utenis 11

Sunday, April 21, 2019

Šventadienio paraštėse

PARADOKSAI

Išminties stokojantis abejoja kitais, paprastas žmogus abejoja savimi, o išminčius niekuo neabejoja: jame slypinti išmintis kyla iš tikėjimu paremtos meilės Viešpačiui, įgalinančios pranokti vien savimi susirūpinusiųjų poreikius. Todėl šio pasaulio abejonių kupina išmintis nėra jo siekinys.
*
Kūnas – nedėkingas ir nepaliaujantis meluoti draugas: kuo labiau bandome jam įtikti, tuo labiau jis mums kenkia.
*
Ne visada įgytos žinios tampa mūsų gyvenimu. Štai vienas žmogus kitų akivaizdoje didžiavosi savo dvasinio vadovo dorybėmis. Ir tikėdamasis pasipelnyti iš kito garbės tapo sugėdintas, kai jam buvo pasakyta: „Kaipgi toks geras medis užaugino bevaisę šaką?“
*
Kokios sunkios akimirkos, kai iš savo namų turime ilgam išleisti tuos, kuriuos mylime. Ilgesys prieblandos sparnais apsiaučia sielą, uždengia akis, prislegia širdį. Lieka laukimas. Sunkus ir, atrodo, niekada nesibaigsiantis. Laukiame, kad vėl kada nors išlydėtume. Tokia gyvenimo žemėje logika. Todėl guodžia vienintelė amžinybės viltis, kur išsiskyrimų daugiau nebepatirsime.
*
Atgailaujantis nusidėjėlis Dievui nepalyginamai artimesnis negu kietaširdis teisuolis. Atsiverdamas Dievo meilei atgailaujantysis ima suvokti, jog nuodėmės ir gyvenimo klaidos padarė jį ne blogą, o tik labiau žmogiškesnį ir sugebantį būti Viešpaties pamiltuoju.

tęsinį skaitykite 2018 09 15 „Utenyje“

PARADOKSAI

Valerijus Rudzinskas

Pažįstamas jaunuolis patekęs į kalėjimą paprašė mamos, kad ši išvežtų namo Šventąjį Raštą. Jis nusprendė: tarp vilkų pats vilku privalo tapti. Neteisiu jo. Tik mąstau, ar gyvenimas nėra per daug rūstus, kad jo akivaizdoje drįstume atverti duris Dievo Žodžiui? Neturiu jėgų įspėti, kokius pėdsakus Dievas paliko sudaužytuose daugelio likimuose, tik viliuosi, kad tais pėdsakais kada nors nukeliausim į Šviesą.
*
Nėra didesnės nelaisvės už širdies nelaisvę. Joks žmonių sukurtasis kalėjimas negali jai prilygti. Šios nelaisvės vardas – pasilikimas nuodėmėje. Tik jis suteikia mūsų žemiškajam gyvenimui skausmingą įvykių eigą ir apgaulingai skatina ieškoti priežasčių išorėje, kylant į kovą su visu pasauliu. Tavo išsilaisvinimas prasidės nuo akimirkos, kai atsivers širdies akys ir pamatysi, kad blogis slypi tik tavyje, bei patikėsi, kad niekas kitas nėra kaltas dėl tavo likimo. Tai supratęs įžengsi į laisvės namus.

Tęsinį skaitykite 2018 09 08 „Utenyje“

TU GALI

Valerijus Rudzinskas

Nustebau, koks dosnus Kūrėjas. Pro debesų plyšius gausiai žarstydamas aukso, sidabro ir deimantų lobius Jis išpuošė mišką bet kurioje vietoje net nesusimąstydamas, ar kas nors pastebės baltąjį sniego stebuklą. Ženk kur nori: kasdien atsinaujinantis metų pradžios veidas nepakartojamas. Medžiai savo rankose laiko žiemą, sklidiną begalinės ramybės, bet kartu ir grėsmingą, primenančią, kad reikia išmokti priimti bet kokį netikėtumą, gyvenimo pokštą, būti pasirengus viskam. Tačiau šiandien po vakarykštės pūgos nurimęs ir pusnynuose besiilsintis vėjas nebent akimirkai atsibunda, kai brisdamas per giliausią sniegą užmini ant jo keteros. Staiga saulės spindulys nusliuogė balto, niekieno pėdų nepaliesto tako paviršiumi. Tą minutę išvydau besišypsančias Kūrėjo akis, raginančias džiaugtis gyvenimu. Prisiminiau vieno poeto mintį apie begalinį Viešpaties dosnumą, patenkinantį mūsų troškimus ir vėl grįžtantį nė kiek nesumažėjusį. Tad dėkoju už šią dieną ir savo širdį dedu prie Viešpaties kojų. Žinau: rytoj, jei tik panorėsiu, galėsiu patirti naują stebuklą, įrašytą Dievo dovanojamose staigmenose. Todėl ir tave noriu padrąsinti – jei tu iki šiol nepastebėjai Kūrėjo meilės, atmink: Jis ilgisi tavęs žiemos pasakoje, žvelgia į tavo širdį iš bet kurios snaigės, laukia kiekvieną akimirką. Jo kantrybė neturi ribų. Nė kiek neabejoju, kad vieną dieną į Jo meilę tu atsakysi savąja. Pagaliau kokia didžiulė laimė, kad tu esi: ką Viešpats mylėtų, jei tavęs nebūtų?
*
Kuomet baigsis šio pasaulio laikas, kai į žemę ateis pasaulinis ruduo ir Dievas pasiųs angelus pjūčiai, ką jie atras nevaisingose mūsų širdžių dirvose? O juk šis laikas kiekvieną mūsų aplanko asmeniškai dar iki galutinės pjūties meto. Tačiau nereikia nuliūsti. Žiūrėkite, Sėjėjas vis dėlto sėja ir ant akmenų, ir tarp pakelių erškėčių. Vadinasi, Jis turi bent menkiausią viltį sulaukti kokio nors derliaus net ir tokiame, atrodytų, nevaisingame lauke. Iš šventųjų gyvenimų žinome, kaip dažnai siela, atrodžiusi galutinai užvaldyta nuodėmės, apakinta aistrų, užsispyrusi piktame, tapdavo taiki lyg balandis, sklidina vaisingų jėgų, laisva nuo piktojo priemaišų ir galinčios ją nustelbti svetimos sėklos.

Tęsinį skaitykite 2018 09 01 „Utenyje“

TU GALI

Valerijus Rudzinskas

 

Tu žemėje gali būti tarsi ugnis, kuri save dovanodama siunčia šilumą. Tačiau tavo išdalyta šiluma neprapuls veltui: pasėta kituose plėsis sušildydama pavargusiuosius gyvenimo ledynuose.
*
Pats tiesiausias kelias, kuriuo Dievas ateina į mūsų gyvenimą, – pakelių žmonės, kviečiami į puotą.
*
Savo darbais gali įrodyti, kad artėji prie Dievo, o Jis prie tavęs. Pradžioje užtenka bent troškimo.
*
Kartą bandžiau įsiklausyti, kaip pateka saulė, mėnuo ar žvaigždės. Ankstyvą rytmetį ar naktį išgirdau ramybę. Pajutau tavo plakančią širdį. Joje prakalbo tavo siela. Tą akimirką supratau, kad tu turi jėgų gyventi, tik gal niekas tau šito nesakė. Tačiau dabar tau rašau norėdamas ištarti, kad be tavo džiaugsmo liūdi žvaigždžių akys, tavo ramybės reikia saulei, tavo vilties ilgisi visa kūrinija, o šalia esantieji laukia bent lašelio meilės.
*
Žinau, ką reiškia padėtis be išeities. Kartais tampame nepakeliamai sunkių aplinkybių kaliniais, kai nėra jėgų nei gyventi, nei mirti. Vargu ar tokiomis minutėmis galima ką nors patarti. Sutikę šiuos brolius netuščiažodžiaukime. Tylėdami apkabinkime ir priglauskime prie krūtinės. To užteks.

Tęsinį skaitykite 2018 08 25 „Utenyje“

POŽIŪRIS

Kokios skirtingos žmogaus ašaros! Tos, kurios atsiranda iš baimės, guodžia, o tos, kurios kyla iš meilės, praneša, kad mūsų malda yra išgirsta. Taip kaip vanduo pamažu pilamas ant ugnies ją užgesina, taip ir nuoširdaus verksmo ašara numalšina bet kokią susierzinimo ir pykčio ugnį. Kas niekada nenustoja verkti ilgėdamasis Dievo, tas nė vieną dieną savo dvasia nesiliauja džiūgauti. Tačiau kurio kūnas kasdien džiūgauja, to laukia amžinasis verksmas.
*
Šventuosius kalbėti išmokė kentėjimai. Kentėjimai padėjo atrasti tylos palaimą. Jie atidengia skausmingą ir palaimintą vienatvės veidą, o neviltyje moko auginti tikėjimą. Į šipulius sudaužydami mūsų širdis jie atkakliai dėlioja jas iš naujo. Kančios mokykloje sutverta širdis priartėja prie dieviškosios širdies begalybės. Nuo tada imame džiūgauti, kad kančia atskleidė mumyse tai, kas iš tiesų daro mus Dievo vaikais.

Tęsinį skaitykite 2018 08 18 „Utenyje“

TU GALI

JEI

Jei nori, kad kančia pamažu apleistų tavo namus – mokykis visiems atleisti pradėdamas bent nuo tų, kurių nepažįsti, o tik iš kalbų ar žiniasklaidos sužinai apie tikras ar išgalvotas jų nuodėmes, nes kitais besipiktindamas nuteisi pats save.
*
Sukurtasis pasaulis kiekvieną akimirką dovanoja nesiliaujantį gyvybės judesį, besišaukiantį atsako tavo sieloje. Jei šio judesio nejauti – atėjo laikas gydyti sergančią širdį. Jei siela neturi jėgų atsiliepti į kūrinijos šauksmą, ji neįstengs pažinti Kūrėjo. Teatsiveria tavo dvasios durys, kad Kūrėjo Dvasia aplankytų ir troškimą gyvent dovanotų!
*
Jei gali būti balsu pavasarį sprogstančio ar rudenį lapus numetančio medžio, vadinasi, dar tavyje gyvuoja rojaus prisiminimai. Koks džiaugsmas įsileisti į save gamtos laimę ir joje švęsti gyvenimą!
*
Jei iš tiesų trokšti padėti kenčiančiam žmogui – kuo mažiau kalbėk. Tik prieš tai maldoje išgrynink savo širdį ir atsivesk kenčiantįjį į Viešpaties Akivaizdos slėpinį tyloje. Leisk, kad Dievo meilė per tave apkabintų paliestąjį skausmo ir dėkok už stebuklą regėdamas priimtą ir išgyventą Dievo artumą.
*
Jei manai esąs nepataisomas ir beviltiškas, negaliu uždrausti tau taip galvoti. Tik pasilieku sau teisę manyti kitaip, nes žinau, kad Dievo meilė nepalyginamai didesnė už tavo beviltiškumą. Šios meilės šviesa leidžia man patikėti tavimi ten, kur tu pats jau nebeturi jėgų tikėti.
*
Jei Dievo šviesa nuskaidrins širdį, tu nematysi kito žmogaus ligų, nuodėmių ir viso to, dėl ko iki šiol stokojai jėgų mylėti savo artimą.
*

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

77777Net tuščias šaldytuvas sulaukia 4–5 peržiūrų per dieną...
*
Petriukas vyresniajam broliui:
– Paprašyk mamos, kad duotų man pinigų ledams.
– Kodėl aš? Juk ji ir tavo mama.
– Taip, bet tu ilgiau ją pažįsti.
*
Buhalterė skundžiasi gydytojui nemiga.
– O aveles skaičiuoti ar bandėte? – klausia gydytojas.
– Žinoma, skaičiuoju, skaičiuoju, suklystu ir visą naktį ieškau klaidos.
*
Pokalbis telefonu:
– Аlio, brangusis! Ar gali dabar kalbėti?
– Galiu.
– Gerai. Tada klausyk!

 

PARDUODAMI du žemės sklypai Antakalnio k., Vyžuonų sen. (miesto teritorijos ribose). Vienas sklypas, besiribojantis su upe, – 80 a, kitas sklypas – 2 ha. Šie sklypai prie pat Naujasodžio gyvenvietės.  
    Tel. (8-640) 32364.

 

GAMINA

* Šildymo katilus ilgo degimo, krosnis pirčiai;

* įvairių katilų pirties krosnių montavimas.

Garantija, konsultacija

Tel. 8-672 59564

 

BUTŲ REMONTAS: tapetavimas, dažymas ir kiti darbai.  Laiptinių remontas, santechnika. Krosnių remontas. Kaminų valymas, remontas. Vonių atnaujinimas.
    Tel. (8-605) 02472.

 

 

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

 

 

 


 

 

Kalendorius

loader

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas