utenis 11

Monday, November 19, 2018

Valerijus RUDZINSKAS

Kas yra pragaras? Biblija sako, kad pragaras – tai aimanų, verksmo ir dantų griežimo vieta. Biblija tvirtina, kad pragaras – reali vieta. Pragaras – tai ne sutrikusios vaizduotės padarinys.
Jūs paklausite, kur yra pragaras? Vienas žmogus paklausė krikščionį: „Jei yra pragaras, tuomet kur jis yra?“ Krikščionis atsakė: „Jis yra gyvenimo, nugyvento be Kristaus, pabaigoje.“ Tai – geras atsakymas...
Vienuolis basasis karmelitas šv. Juozapo Jonas Marija savo Gerosios mirties vadovėlyje (1665 m.) pateikė aštuonias gana dažnai aptinkamas juslių kančias: lytėjimo (baisus karštis), skonio (alkis, dūmai), kvapo (smarvė), klausos (triukšmas), regėjimo (velniai ir pabaisos), atminties (malonių atsiminimų neprisiminimas), sąmonės (Dievo praradimo amžinai supratimas), valios (nuolatinė nea­pykanta viskam).
Mykolas Alšauskis, xviii a. vid. aprašydamas pragarą, vardijo aštuonias didžiausias kančias – didžiulį karštį, didelį šaltį, gausybę kandančių kirminų, baisią smarvę ir dūmus, nuolatinį alkio pojūtį, tamsą, nesibaigiančią velnių buvimo šalia baimę ir Dievo užtarimo praradimą.
Pragaro baimė – išganinga priemonė nuolat atminti mirtį ir tinkamai jai pasiruošti...
Mindaugas Paknys monografijoje „Mirtis LDK kultūroje“ („Aidai“, 2008) nuodugniai išnagrinėjo ankstesnių laikų lietuvių ir kitų Europos tautų atsakomybę rengiantis mirčiai ir pastangas nepakliūti į pragarą...
Anot M. Paknio, krikščionybėje nuolat deklaruojamas žmogaus gyvenimo trum­palaikiškumas, o mirtis suprantama kaip natūralus perėjimas į amžinąjį gyvenimą. Vis dėlto dažniausiai būsimos mirties kančios neapraudamos, dėl jų neverkšlenama – atvirkščiai, stengiamasi save ir kitus padrąsinti.
Mirties baimė egzistavo visais laikais, religija arba savitaiga padėdavo ją slopinti, tačiau vargu ar pavykdavo visiškai įveikti, nors Šventasis Raštas vienareikšmiškai tvirtina, kad „žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą.“
Baroko epo­choje mirties baimė dėl apraiškų įvairovės, kar­tais prieštaringų vertinimų ypač sustiprėja. Dera išskirti baimę dėl artėjančių fizinių kančių ir pomirtinės būklės nežinojimo, taip pat baimę dėl nuodėmių ir galimų pragaro kančių.


Kitaip tariant, tai dar šv. Augustino nurodytos dvi mirtys – fizinė ir dvasinė, abiejų bijoma. Baroko laikotarpiu ta dvejopa baimė tarsi papildo viena kitą – kasdien mąstydamas apie mirtį, tokiu būdu žmogus tikisi išvengti sielos mirties, o artėjant paskutinėms minutėms bijoma fizinių išgyvenimų.
Tai, kad kartais nuo baimės apsisaugoti nepadėdavo nė nuojautą sustiprinantys artė­jančios mirties ženklai, rodo Alberto Stanislovo Radvilos pamokslininko jėzuito Luko Šulco mirtis.
Jam buvo stebuklin­gai pranešta apie mirtį prieš dvi dienas. Didįjį ketvirtadienį jis išvydęs dvi būtybes baltomis albomis, kurios pranešė, kad jis mirsiąs po dviejų dienų. Jėzuitas labai susijaudino, tuoj pat šią žinią pasakė rektoriui, nubėgęs prie Kristaus kapo balsu raudojo, kad nepamatysiąs Kristaus Prisikėlimo šventės. Ir iš tikrųjų – dar prieš Velykas, Didįjį šeštadienį, jį ištiko apopleksija, vėliau paralyžius, o vakare žmogus mirė...
Vis dėlto tokią žinią turėtume laikyti palaiminta, nes žmogus, jausdamas besiartinančią mirtį, turi dėkingą progą tobulai susitaikyti su Viešpačiu, priimti Jį į savo širdį ir laukti šlovingo iškeliavimo į Tėvo namus... Biblija atskleidžia, kad tai yra gerai ir svarbu: „Tikėdamas Jokūbas mirties valandą palaimino kiekvieną Juozapo sūnų ir pagarbino, atsirėmęs į savo lazdos drūtgalį. Tikėdamas merdintis Juozapas užsiminė apie Izraelio vaikų iškeliavimą ir davė nurodymų dėl savo palaikų.“
Jei visi gyvenimo keliai veda ten pat, nėra esmi­nio skirtumo, kurį kelią rinksimės. Tačiau jei keliai veda į priešingas puses – į amžiną palaimą arba į amžiną kančią, į neįsivaizduojamą šlovę arba į neįsivaizduojamą tragediją, jeigu dvasiniai kūno ir dva­sios keliai yra tikrai ir objektyviai skirtingi ir jeigu tie keliai veda į tikrai ir objektyviai skirtingas vietas, tarsi į skirtingus miestus ar skirtin­gas matematines išvadas, – tada gyvenimas yra gyvybės ar mirties reikalas, skustuvo ašmenys, ir be galo svarbu, kokius kelius mes pasirinksime...

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kirpeja1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

1410 metų liepos 14 dienos vakaras netoli Griunvaldo (Žalgirio). Prie laužo tyliai sėdi žemaičių kariai ir ruošiasi rytdienos mūšiui. Jie neskubėdami ardo iš priekio savo vielinius šarvuotus marškinius ir vėl juos suriša paprastu siūlu.Paskui skydų viršuje daro dideles plačias įpjovas ir dailiai užlipdo jas duonos minkštimu. Visi susikaupę darbuojasi nekreipdami dėmesio į kitų pulkų karius, kurie matydami tokį užsiėmimą gūžčioja pečiais ir sukinėja pirštus prie smilkinių.
Po Žalgirio mūšio vokiečių kronikos rašė: „Ir tada iš miško rėkdami lyg velniai išlėkė pagonių žemaičių pulkai. Jie iš įsiūčio dantimis graužė skydus lyg duoną ir lengvai lyg ploną medžiagą plikomis rankomis draskė storus grandininius marškinius ant krūtinių. Vokiečių riteriai, pamatę tą vaizdą, paklaikę iš baimės leidosi bėgti...“

suopirkimas

Pigiai IŠNUOMOJAMOS komercinės patalpos miesto centre, 1 a. Tinka parduotuvei, biurui, paslaugoms teikti.
    Tel. (8-614) 64501.

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 PARDUODAMAS nedidelis medinis namas miško apsuptyje, netoli Utenos. Yra elektra, tvenkinys, 23 arai kitos paskirties žemės. Tel. 612 46340

 

PARDUODAME auginti dvi telyčaites 3 savaičių ir vieną 2 mėn. Tel. 8 686 61521

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas. Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas