Šventadienio paraštėse

Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės

Details: Published: Friday, 15 December 2017 09:25

Valerijus Rudzinskas

Norite, kad Dievas laimintų jūsų finansus? Jei taip, pirmiausia pasirūpinkite, kad Dievas jūsų gyvenime taptų svarbiausias, o po to aukokite dešimtinę. Dešimtinė be tikėjimo neišgelbės. Pirmoje vietoje – Jėzus...
Kokiai institucijai ją aukoti? Dešimtinę aukokite tai krikščioniškai bendruomenei, kuri realiai ir reguliariai rūpinasi jūsų, kaip Viešpatyje atgimusio, krikščionio, dvasiniu gyvenimu. Jei jūs tvirtinate, kad dešimtinę aukojate geriems darbams, tai nėra dešimtinė Viešpačiui.
Šventasis Raštas aiškiai nurodo, kad jūsų dešimtinė turi keliauti Dievui. Kiti iš kilnių paskatų kylantys paaukojimai nėra toji dešimtinė, apie kurią kalba Viešpats, o tik jūsų geri darbai. Todėl nesuklyskite atskirdami, kas yra dešimtinė, o kas yra geri darbai...
Tačiau svarbiausia – atminkite nuolat kartojamą teiginį: visų pirma mūsų laimė priklauso nuo asmeninių santykių su Dievu...
Pasaulyje viskas nyksta. Prisimenu savo kelionę į Lenkiją 2010 m. birželio pradžioje. Savo akimis mačiau potvynius. Vienos parduotuvės savininkė pasakojo, kaip iš upių pakrantėse prigludusių kapinių buvo išplautos kapavietės ir išplukdyti netgi karstai su mirusiais...
Šių metų birželio vidury mane aplankė jaunuolis, anksčiau turėjęs gražių planų, tačiau palūžęs. Buvo suplanavęs veiklą, kuriai įgyvendinti reikėtų milijonų. Tačiau jis neatsižvelgė į faktą, jog prieš kelis mėnesius buvo paėmęs 300 litų (tik 300 litų!) kreditą, kurio iki šiol neįstengia sugrąžinti. O Šventasis Raštas sako, kad tas, kuris neištikimas mažuose dalykuose, negali viltis, kad jam bus patikėti dideli. Štai toji Biblijos citata: „Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte patikimi tvarkydami apgaulingą Mamoną, tai kas patikės jums tikrąsias gėrybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?!“

Tęsinį skaitykite 2017 12 16 „Utenyje“

Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės

Details: Published: Monday, 11 December 2017 06:17

Valerijus Rudzinskas

Ekonomika mus apgauna pirmadienį, bet mes ir toliau ja tikime. Apgauna antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, tačiau mes vis tiek nesiliaujame ja tikėti. Galvojame, kad mus išgelbės bankininkai ar galingi verslo magnatai. Manome, kad mūsų saugumą garantuoja taupomoji sąskaita banke, nekilnojamasis turtas, biznis...
Prieš kurį laiką sutikau žmogų. Jis verkė ir išgyveno, nes pastaruoju metu prarado milžiniškus pinigus. Žmogus aimanuodamas pasakojo, ko neteko, pasitikėdamas pasaulio sistema, ir, kai pagalvoja, jam darosi gėda, ką už tuos pinigus žadėjo ir galėjo nuveikti dėl Viešpaties. Prieš kelerius metus jis man sakė, kad dar truputį praturtės ir pastatys koplyčią mūsų besikuriančiam vienuolynui. Praėjo kiek laiko, jis vėl sakė, kad pastatys ne tik koplyčią, bet ir gyvenamus pastatus. Tvirtino, kad jau turi daug pinigų, tačiau nori juos dar labiau padauginti, todėl kol kas dar negali paaukoti. Bet jau greit ateis laikas ir jis viską pastatys...
Kaip minėjau, gana neseniai, kai jau stovėjo mūsų koplyčia, jam nė centu neprisidėjus, jis atvyko guostis, kad viską prarado... Sako: „Kodėl anksčiau apie tai negalvojau?!“
Tačiau Šventajame Rašte aiškiai parašyta, kad laimės receptas ne šiame pasaulyje, kur viską rūdys naikina ir kandys suėda. Jėzus primena:
„Todėl aš sakau jums: per daug nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė – ne daugiau už maistą ir kūnas – už drabužį? Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį pailginti sau gyvenimą?! Ir kam gi taip rūpinatės drabužiu?! Pasižiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų gėlę, kuri šiandien žydi, o rytoj metama į krosnį, tai argi jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesisielokite ir neklausinėkite, ką valgysite, ką gersite, kuo vilkėsite? Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“...

Tęsinį skaitykite 2017 12 09 „Utenyje“

„Šio pasaulio pavidalas praeina“

Details: Published: Friday, 24 November 2017 09:33

Valerijus Rudzinskas

Tačiau grįžkime prie stačiatikių teologijos. Kun. Bulgakovas rašo:
„Stačiatikių Bažnyčia teigia, kad gali būti trys pomirtinio gyvenimo būsenos: rojaus palaima ir dvejopa pragaro kančia, iš kurios galima arba negalima išsilaisvinti Bažnyčios malda ir sieloje vykstančio vidinio proceso galia. Jai nežinoma skaistykla, kaip ypatinga vieta arba būsena, egzistuojanti katalikų dogmatikoje. Tačiau negalima neigti, jog gali būti ir yra skaistinanti būsena (kurią pripažįsta ir stačiatikiai, ir katalikai). Mums visiškai nežinomas pomirtinis kiekvienos sielos likimas. Todėl negalima klausti, ar stačiatikiai pripažįsta skaistyklą, reikia klausti, ar egzistuoja pragaras tikrąja to žodžio prasme, t. y. ar jis taip pat nėra skaistykla? Kad ir kaip būtų, Bažnyčia nežino jokių apribojimų maldoje, skirtoje išėjusiems vienybėje su Bažnyčia, žinoma, tikint šios maldos galia“...
Šioje vietoje vėl reikia įsiterpti, pabrėžiant, jog Bažnyčia nuo pat pradžių tikėjo maldos už mirusius galia. (Šis tikėjimas buvo atmestas protestantų). Nuo Bažnyčios pradžios iki šių dienų esama daug liudijimų, kaip padeda maldos už mirusiuosius...
Šventasis Jonas Damaskietis pasakoja apie vienuolį, turėjusį visokeriopo pasisekimo lydimą ir lengvabūdišką gyvenimą pamėgusį mokinį. Deja, vaikiną netikėtai ištiko mirtis. Vienuolis daug ir nuoširdžiai už mirusįjį meldėsi. Tuomet gailestingasis Viešpats leido regėjime vienuoliui pamatyti mokinį, iki kaklo apimtą liepsnų. Vienuolis dar daugiau su ašaromis meldėsi. Po kurio laiko jis išvydo jaunuolį, apimtą liepsnos iki juosmens. Vienuolis ir vėl meldėsi bei atliko daug gerų darbų. Netrukus Viešpats parodė jam visiškai iš kančių išvaduotą mokinį...

Tęsinį skaitykite 2017 11 25 „Utenyje“

„Šio pasaulio pavidalas praeina“

Details: Published: Friday, 17 November 2017 09:58

Valerijus Rudzinskas

Kunigas Sergejus Bulgakovas – vienas garsiausių Stačiatikių Bažnyčios sisteminės teologijos kūrėjų, veikale „Stačiatikybė“ (Katalikų pasaulio leidiniai, 2006), analizuoja teismo, pragaro ir būsimųjų (eschatologinių) laikų temas...
„Laukiu mirusiųjų prisikėlimo ir būsimo amžinojo gyvenimo“, – skelbia paskutinis tikėjimo simbolio sakinys, ir toks yra bendras krikščionių tikėjimas. Dabartinis gyvenimas yra kelias į amžinąjį gyvenimą, „malonės karalystė“ virsta „šlovės karalyste“. „Nes šio pasaulio pavidalas praeina“, verždamasis į savo baigtį. Ankstyvoji krikščionybė apimta artimos, beregint įvyksiančios pabaigos nuojautos: „Taip, aš veikiai ateinu!“ Amen. Ateik, Viešpatie Jėzau“. šie ugningi žodžiai tarsi dangiška muzika skambėjo pirmųjų krikščionių širdyse, rodos, net pakylėdami juos virš žemės.
Nuoširdus pabaigos laukimas ir jam būdinga džiugi įtampa ilgainiui natūraliai dingo. Jį pakeitė jausmas, kad asmeninis gyvenimas baigiasi mirtimi bei atlyginimu už nuodėmes, ir eschatologijos tonai tapo rūstesni ir griežtesni tiek Vakaruose, tiek Rytuose. Tuo pat metu krikščionybėje, o ypač stačiatikybėje, susiformavo ypatinga pagarba mirčiai, būdinga ir senovės Egiptui (apskritai egzistuoja kažkoks paslaptingas ryšys tarp pagoniškojo Egipto dievobaimingumo ir krikščioniškosios stačiatikybės). Kūnas laidojamas pagarbiai, kaip būsimojo prisikėlimo kūno sėkla, ir pačios laidojimo apeigos kai kurių senovės rašytojų laikomos slėpiniu. Malda už mirusiuosius, nuolatiniu jų prisiminimu sukuriamas ryšys tarp mūsų ir kito pasaulio, be to, kiekvienas laidojamas kūnas apeigų kalba (apeigyne) vadinamas relikvija, kurioje slypi tapimo šventuoju galimybė.

Tęsinį skaitykite 2017 11 18 „Utenyje“

„Ištirk save anksčiau, negu būsi teisiamas, ir aplankymo metu rasi atleidimą“

Details: Published: Friday, 10 November 2017 09:39

Valerijus RUDZINSKAS

Šios priemonės vienodai svarbios tiek kunigams, tiek vienuoliams, tiek bet kuriam žmogui. Todėl reikia tvirtai pasiryžti kasdien surasti laiko dvasinėms pratyboms. Ieškokime pačių įvairiausių būdų, kad paskatintume motyvaciją... Skaitydamas dvasinę literatūrą išsikėliau sau kelis tikslus: renku medžiagą pamokslams, apmąstau, ką perskaičiau, mėgindamas suvokti, ką galėčiau pritaikyti sau pačiam, ir ką galėčiau bei norėčiau pasakyti kitiems. Pasiryžau kiekvieną dieną parašyti kokią nors mintį, suteikdamas jai literatūrinę formą. Įgyvendindamas užmojį, stengiuosi kasdien bent valandai išeiti į gamtą. Pasivaikščiodamas fotografuoju kasdien besikeičiančią gamtą ir tą džiugią bei palaimintą valandą skiriu asmeninei maldai. Ši praktika man teikia daug džiaugsmo.
Besirūpindami, kad nejaustume dvasinio bado, galime ir privalome atrasti nuolatines priemones tobulėti. Šis ryžtas privalo tapti kiekvieno mūsų asmeninės dienotvarkės dalimi, kad savo dvasiniuose siekiuose nepaklystume. ypač atkreipkime dėmesį į kelis dalykus: susiraskime dvasios tėvą - sutinkantį mūsų tikėjimo kelionėje mus palydėti kunigą – ir atlikime ne tik nuoširdžią išpažintį, bet rimtai pasitarkime, kokią dvasinę literatūrą skaityti, o kokios neverta. Kol nesame giliai suleidę šaknų į krikščionybę, verčiau nerizikuokime gilintis į neaiškius „dvasinius“ mokymus, o kai į krikščionybę šaknis būsime suleidę, išvis nebebus poreikio skaityti nekrikščionišką literatūrą. Vengdami rizikos būti suklaidinti, rinkimės Katalikų pasaulio leidyklos knygas. Viena knyga, kurią be jokių išlygų, dvejonių ar abejonių turėtume skaityti kasdien, – tai Šventasis Raštas.

Tęsinį skaitykite 2017 11 11 „Utenyje“

„Ištirk save anksčiau, negu būsi teisiamas, ir aplankymo metu rasi atleidimą“

Details: Published: Friday, 03 November 2017 09:26

Valerijus Rudzinskas

Rudeniui įpusėjus, noriu pasidalyti su jumis mintimis apie džiaugsmą ir pasitikėjimą Dievo Gailestingumu... Kad gyventume laimės saloje ir išsaugotume vidinę ramybę, turime ryžtis neabejoti, jog Dievui esame be galo svarbūs, atpirkti brangiausiu mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Krauju. Žinią apie Gailestingumą kasdien nešiodami širdyje, patirsime begalinę palaimą. Tad išmokime laikytis pozityvios bendrystės su Dievu nuostatos...
Retsykiais į mano telefoną man žinomi ir nežinomi žmonės atsiunčia piktų, žeminančių, šmeižiančių ir priekaištaujančių žinučių. Tačiau aš renkuosi gyvenimo džiaugsmą, nes sutinku tūkstančius drauge su manimi besidžiaugiančių žmonių! Taip kaip grožį rudenį praradusiai augmenijai lemta sunykti, taip laike sunyksta viskas, kas mėgina mane nuliūdinti.
Rinkdamasis džiaugsmą, ateinu į rudens šventę, žinodamas, kad mano širdis dainuoja, o siela laisva nuo bet kokio liūdesio, nes nesisavinu nepagrįstų priekaištų, nesusigūžtu, sutikęs išplėstas pavydo akis, žeminimai jau seniai mane užgrūdino, šmeižtai – nelaimingųjų sielos maistas! Mano gyvenimo šventėje visi šie dalykai beverčiai! Gyvenimo šventėje man kelią nušviečia Gailestingumas – mano Viešpats ir mano Dievas, neapleidžiantis manęs nei dieną, nei naktį, lydintis visur ir visuomet. Todėl ruduo ir visas gyvenimas teikia man džiaugsmą! Ir jokia jėga iš manęs šio džiaugsmo neišplėš!..
Linkiu kiekvienam švęsti rudenį džiaugsmingai, nes, rinkdamiesi džiaugsmą, renkatės laimę! Rinkdamiesi džiaugsmą, renkatės Dievo Gailestingumą! Rinkdamiesi džiaugsmą, tampate Gailestingumo liudytojai bei nešėjai visiems, Jo stokojantiems...
Šiandien ir visais laikais žmonėms reikia patikėti Dievo atleidimu. Atgaila ir priimtas dosniai teikiamas atleidimas – vieninteliai sielos vaistai, mūsų džiaugsmą padarantys tobulą.
Krikščioniškame pasaulyje garsus maldos vyras Roger J. Morneau nurodo tris kliūtis, trukdančias daugeliui tikinčiųjų priimti Dievo teikiamą atleidimą bei Jo norą girdėti mūsų maldas.

Tęsinį skaitykite 2017 11 04 „Utenyje“