utenis 11

Friday, February 23, 2018

Valerijus RUDZINSKAS

Kabėjau virš krokodilų. Jie buvo maždaug 40 žingsnių po manimi. Tad jaučiausi saugus. Tik staiga pastebėjau kažkokias žiurkes. Jos nušliaužė virve ir ėmė ją graužti. Ką visa tai reiškia?“
Sapnų aiškintojas atsakė: „Ką gi, pasakysiu, ką visa tai reiškia. Tigras – tai tavo sąžinė. Virvė – tavo gyvenimas. Žiurkės – valandos, dienos, savaitės ir mėnesiai, sugraužiantys virvę. Krokodilai apačioje – tai teismas, kuris tavęs laukia.“
Būtent taip. Negalime gyventi vien ateitimi. Dabartis – tai viskas, ką turi. Ateitis greit taps dabartimi, o dabartis netruks tapti praeitimi. Viskas, ką turi, - tai ši konkreti akimirka. Jūs esate čia ir ko gero net neįsivaizduojate, kas šią akimirką vyksta? O vyksta štai kas: senos žiurkės graužia virvę. Po to laukia teismas. Kad ir kaip norėtume, nuo jo pabėgti nepavyks. Šventajame Rašte yra tokie žodžiai: „Žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą.“
Kristus apie teismą sako, kad „ten bus verksmas ir dantų griežimas“.
Apie nepriėmusius išgelbėjimo Kristus sako, kad „įmes juos į žioruojančią krosnį“.
Kristus tars jiems: „Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!“
Be abejo, tvirtai tikiu, kad nė vienas pakliūti į pragarą nenorite. Tik vis pritrūksta laiko žvelgti į Tą, kuris siūlo dangų... Frederick Buechner taikliai nusako šią būseną, tvirtindamas, kad žmonės pasirengę viskam, išskyrus faktą, kad už jų aklumo tamsos šviečia didinga šviesa.


Jie pasiren­gę toliau lenkti nugaras ir be galo, nieko nematydami, arti tą patį lauką, bet tik nusimušę į skrynią pirštus pa­stebi, jog lauke užkastas lobis, už kurį galima nusi­pirkti visą miestą. Jie pasirengę susidurti su Dievu, kuris diktuoja sąlygas, bet ne su Dievu, kuris už va­landos darbą moka dienos užmokestį. Jie pasiruošę dangaus karalystei didumo kaip garstyčios grūdas, bet nepastebi jos, virtusios milžinišku plačiašakiu medžiu, kurio šakose paukščiai čiulba Mocartą...
Galima pridurti, kad toks nepasiruošimas artimas rengimuisi keliauti į pragarą. Tačiau Dievas nenori mūsų pasmerkimo. Jis dovanojo mums dabarties akimirką, kuomet dar nėra vėlu priimti Dievą į širdis. „Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!“ Ne kada nors, bet dabar! Suvokime dabarties svarbą! Ne veltui apaštalas ragina: „Jei šiandien išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių.“ Dievas kviečia mus susitaikyti, trokšdamas, kad prisipažintume, jog esame nusidėję, ir gautume atleidimą, kurį Dievo Gailestingumas nori dovanoti nieko nelaukdamas...
„Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ Nemanykime, kad esame be nuodėmės. Tik nuodėmes reikia pastebėti, o pastebėjus – išpažinti. Liūdniausia, kai tenka išgirsti tvirtinimus, jog tas ar anas „nenusideda“. Tačiau Šventasis Raštas sako kitaip: „Jei sakytume, kad nesame nusidėję, darytume jį melagiu, ir nebūtų mumyse jo žodžio.“
Šventasis kun. Mykolas Sopočka kitados rašė, jog kaip laivas privalo būti šiek tiek nugrimzdęs į vandenį, kad neapvirstų, taip Dievas leidžia mums šiek tiek nugrimzti į pagundos vargą, kad išlaikytų mus nuolankius... Toks pagundos vargas yra išganingas tikinčiam žmogui. Apaštalas Jonas sako: „O jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų. Jis yra permaldavimas už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio.“
Dangiškojo Tėvo Akivaizdoje keliame savo širdis, dėkodami už beribį Gailestingumą ir tariame: „Dangiškasis Tėve, dėkojame Tau, kad mūsų išgelbėti atsiuntei Savo Sūnų – Tavąjį Gailestingumą. Išpažįstame, kad esame nusidėję ir labai gailimės, melsdami atleidimo. Jėzų Kristų – Tavąjį Gailestingumą – priimame kaip asmeninį Viešpatį ir Gelbėtoją, per Jį į Tavo rankas sudėdami visą savo gyvenimą ir besąlygiškai pasitikėdami Tavo Gailestingumu.“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

Reklama

No tabs to display

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev
No tabs to display

Dienos anekdotas

Pokalbis ligoninėje: „Pasiruoškite blogiausiam!“ – „Gydytojau, aš mirsiu?“ – „Ne, rytoj – į darbą!“
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute: „Tai kur važiuojate?“ – „Į kapines, vaikeli...“ – „Aš irgi namo važiuoju.“
Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
„Ašara – tai ašarų liaukos išskiriamas skystis“, – parašė pirmūnė Marytė.
„Ašara – tai sielos lašas“, – parašė klasės poetė Diana.
„Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams“, – parašė Petriukas.
Naujasis rusas susilaužė ranką. Ateina pas daktarą, tas apžiūri ir sako: „Na, ką... Reikės dėti gipsą...“ – „Kam gipsą? Dėk marmurą, aš moku!“

Moteris Ukmergėje išsinuomotų mažą, atskirą kambarį pas šeimininkus nuosavame name su daliniais patogumais.

Tel. 8 675 12295

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas