utenis 11

Tuesday, August 21, 2018

Šventadienio paraštėse

„Įmes juos į žioruojančią krosnį“

Valerijus Rudzinskas

Pragare būsite šokiruoti bei sukrėsti, nes sužinosite, kad pragaro kančios niekada nesibaigia. Gal kas nors atkakliai tikėjo, jog laikui bėgant pragaro kentėjimai liausis? Degę jame 20 milijonų metų pasakysite: „Dieve, nejaugi visa tai tęsis amžinybę?“ Ką šitaip klausinėjantys bus pamiršę? Ogi tai, jog kitados, kuomet nusidėjo, nusidėjo prieš Viešpatį, kuris gyvena per amžius. Pragare paklausite: „Kur muzika?“, „Kur juokas?“, „Kur maži vaikai?“ Patekote ten, kur nėra muzikos, nėra juoko ir nėra mažų vaikų. Patekote į žiaurią aplinką...
Kai išvykstate į karą, jame malonumų nėra. Tačiau kai kada netikėtai jūsų ausis pasiekia bičiulių juokas. Jie juokauja. O kai bičiuliai nutolsta, kitąkart išgirstate kokį nors karį, grojantį muzikos instrumentu. Arba niūniuojantį žinomą melodiją. Tai – nors ir nedidelis, tačiau giedros nuotaikos lopinėlis. Pakliuvę į pragarą, iš jo neištrūksite niekuomet. Nustebsite! Nustebsite, nes pragaras – amžinas. Ten esančiųjų maldų Dievas neišklauso. Tačiau gyvendami žemėje daugelis tvirtino, kad nenori melstis, ir nesimeldė. Pragare nuomonė pasikeitė, tačiau – per vėlai. Kas nors sakys, kad niekuomet nėra vėlu. Ar iš tiesų? Deja, Dievas į esančius pragare nekreipia jokio dėmesio. Tarsi jų iš viso nebūtų...
Ar nevertėtų stabtelti ir susimąstyti, kur ir kokie būsite po 10 milijonų metų? Būdami pragare tikėjimo akimis regėsite Naująją Jeruzalę, sklandančią virš jūsų galvų, girdėsite išsigelbėjusių giesmes. Būdami pragare šauksite: „Dieve, nekenčiu Tavęs, kad Tu pasiuntei mane į pragarą. Taip pat ir pats savęs neapkenčiu, kad čia pakliuvau. Nekenčiu pragare esančių žmonių. Nekenčiu šios vietos!“

Tęsinį skaitykite 2018 01 27 „Utenyje“

MALDA Į JĖZŲ

Blogis ima reikštis mintimis ir norais, o protas, trokštantis išgelbėjimo, turi nekreipti dėmesio į mintis, jas vydamas šalin. Dėmesį reikia sutelkti tik į maldą, o dėl to silpnėja aistros. Tai ir yra kova.
Atgailaujantis žmogus maldos vaisių nepastebi. Dievo malonė veikia slapta nuo žmogaus jo paties naudai, nes žmogus yra labai lengvai puolantis savo savimone. Besimeldžiančiajam atrodo, kad jis nedaro jokios pažangos arba kad jis darosi dar blogesnis. Jis vėl ima melstis ir vėl jam atrodo, jog tai daryti nesiseka. Mintys ir vėl yra nugenamos malda, o rezultatas – protas tokių nepasisekimų ima aptikti vis daugiau. Ir žmogus tokioje kovoje ima nusižeminti, mokosi atsiduoti Dievo valiai, o tai ir yra būtent tai, ko reikia.
Visa, kas išganinga žmogui, yra malonės sutvarkoma kaip atsakas į žmogaus pastangas nuolat melstis ir nusiteikimą siekti išganymo, nes pagal tai, kokios buvo pastangos, tokie ir pasiekimai tiek maldoje, tiek ir apskritai žmogaus išsigelbėjimo kelyje. Didis dalykas maldoje yra Kristaus žodžių išsipildymas: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės“ (Jn 3, 3), nes malonės veikiamas žmogus per maldą naujai atgimsta. Žmogus tik jokiu būdu turi neapleisti maldos.
Velnias, slapčia veikiantis širdyje, ypač bijo dėmesingos maldos, nes žino, jog per tai žmogui atsiveria visos jo gudrybės. Kai žmogus vis dažniau susikaupęs meldžiasi ir šaukiasi Kristaus vardo, tai įsitikina, kad gyventi be šių dalykų neįmanoma – kitaip priešiškos mintys akimirksniu užvaldys protą ir aistros jį pavergs.
Didžiuotis žmogui nėra dėl ko, nes kiekviena pažanga jo kelyje yra vykdoma per Dievo malonę, o ne jo paties pastangomis. O ir ši pažanga nėra dvasinių pasiekimų tobulumas, o tik proto apvalymas nuo aptemimo, sielos – nuo aistrų, apmokymas kovoje. Žmogus šito nesuprasdamas visuomet siekia save išaukštinti, nesuvokdamas, kad jo protas yra apimtas nežinojimo tamsos. Tad tu, broli ir sese, atsidėdami maldai ir dvasiniam tobulėjimui, kas nuskaidrina žmogų, tai atsiminkite. Iš pradžių apsispręskite visą savo gyvenimą atsidėti maldai, nors ir atrodytų, kad tai sunku. Sunkus yra pasiaukojimo kelias, tačiau labai saldus rojus ir sielos Jaunikis – Viešpats Kristus, o kasdienė malda – kelias pas Jį.
Prisimink, broli ir sese, kad ir kokie dideli būtų gundymai ir kaip siaubingai jie beatrodytų, jokiu būdu nenusiminkite ir nenusivilkite, verčiau visą dėmesį sutelkite į maldą. Malda – tai tarsi ramstis, į kurį žmogus gali tvirtai atsiremti, o jeigu jį ir užvaldys netinkamos mintys ar norai arba jis susigundys tuo, ką regėjo sapne ar įprastoje aplinkoje, tai prisimins maldą ir panirs į ją, kuri jam bus atrama, suteikianti pusiausvyrą, paskatinanti susitaikyti su Dievo malone ir žengti pirmyn.
Šventieji tėvai maldą, taip pat ir maldą į Jėzų, vadina „dorybių motina“, nes kokią pažangą žmogus daro maldoje, tokia pažanga atitinkamai vyksta ir ugdant kitas dorybes. Panašiai kaip kad motina rūpinasi savo vaikais, taip ir malda maitina visas dorybes, todėl meldimasis yra gelbėjimosi kelias, protą ir sielą vedantis į aukščiausią Dieviškąją išmintį.
Kada malda bus persmelkta Šventosios Dvasios veikimo, tada ir visos dorybės ims veikti Šventosios Dvasios galia, todėl verta pasistengti. Kada žmogus meldžiasi, jis prisimena Dievą, o Dievo prisiminimas liudija meilę Jam. Melsdamasis žmogus visuomet atgailauja dėl savo nuodėmių ir save suvokia kaip nusidėjėlį. Kalbėdamas maldą žmogus kovoja su blogiu ne savo niekinga jėga, bet Dievo vardu, pripažindamas savo silpnumą ir šlovindamas Dievo visagalybę. Malda žmogui atveria dvasinio proto akis, parodo nusidėjimus, slypinčius širdyje, kad visa tai suvokęs žmogus nusižemintų.
Kai žmogus suvokia savo silpnumą kovoje su blogiu, vis nuoširdžiau savo protą ima palenkti maldai ir stengiasi vis labiau atsiduoti Dievo valiai. Ir vėl šaukdamasis Dievo, kad jį apsaugotų nuo velnio, žmogus pradeda mąstyti apie mirtį, nes kova su blogiu neleidžia jos užmiršti. Nuodėmė yra mirtis, o mintis apie nuodėmę priverčia susimąstyti apie mirtį. Įsitikinęs tuo, kad per maldą yra nugalima nuodėmė, žmogus melsdamasis įgyja tvirtumo.
Malda išmoko ir didžiadvasiškumo pakeliant sielvartą, įtikindama, kad gundymai ir kančios atsiranda įgijus žinių ir siekiant išsigelbėjimo. Taip ir visos kitos dorybės ir netgi pati meilė subręsta per maldą. Šventieji tėvai, pasikliaudami nuolatine malda, kontempliuojantys tikrąsias Dievo paslaptis, maldą pavadino ramsčiu ir su įsitikinimu paaiškino: „Kas pasirems į maldą kaip ramstį, tas nenugrius, o jei nugrius – nesusižeis, bet atsikels ir eis toliau.“
Toks yra šventųjų liudijimas, ir kol šėtonas visokiausiais būdais ieško, kaip sieloje sukelti sumaištį, tegul žmogus protu būna maldoje ir lieka ramus, nes sutelkęs protą į maldą jis nugali priešą, ir ramybėje, vedamas maldos, žengia tolyn, ką ir man su mano visokeriopa negalia ir ribotu supratimu teko daugybę kartų patirti.

MALDA Į JĖZŲ

Patyrusį mokytoją labai sunku rasti, bet, veikiant Dievo malonei, jų vis dėlto dar yra mūsų laikais. Nuoširdžiai paieškok, paprašyk Dievo su ašaromis, kad Jis tau nurodytų mokytoją, neklaidinančiai išmanantį atgailos kelią. Bet atsimink, broli ir sese, kad ieškoti stebukladario neverta. Ieškok ne išoriškai patrauklaus, bet žinančiojo dvasinį kelią ir dvasines kovas, turinčiojo dvasinį protą ir reginčiojo Dangiškosios Karalystės paslaptis. Tokio, kuris galėtų įvesti tave į Dangiškąją Karalystę, esančią tavo viduje, tokio, kuris pats perėjo visus gundymus ir pažino velnišką pataikavimą su visomis jo gudrybėmis. Toks dvasios tėvas žino, kaip sunku būna širdyje nuo aistrų, kurias įaudrina velnias, žino ir gali padėti visuose sielvartuose, gali išvaduoti nuo visokių iš nusivylimo kylančių sunkumų. Tokiu žmogumi tikėk tvirtai, panašiai kaip Dievu, nes toks žmogus yra vedamas Paties Dievo.
Jeigu tokį mokytoją tau Dievas nurodys, tai priglusk prie jo visa savo širdimi ir nedrįsk kada nors būti jam neištikimas arba nepaklausyti jo žodžio. Laikyk jį pačiu Kristumi ir žinok, kad šventieji tėvai apie tai sako taip: „Jeigu pamatytum savo mokytoją miegantį arba gulintį, valgantį arba geriantį, kalbantį arba dar ką nors darantį, tai tu, būdamas silpnos sielos, nesusigundyk tuo, ką matai, nes jis už savo darbus patinka Dievui ir visa šitai jam nekenkia.“ Griežtai žinok, kad jis yra tavo darbų teisėjas, o ne tu jo, tau jo reikia, o ne jam tavęs. Jis neša tavo negalias ir pakenčia tavo savivalę, o tu būni jam kaip našta, kurią jis sutinka nešti iš meilės tau. Jame, išsiugdžiusiame tikrąjį dvasinį protą, veikia Pats Dievas, gyvenantis jo širdyje, o jo valia visuomet įtinka Dievui, nes jis gyvena vykdydamas Dievo valią. Jis, panašiai kaip ir šventieji Apaštalai, gelbėja žmones. Tai, kas tau nepatinka, priimk iš jo ir saugok kaip didžiausią vertybę. Viską, kas varžo tavo valią, priimk iš jo su džiaugsmu, nes tokiu būdu jis gydo tavo sielos žaizdas ir marina tavo valią, prikelia tavo protą ir sielą iš mirties nuodėmėje.

Tęsinį skaitykite 2018 01 06 „Utenyje“

MALDA Į JĖZŲ

Malda į Jėzų turi sudaryti vienuoliškojo gyvenimo esmę. Taip pat ji būtina ir visiems pasauliečiams, nes atmintyje neturint Dievo vardo niekam neįmanoma išsigelbėti.
Atrodo, toks paprastas dalykas kartoti trumpą maldą, tačiau tikrovėje jis pasirodo ne toks jau ir lengvas. Malda turi atskirus etapus, vadinamus žodine, kuriama protu, kuriama protu ir širdimi, proto ir širdies savaimine, tyra proto ir širdies bei regimąja maldomis. Kiekviename maldos etape reikalingi patyrusio asmens paaiškinimai. Supažindinti su kiekvienu iš jų yra labai svarbu, nes per tobulą maldą Viešpats mus veda į išganymą, iš Savo malonės pateikdamas visa, kas mums yra būtina. Tam yra reikalingas mokytojas, kuris būtų perėjęs ne tik pradines maldos stadijas, bet ir sugebėtų melstis regimąja malda, kuris galėtų lengvai ir be žalos pamokyti, kaip atsispirti visiems gundymams. Pats gundytas, jis iš patirties žino, kada ir kokie gundymai laukia besigelbėjančiojo. Toks mokytojas apie kiekvieną gundymą perspės, patars, ką ir kaip reikia daryti, kad būtų išvengta klaidos, paaiškins, kaip atpažinti velnišką gudrybę demonams puolant iš „kairės“, ir patars, ką daryti, kai demonai, apsimetę gėriu, sėlins iš „dešinės“.
Deja! Vieni neturi laiko ir noro maldai pajungti žodžius, protą ir širdį, kiti, turėdami noro, nežino, kaip tai padaryti. Vieni pradeda melstis, bet maldos žodžius taria jausmingai, veikiant kūniškam protui. Tokie žmonės elgiasi pagal savivalę, pagal savo supratimą, manydami, kad gyvena dvasinį gyvenimą. Jie nežino, kad dvasinis gyvenimas pasiekiamas tik iš didžios Dievo malonės visiškai atsidavus Dievo valiai. Tai tampa įmanoma tik nuskaidrėjus protui ir sielai apsivalius nuo aistrų. O iki tol žmogus gyvena ne dvasiškai, o vadovaudamasis pasaulietine išmintimi – kūniškojo proto žiniomis, net jeigu jis ir žino viso krikščioniškojo žodžio teoriją ir yra didis žmonių akyse. Tokie neretai susipainioja kūniškojo proto puikybės pinklėse ir, kas baisiausia, netgi tikruosius dvasinio proto skleidėjus laiko neteisingai mąstančiais, pilnais puikybės, nors iš tikrųjų patys tokie yra. Jų kelias eina ne išsigelbėjimo link, bet nuo jo.
Iškilūs senovės šventieji tėvai, išmanydami, kaip reikia tobulai melstis, apie maldą į Jėzų rašė daug. Bet jie apie tai pradeda rašyti tik nuo aukštųjų maldos pakopų – proto ir širdies savaiminės maldos, praleisdami pradinius lygmenis. Tik labai retas iš jų užsiminė apie protu ir širdimi kuriamą maldą ir apie šiame etape mintyse pasireiškiančius gundymus. Apie šias maldos pakopas šventieji tėvai rašo trumpai, daug ko nepaminėdami. O taip jie daro štai dėl kokios priežasties.

Tęsinį skaitykite 2017 12 30 „Utenyje“

MALDA Į JĖZŲ

Prieš Jus darbas, parašytas XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigoje vienuolio arkivyskupo Antonijaus, kuris dalijasi savo asmenine patirtimi apie nuolatinės tobulos maldos etapus ir gyvenimą dvasinio tobulėjimo link. Tai buvo metas, kada mūsų šalyje buvo labai sunku gauti dvasinės literatūros ir tokie tekstai kaip šis buvo didelė retenybė. O šiais laikais, kada yra gausybė įvairių asketiškų knygų, šis darbas gali būti naudingas tam, kuris nori pasisemti Stačiatikių Bažnyčios maldos patirties. Knygoje asmeninės patirties pagrindu yra pateikta šventųjų tėvų tobulo meldimosi tradicija – apibendrintai išdėstytas šventųjų tėvų – asketų – mokymas apie maldą į Jėzų ir Dievo malonės veikimą.
Biografinių žinių apie arkivyskupą Antonijų beveik neišlikę, o išlikusios labai prieštaringos, todėl neįmanoma pateikti jo biografijos. Žinoma tik tiek, kad jis mirė 1976 m. Tačiau tai nė kiek nesumenkina šio darbo vertės, nes juk ir ikona netampa mažiau vertinga dėl to, kad jos autorius nežinomas. Juk darbai, daromi Dievo garbei, yra bendrabažnytinė nuosavybė.

Read more: MALDA Į JĖZŲ

Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės

Valerijus Rudzinskas

Norite, kad Dievas laimintų jūsų finansus? Jei taip, pirmiausia pasirūpinkite, kad Dievas jūsų gyvenime taptų svarbiausias, o po to aukokite dešimtinę. Dešimtinė be tikėjimo neišgelbės. Pirmoje vietoje – Jėzus...
Kokiai institucijai ją aukoti? Dešimtinę aukokite tai krikščioniškai bendruomenei, kuri realiai ir reguliariai rūpinasi jūsų, kaip Viešpatyje atgimusio, krikščionio, dvasiniu gyvenimu. Jei jūs tvirtinate, kad dešimtinę aukojate geriems darbams, tai nėra dešimtinė Viešpačiui.
Šventasis Raštas aiškiai nurodo, kad jūsų dešimtinė turi keliauti Dievui. Kiti iš kilnių paskatų kylantys paaukojimai nėra toji dešimtinė, apie kurią kalba Viešpats, o tik jūsų geri darbai. Todėl nesuklyskite atskirdami, kas yra dešimtinė, o kas yra geri darbai...
Tačiau svarbiausia – atminkite nuolat kartojamą teiginį: visų pirma mūsų laimė priklauso nuo asmeninių santykių su Dievu...
Pasaulyje viskas nyksta. Prisimenu savo kelionę į Lenkiją 2010 m. birželio pradžioje. Savo akimis mačiau potvynius. Vienos parduotuvės savininkė pasakojo, kaip iš upių pakrantėse prigludusių kapinių buvo išplautos kapavietės ir išplukdyti netgi karstai su mirusiais...
Šių metų birželio vidury mane aplankė jaunuolis, anksčiau turėjęs gražių planų, tačiau palūžęs. Buvo suplanavęs veiklą, kuriai įgyvendinti reikėtų milijonų. Tačiau jis neatsižvelgė į faktą, jog prieš kelis mėnesius buvo paėmęs 300 litų (tik 300 litų!) kreditą, kurio iki šiol neįstengia sugrąžinti. O Šventasis Raštas sako, kad tas, kuris neištikimas mažuose dalykuose, negali viltis, kad jam bus patikėti dideli. Štai toji Biblijos citata: „Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte patikimi tvarkydami apgaulingą Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias gėrybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?!“

Tęsinį skaitykite 2017 12 16 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Motina klausinėja dukrą prieš vestuves: „Ar tavasis pasipasakojo apie ankstesnes merginas?“ – „Ne.“ – „Tai ožys! O tu ar pasakojai apie savo vaikinus?“ – „Aišku, ne!“ – „Protinga mergaitė!“
Paskaita apie alkoholio žalą. Lektorius: „Statistika rodo, kad geriančius vyrus kur kas dažniau palieka žmonos.“ Klausimas iš salės galo: „Ir kiek ilgai reikia gerti, kad žmona išeitų?“
Reklama: „Mūsų naujasis triašmenis skustuvas – vienu mostu įsipjausite triskart!“
Vyras klausia žmonos: „Ar tu uždėjai slaptažodį mūsų kompiuteriui?“ – „Taip, kad vaikai nelįstų.“ – „Ir koks tas slaptažodis?“ – „Labai paprastas – mūsų vestuvių data.“ – „O velnias!“

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

IŠNUOMOJU žemę su didele kūdra (yra galimybė nusipirkti). Tinka poilsiui ir žuvininkystės verslui. Apie 1 ha žemės galima dirbti. Šalia yra Lukno ežeras.  Tel. (8-686) 77639, el. p. rimantasemilija@gmail.com

 

PADEDAME paruošti reikiamus dokumentus pastatų įregistravimui
Statybų inspekcijoje (VTPSI).
Konsultuojame visais nekilnojamojo turto klausimais.
Tel.: (8-698) 18325, (8-608) 30123.

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas.
Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas