Šventadienio paraštėse

TU GALI

Details

Published: Friday, 30 November 2018 09:56

Valerijus Rudzinskas

Pasipriešinkime blogiui

Nenusiminkime, jei po maldos nesibaigia kančia. Išgyvenkime skausmą Kristaus šviesoje, garbingai papildydami Jo kentėjimus. Mokykimės iš daugelio šventųjų, kurių gyvenimas buvo paženklintas nuolatine kančia. Ir ne dėl to, kad jie būtų nusidėję, bet todėl, kad drauge su kenčiančiu Kristumi taptų paguodos šaltiniais ir tau, ir man, mokytų dalyvauti nuolatiniame pasaulio atpirkime.
*
Būkime ypač atsargūs su televizija, spauda, internetu. Šiandien šėtonas ten giliai suleido šaknis ir visa tai valdo. Dauguma informacijos turi pražūtingą užkratą, mirtiną infekciją, sėja žmonėse neviltį, nusiminimą, liūdesį, nenorą gyventi, uždarumą, pyktį, nepasitikėjimą vieni kitais. Nemanykime, kad toks tvirtinimas tėra paprasta alegorija. Nieko panašaus. Velnias piktą užkratą sėja tiesiogine prasme, todėl, kuo labiau atsiribosime nuo destruktyvios informacijos, tuo tvirčiau būsime apsaugoti.
*
Man gaila daugelio šiandienos žurnalistų, save bei visuomenę maitinančių blogiu. Jie net nesuvokia, kokiu svoriu jų širdys aplimpa šiukšlėmis ir į kokias piktojo pinkles jie patenka. Neišvengiamai jie tampa šėtono aukomis, atiduodančiomis piktajam sunaikinti ne tik save, bet ir savo vaikus. Gyvenimas pasineriant į kitų žmonių nelaimes, melą ir šmeižtą veda į neišvengiamą pražūtį.
*
Niekuomet neskubėkime tvirtinti, kad kas nors į piktojo žabangas papuolė dėl savo kaltės. Pasitaiko, ir neretai, kad Viešpats, trokšdamas ypatingo vieno ar kito žmogaus nutyrinimo ar dėl kitų, tik amžinybėje suvokiamų tikslų, leido piktojo puolimą. Kartais tai būna ženklas mums, tokio žmogaus artimiesiems, kad privalome išmokti kantrybės, atkaklumo maldoje bei didelės meilės pamoką.

Tęsinį skaitykite 2018 12 01 „Utenyje“

TU GALI

Details

Published: Friday, 09 November 2018 09:23

Slėpiniai

Dažnai noriu apsaugot tave... nuo tavęs paties. Deja, tu atkakliai keliauji savo taku manydamas, kad sugebėsi apgauti skausmingąją lemtį. Todėl širdyje liūdėdamas išleidžiu tave ir lieku laukti grįžtančio. Tik nežinau, ar beužteks tuomet jėgų įteikti tau vilties dovaną, ar tu turėsi stiprybės ją priimti ir ja džiaugtis. Noriu, kad šiame gyvenime įkoptume į mums skirtus kalnus ir nusileistume į lemties dovanotus tarpeklius, nes anapus mūsų laukia nauji siekiai. Vis dėlto prie jų nepriartėsime, kol neišspręsime uždavinių, siųstų mūsų dabarčiai.
*
Nemanyk, kad dvasinės dovanos teikia vien džiaugsmą. Tu net negali įsivaizduoti, kaip kartais būna sunku regėti tai, kas nuo daugelio akių yra paslėpta: matyti tavęs laukiantį skausmą, nuo kurio tarsi nori išsigelbėti, tačiau kartu į jį veržiesi neįstengdamas suprasti tau sakomų žodžių. Kodėl tad klausi, ką daryti, jei jau iš anksto esi nutaręs elgtis savaip? Kodėl verti žvelgti į tavo liūdesio bedugnę ir pamatyti tik vos apčiuopiamas vilties akimirkas? Todėl palaimintu vadinu tavo nežinojimą, nes jis vienintelis saugo tave nuo nevilties ir leidžia tikėti, kad būsimoji diena bus dosnesnė.

Tęsinį skaitykite 2018 11 10 „Utenyje“

TU GALI

Details

Published: Friday, 02 November 2018 09:42

Valerijus RUDZINSKAS

RAMYBĖ

Neieškokime ramybės išorėje. Jos ten nėra. Ji kantriai mūsų laukia pasislėpusi širdies kertelėje. Todėl jei siela bus tyra, o iš širdies išginsime baimę, jokia destruktyvi šio pasaulio jėga neturės mums galios. Tad pastangos išsaugoti ramybę tebus kasdienis mūsų rūpestis, nes jei šiandien mes ją kuriame ir palaikome, ryt neturėsime dėl ko rūpintis.
*
Žinau, kiek daug energijos iš tavęs reikalauja kasdieniai rūpesčiai. Iš tiesų pasaulis, kuriame gyvename, – realus. Bet kai tu pakilsi aukščiau jo, pamatysi, kad jis – tik iliuzija, tikrai neverta tiek tavo jėgų ir pastangų. Todėl pakviesk į savo namus ramybę, atveriančią amžinosios realybės paslaptis, gimusias Dievo išmintyje.
*
Vienas didžiausių stebuklų, kurį gali patirti, – gydanti tylos slėpinių kalba. Jei tad nori išgirsti tylos balsą, ištirk, kiek švari tavo širdis. Jei iš tiesų trokšti, kad Viešpats įžiebtų tylos šviesą tavo širdyje, privalai ją tinkamai parengti. Pasitikrink, ar tavo namuose nešeimininkauja priešai, kuriems tu tarnauji? Jei taip, tuomet klausiu: kodėl tu tapai ištikimas ne Dievui, o Jo priešams? Kodėl leidi jų keliamam triukšmui slopinti sąžinės balsą?

Tęsinį skaitykite 2018 11 03

TU GALI

Details

Published: Friday, 26 October 2018 08:48

Valerijus Rudzinskas

BROLIAMS

Tegul vidinė ramybė išaugina kasdienybę pranokstančių siekių medį, kurio pavėsyje pavargusi širdis suras atgaivą. Tegul tarpusavio meilės palaima veda į minčių ir darbų vienybę, kad troškimas būti kartu ir darbuotis ne blėstų, o kasdien vis labiau įsiliepsnotų. Tegul niekada tarp brolių nebus konkurencijos. Atminkite: žmonės, kurie iš tiesų ko nors pasiekė, – nelenktyniauja. Savo siekių iškiliajame skrydyje išmokite nusileisti tiek į savo, tiek į kito žmogaus praradimų bedugnę ir nurimkite tyloje. Kad iš tiesų Viešpaties šviesa atskleidė jums amžinybės slėpinius, bus galima sakyti tada, kai išmoksite pripažinti savo žemumas. Tai visuomet apsaugos nuo noro prieš kitus pasididžiuoti siekiais ar laimėjimais, nes kol žmoguje išlieka noras pasakoti apie pasiektas aukštumas, jis dar nėra nieko pasiekęs.
*
Išmintingas brolis, net jei įgytų mirusiųjų prikėlimo, stebuklų darymo ar kitas ypatingas dovanas, nė akimirką nenustoja tikėti, kad viso to priežastis – jo dvasios tėvo maldos bei brolių užtarimas. Todėl bet koks pasikėlimas puikybėn jam yra tolimas ir svetimas. Tad jei ką nors pasiekiame padedant kitiems – didžiuotis pagrindo niekuomet neturime. Deja, nedaug sutikau pamilusių šią išmintį.
*
Ką galiu pasakyti nesutariantiems broliams? Tūkstantmetė vienuolijų išmintis byloja, kad jei kuris brolis užsispirdavo prieš kitą, jam drausdavo valgyti tol, kol susitaikydavo, arba, jei širdies pozicijos nepakeisdavo, būdavo išvaromas iš vienuolijos.

Tęsinį skaitykite 2018 10 27 „Utenyje“

TU GALI

Details

Published: Friday, 19 October 2018 08:44

Valerijus Rudzinskas

BROLIAMS

Kai būsi savo dvasios tėvo baramas ir pajusi, kad tavo tikėjimas ir meilė jam didėja, žinok: Šventoji Dvasia apsigyveno tavo širdyje, o Aukščiausiojo malonė tave apšvietė. Vis dėlto niekada nesididžiuok, jei tvirtai pakeli tokius bandymus. Priešingai, atgailauk, kad padarei kažką, dėl ko buvai baramas. Todėl nesibaisėk ir nesistebėk, kai pasakysiu tau tai, ką man liudija pirmųjų amžių Bažnyčios tėvai: geriau nusidėk Dievui negu savo dvasios tėvui. Nes jei tu įžeidei Dievą, tai dvasios tėvas mus gali su Juo sutaikyti, o jei tu įskaudinsi dvasios tėvą, tuomet jau nebeturėsi nieko, kas tave užtartų Viešpaties akyse, – taip teigia pašvęstojo gyvenimo patirtis, pasiekusi mus iš šimtmečių klodų ir niekada nesenstanti.
*
Bažnyčios tėvai atkakliai ragina niekada nesistengti ištrūkti iš rankų to, kuris tave atvedė pas Viešpatį, nes per visą savo gyvenimą niekam kitam tu neturi reikšti tokios pagarbos ir meilės, kaip tam, kuris tau padėjo tapti Dievo vaiku. Jis – svarbiausias tavo tikėjimo kelionės palydovas, kurį pametęs į Dangų nenukeliausi. Net jei tapsi keliskart tobulesnis už jį ar įsitikinsi, kad jo silpnybės gausesnės už dorybes, atmink: ir tada didžiausias tavo uždavinys – branginti jį ir mylėti labiau už save patį.
*
Atsisakymas pasaulio – tai sąmoningas atsižadėjimas to, kas materialu, ko taip uoliai siekia pasaulio žmonės. Šis atsisakymas veda prie amžinųjų ir neišsenkamų turtų šaltinio.