijus RUDZINSKAS

Kabėjau virš krokodilų. Jie buvo maždaug 40 žingsnių po manimi. Tad jaučiausi saugus. Tik staiga pastebėjau kažkokias žiurkes. Jos nušliaužė virve ir ėmė ją graužti. Ką visa tai reiškia?“
Sapnų aiškintojas atsakė: „Ką gi, pasakysiu, ką visa tai reiškia. Tigras – tai tavo sąžinė. Virvė – tavo gyvenimas. Žiurkės – valandos, dienos, savaitės ir mėnesiai, sugraužiantys virvę. Krokodilai apačioje – tai teismas, kuris tavęs laukia.“
Būtent taip. Negalime gyventi vien ateitimi. Dabartis – tai viskas, ką turi. Ateitis greit taps dabartimi, o dabartis netruks tapti praeitimi. Viskas, ką turi, - tai ši konkreti akimirka. Jūs esate čia ir ko gero net neįsivaizduojate, kas šią akimirką vyksta? O vyksta štai kas: senos žiurkės graužia virvę. Po to laukia teismas. Kad ir kaip norėtume, nuo jo pabėgti nepavyks. Šventajame Rašte yra tokie žodžiai: „Žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą.“
Kristus apie teismą sako, kad „ten bus verksmas ir dantų griežimas“.
Apie nepriėmusius išgelbėjimo Kristus sako, kad „įmes juos į žioruojančią krosnį“.
Kristus tars jiems: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!“
Be abejo, tvirtai tikiu, kad nė vienas pakliūti į pragarą nenorite. Tik vis pritrūksta laiko žvelgti į Tą, kuris siūlo dangų... Frederick Buechner taikliai nusako šią būseną, tvirtindamas, kad žmonės pasirengę viskam, išskyrus faktą, kad už jų aklumo tamsos šviečia didinga šviesa.

Read more: „Įmes juos į žioruojančią krosnį“

„Įmes juos į žioruojančią krosnį“

Valerijus Rudzinskas

Pragare būsite šokiruoti bei sukrėsti, nes sužinosite, kad pragaro kančios niekada nesibaigia. Gal kas nors atkakliai tikėjo, jog laikui bėgant pragaro kentėjimai liausis? Degę jame 20 milijonų metų pasakysite: „Dieve, nejaugi visa tai tęsis amžinybę?“ Ką šitaip klausinėjantys bus pamiršę? Ogi tai, jog kitados, kuomet nusidėjo, nusidėjo prieš Viešpatį, kuris gyvena per amžius. Pragare paklausite: „Kur muzika?“, „Kur juokas?“, „Kur maži vaikai?“ Patekote ten, kur nėra muzikos, nėra juoko ir nėra mažų vaikų. Patekote į žiaurią aplinką...
Kai išvykstate į karą, jame malonumų nėra. Tačiau kai kada netikėtai jūsų ausis pasiekia bičiulių juokas. Jie juokauja. O kai bičiuliai nutolsta, kitąkart išgirstate kokį nors karį, grojantį muzikos instrumentu. Arba niūniuojantį žinomą melodiją. Tai – nors ir nedidelis, tačiau giedros nuotaikos lopinėlis. Pakliuvę į pragarą, iš jo neištrūksite niekuomet. Nustebsite! Nustebsite, nes pragaras – amžinas. Ten esančiųjų maldų Dievas neišklauso. Tačiau gyvendami žemėje daugelis tvirtino, kad nenori melstis, ir nesimeldė. Pragare nuomonė pasikeitė, tačiau – per vėlai. Kas nors sakys, kad niekuomet nėra vėlu. Ar iš tiesų? Deja, Dievas į esančius pragare nekreipia jokio dėmesio. Tarsi jų iš viso nebūtų...
Ar nevertėtų stabtelti ir susimąstyti, kur ir kokie būsite po 10 milijonų metų? Būdami pragare tikėjimo akimis regėsite Naująją Jeruzalę, sklandančią virš jūsų galvų, girdėsite išsigelbėjusių giesmes. Būdami pragare šauksite: „Dieve, nekenčiu Tavęs, kad Tu pasiuntei mane į pragarą. Taip pat ir pats savęs neapkenčiu, kad čia pakliuvau. Nekenčiu pragare esančių žmonių. Nekenčiu šios vietos!“

Tęsinį skaitykite 2018 01 27 „Utenyje“

MALDA Į JĖZŲ

Blogis ima reikštis mintimis ir norais, o protas, trokštantis išgelbėjimo, turi nekreipti dėmesio į mintis, jas vydamas šalin. Dėmesį reikia sutelkti tik į maldą, o dėl to silpnėja aistros. Tai ir yra kova.
Atgailaujantis žmogus maldos vaisių nepastebi. Dievo malonė veikia slapta nuo žmogaus jo paties naudai, nes žmogus yra labai lengvai puolantis savo savimone. Besimeldžiančiajam atrodo, kad jis nedaro jokios pažangos arba kad jis darosi dar blogesnis. Jis vėl ima melstis ir vėl jam atrodo, jog tai daryti nesiseka. Mintys ir vėl yra nugenamos malda, o rezultatas – protas tokių nepasisekimų ima aptikti vis daugiau. Ir žmogus tokioje kovoje ima nusižeminti, mokosi atsiduoti Dievo valiai, o tai ir yra būtent tai, ko reikia.
Visa, kas išganinga žmogui, yra malonės sutvarkoma kaip atsakas į žmogaus pastangas nuolat melstis ir nusiteikimą siekti išganymo, nes pagal tai, kokios buvo pastangos, tokie ir pasiekimai tiek maldoje, tiek ir apskritai žmogaus išsigelbėjimo kelyje. Didis dalykas maldoje yra Kristaus žodžių išsipildymas: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės“ (Jn 3, 3), nes malonės veikiamas žmogus per maldą naujai atgimsta. Žmogus tik jokiu būdu turi neapleisti maldos.
Velnias, slapčia veikiantis širdyje, ypač bijo dėmesingos maldos, nes žino, jog per tai žmogui atsiveria visos jo gudrybės. Kai žmogus vis dažniau susikaupęs meldžiasi ir šaukiasi Kristaus vardo, tai įsitikina, kad gyventi be šių dalykų neįmanoma – kitaip priešiškos mintys akimirksniu užvaldys protą ir aistros jį pavergs.
Didžiuotis žmogui nėra dėl ko, nes kiekviena pažanga jo kelyje yra vykdoma per Dievo malonę, o ne jo paties pastangomis. O ir ši pažanga nėra dvasinių pasiekimų tobulumas, o tik proto apvalymas nuo aptemimo, sielos – nuo aistrų, apmokymas kovoje. Žmogus šito nesuprasdamas visuomet siekia save išaukštinti, nesuvokdamas, kad jo protas yra apimtas nežinojimo tamsos. Tad tu, broli ir sese, atsidėdami maldai ir dvasiniam tobulėjimui, kas nuskaidrina žmogų, tai atsiminkite. Iš pradžių apsispręskite visą savo gyvenimą atsidėti maldai, nors ir atrodytų, kad tai sunku. Sunkus yra pasiaukojimo kelias, tačiau labai saldus rojus ir sielos Jaunikis – Viešpats Kristus, o kasdienė malda – kelias pas Jį.
Prisimink, broli ir sese, kad ir kokie dideli būtų gundymai ir kaip siaubingai jie beatrodytų, jokiu būdu nenusiminkite ir nenusivilkite, verčiau visą dėmesį sutelkite į maldą. Malda – tai tarsi ramstis, į kurį žmogus gali tvirtai atsiremti, o jeigu jį ir užvaldys netinkamos mintys ar norai arba jis susigundys tuo, ką regėjo sapne ar įprastoje aplinkoje, tai prisimins maldą ir panirs į ją, kuri jam bus atrama, suteikianti pusiausvyrą, paskatinanti susitaikyti su Dievo malone ir žengti pirmyn.
Šventieji tėvai maldą, taip pat ir maldą į Jėzų, vadina „dorybių motina“, nes kokią pažangą žmogus daro maldoje, tokia pažanga atitinkamai vyksta ir ugdant kitas dorybes. Panašiai kaip kad motina rūpinasi savo vaikais, taip ir malda maitina visas dorybes, todėl meldimasis yra gelbėjimosi kelias, protą ir sielą vedantis į aukščiausią Dieviškąją išmintį.
Kada malda bus persmelkta Šventosios Dvasios veikimo, tada ir visos dorybės ims veikti Šventosios Dvasios galia, todėl verta pasistengti. Kada žmogus meldžiasi, jis prisimena Dievą, o Dievo prisiminimas liudija meilę Jam. Melsdamasis žmogus visuomet atgailauja dėl savo nuodėmių ir save suvokia kaip nusidėjėlį. Kalbėdamas maldą žmogus kovoja su blogiu ne savo niekinga jėga, bet Dievo vardu, pripažindamas savo silpnumą ir šlovindamas Dievo visagalybę. Malda žmogui atveria dvasinio proto akis, parodo nusidėjimus, slypinčius širdyje, kad visa tai suvokęs žmogus nusižemintų.
Kai žmogus suvokia savo silpnumą kovoje su blogiu, vis nuoširdžiau savo protą ima palenkti maldai ir stengiasi vis labiau atsiduoti Dievo valiai. Ir vėl šaukdamasis Dievo, kad jį apsaugotų nuo velnio, žmogus pradeda mąstyti apie mirtį, nes kova su blogiu neleidžia jos užmiršti. Nuodėmė yra mirtis, o mintis apie nuodėmę priverčia susimąstyti apie mirtį. Įsitikinęs tuo, kad per maldą yra nugalima nuodėmė, žmogus melsdamasis įgyja tvirtumo.
Malda išmoko ir didžiadvasiškumo pakeliant sielvartą, įtikindama, kad gundymai ir kančios atsiranda įgijus žinių ir siekiant išsigelbėjimo. Taip ir visos kitos dorybės ir netgi pati meilė subręsta per maldą. Šventieji tėvai, pasikliaudami nuolatine malda, kontempliuojantys tikrąsias Dievo paslaptis, maldą pavadino ramsčiu ir su įsitikinimu paaiškino: „Kas pasirems į maldą kaip ramstį, tas nenugrius, o jei nugrius – nesusižeis, bet atsikels ir eis toliau.“
Toks yra šventųjų liudijimas, ir kol šėtonas visokiausiais būdais ieško, kaip sieloje sukelti sumaištį, tegul žmogus protu būna maldoje ir lieka ramus, nes sutelkęs protą į maldą jis nugali priešą, ir ramybėje, vedamas maldos, žengia tolyn, ką ir man su mano visokeriopa negalia ir ribotu supratimu teko daugybę kartų patirti.

MALDA Į JĖZŲ

Patyrusį mokytoją labai sunku rasti, bet, veikiant Dievo malonei, jų vis dėlto dar yra mūsų laikais. Nuoširdžiai paieškok, paprašyk Dievo su ašaromis, kad Jis tau nurodytų mokytoją, neklaidinančiai išmanantį atgailos kelią. Bet atsimink, broli ir sese, kad ieškoti stebukladario neverta. Ieškok ne išoriškai patrauklaus, bet žinančiojo dvasinį kelią ir dvasines kovas, turinčiojo dvasinį protą ir reginčiojo Dangiškosios Karalystės paslaptis. Tokio, kuris galėtų įvesti tave į Dangiškąją Karalystę, esančią tavo viduje, tokio, kuris pats perėjo visus gundymus ir pažino velnišką pataikavimą su visomis jo gudrybėmis. Toks dvasios tėvas žino, kaip sunku būna širdyje nuo aistrų, kurias įaudrina velnias, žino ir gali padėti visuose sielvartuose, gali išvaduoti nuo visokių iš nusivylimo kylančių sunkumų. Tokiu žmogumi tikėk tvirtai, panašiai kaip Dievu, nes toks žmogus yra vedamas Paties Dievo.
Jeigu tokį mokytoją tau Dievas nurodys, tai priglusk prie jo visa savo širdimi ir nedrįsk kada nors būti jam neištikimas arba nepaklausyti jo žodžio. Laikyk jį pačiu Kristumi ir žinok, kad šventieji tėvai apie tai sako taip: „Jeigu pamatytum savo mokytoją miegantį arba gulintį, valgantį arba geriantį, kalbantį arba dar ką nors darantį, tai tu, būdamas silpnos sielos, nesusigundyk tuo, ką matai, nes jis už savo darbus patinka Dievui ir visa šitai jam nekenkia.“ Griežtai žinok, kad jis yra tavo darbų teisėjas, o ne tu jo, tau jo reikia, o ne jam tavęs. Jis neša tavo negalias ir pakenčia tavo savivalę, o tu būni jam kaip našta, kurią jis sutinka nešti iš meilės tau. Jame, išsiugdžiusiame tikrąjį dvasinį protą, veikia Pats Dievas, gyvenantis jo širdyje, o jo valia visuomet įtinka Dievui, nes jis gyvena vykdydamas Dievo valią. Jis, panašiai kaip ir šventieji Apaštalai, gelbėja žmones. Tai, kas tau nepatinka, priimk iš jo ir saugok kaip didžiausią vertybę. Viską, kas varžo tavo valią, priimk iš jo su džiaugsmu, nes tokiu būdu jis gydo tavo sielos žaizdas ir marina tavo valią, prikelia tavo protą ir sielą iš mirties nuodėmėje.

Tęsinį skaitykite 2018 01 06 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas