utenis 11

Monday, June 18, 2018

Šventadienio paraštėse

„Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje“

Valerijus RUDZINSKAS

Laiške Tesolonikiečiams raginama: „Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje“ (Tes 5, 18).
Turime būti dėkingi Kristui už prisikėlimą ir mūsų atpirkimą. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II enciklikoje „Dives in misericordia“ rašo, kad per kryžių ir prisikėlimą vyksta „gailestingosios meilės apreiškimas vargšams, kenčiantiems ir kaliniams, neregiams, prislėgtiesiems ir nusidėjėliams“...
Deja, nutinka, kad šios gailestingosios meilės asmeniškai nepažįstame, nesame jos patyrę, nejaučiame poreikio ją išgyventi...
Rašytojas Vilhelmas Bušas pateikia gražų palyginimą...
Bažnyčiose dažnai būna spalvotų vitražų. Kai šviesią dieną žiūrite į juos iš lauko, jie atrodo juodi, spalvų beveik nematyti, bet jei įeinate į bažnyčią, visos spalvos iš karto sužėri. Galime tai palyginti su krikščionių tikėjimu. Kol žiūrėsiu į jį iš lauko, nieko nesuprasiu - viskas atrodys tamsu. Bet reikia rizikuoti ir įeiti į vidų! Reikia susipažinti su Jėzumi! Jam atsiduoti, Juo pasitikėti! Tada viskas paaiškės! Vienas žingsnis iš mirties į gyvenimą - ir iš karto krikščionybė tampa aiški, suprantama...
Susipažinę su Jėzumi tampame Jam dėkingi. Krikščionybė be dėkingumo neįmanoma...
Nedėkingumas sugriauna žmogaus gyvenimą. Atsiverskime Šventąjį Raštą. Pirmojoje Samuelio knygoje pasakojama apie nedėkingą žmogų, vardu Nabalas. Jis buvo labai turtingas, turėjo didžiules ožių ir avių bandas, tačiau jo širdis buvo nedėkinga. Nabalo piemenys saugiai jausdavosi tuomet, kai netoli būdavo karaliaus Dovydo kariuomenė.
Kartą karaliui Dovydui prireikė pagalbos. Deja, Nabalas atsisakė padėti. Tačiau Nabalo žmona Abigailė buvo protinga moteris. Ji sugebėjo ištaisyti vyro klaidą, panaikindama Dovydo įtūžį. Ji perdavė kariuomenei produktus, kurių buvo prašęs Dovydas. Betgi istorija tuo nesibaigia. Nedėkingumas Nabalą pražudė.

Tęsinį skaitykite 2017 05 20 „Utenyje“

„Paėmę jo kraujo, jie paženklins juo abi durų staktas ir sąramą“

Valerijus RUDZINSKAS

Svarstant Dievo paliepimą, kyla klausimai: kodėl Dievas neįsakė patepti krauju namų slenksčio? Kodėl Dievas neragino apšlakstyti krauju durų? Kodėl Jis įsakė patepti krauju tris vietas? Kodėl ne dešimtį vietų? Ar visa tai neatrodo keista? Atminkime: Tas, kuris įkvėpė šią knygą, t. y. Šventąjį Raštą, puikiai žino visą būsimųjų laikų istoriją. Rašydamas knygą, jau nuo pradžių regėjo jos pabaigą... Jis liepė patepti krauju abi durų staktų puses...
Nesunkiai galime įsivaizduoti, kaip pakyla daugybė rankų, ima izopo šakeles ir virš durų staktų nubrėžia du brūkšnius. Ne bet kokius. Tai – kryžiaus ženklas. Ir dar vienas pastebėjimas: durų staktas reikėjo paženklinti iš vidaus ir iš išorės. Trečiasis paženklinimas – namų sąrama. Ką tai reiškia?
Prisiminkime Kristaus nukryžiavimo sceną. Vienas plėšikas Jam iš kairės, kitas – iš dešinės, o Jėzus – centre. Šis kryžius pakyla virš anų dviejų. Kodėl? Kadangi Tas, kuris atsidūrė tarp anų dviejų, buvo ne šiaip žmogus, o įsikūnijęs Dievas... Ar kada nors susimąstėte, kaip visa tai keista? Dievas žvelgia tiesiai į širdį. Į pačią esmę. Į šaknį. Dievo žvilgsnį atpažįstame iš Jo nurodymų, kaip švęsti Velykas. Dievas per būsimus istorinius amžius regi Golgotos kryžių. Regi Kristaus kančią, kuri dar toli gražu neįvyko, tik yra Dievo Širdyje...
Kryžius... Susimąstykime apie jo svarbą...

Tęsinį skaitykite 2017 05 13 „Utenyje“

„Avinėlis turi būti valgomas [...] su nerauginta duona“

Valerijus RUDZINSKAS

Kiekviena Šventojo Rašto eilutė gali mums atverti begalines suvokimo aukštumas ir platumas.
Paskaitykime aštuntąją eilutę. Ten pateikiami tokie nurodymai: „Avinėlis turi būti valgomas tą pačią naktį; jis bus valgomas iškeptas ant ugnies su nerauginta duona ir karčiosiomis žolėmis.“ Nerauginta duona. Dar toliau nurodoma, kaip švęsti neraugintos duonos dieną: „Švęskite neraugintos duonos iškilmę, nes tą dieną išvedžiau jūsų gretas iš Egipto žemės: švęskite tą dieną per kartų kartas kaip amžiną įsaką. Pirmą mėnesį, nuo keturioliktos dienos vakaro iki dvidešimt pirmos dienos vakaro, valgysite neraugintą duoną.“
Ką tai reiškia? Žinome, kad rūgimas daugelį dalykų pagadina. Jei parinktume patį artimiausią žodį terminui „rūgimas“, sužinotume, kad tas žodis – „paleistuvystė“. Užraugti – reiškia du dalykus sumaišyti į vieną, nors maišyti jokiu būdu negalima. Užraugti – tai pareikšti, kad du dalykai yra lygūs, nors jie jokiu būdu lygūs nėra. Tai reiškia – paimti du dalykus, ryškiai tarpusavy kontrastuojančius, ir sumaišyti juos viename puode, apsimetinėjant, kad jie tapo vienu, nors taip nėra. Užraugti – reiškia kažką sumaišyti. Užraugti – reiškia perrūgti ir tapti karčiam. Apaštalas Paulius reikalauja apvalyti Bažnyčią nuo senojo raugo: „Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės. Jų protavimas aptemęs, jie svetimi Dievo gyvenimui dėl savo dvasinio aklumo bei širdies suakmenėjimo. Jie visiškai išglebo ir pasidavė juslingumui, godžiai ieškodami visokių netyrų pasitenkinimų. Bet jūs gi ne šito išmokote apie Kristų! Juk jūs apie jį išgirdote ir pagal jį išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje: privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.“

Tęsinį skaitykite 2017 05 06 „Utenyje“

„Valgysite ant ugnies iškeptą“

Valerijus RUDZINSKAS

Šių laikų žmonės patiria didelį šaltį. Vaikai, paaugliai, jaunimas ir vyresnieji yra tarsi užgesusios lemputės. Vyksta tikybos pamokos, katekizmo studijos bei kiti renginiai parapijose, tačiau šviesa neįsižiebia. Ir visa tai todėl, kad turintieji rankose jungiklį, pamiršo, kaip uždegti šviesą. Daugelis galinčių šviesą įžiebti to nepadaro, nes arba nemoka, arba nenori... Jie nežino trijų svarbių dalykų, apie kuriuos šįkart pakalbėsime...
Paskaitykime Išėjimo knygos devintąją eilutę: „Nevalgysite iš jo nieko nei žalio, nei išvirto vandenyje, bet valgysite ant ugnies iškeptą – galvą, kojas ir vidurius.“
Velykų avinėlio mėsa turi būti iškepta ugnyje, o ne išvirta. Tai reiškia, kad Jėzus Kristus ant Golgotos kryžiaus mirė vietoje mūsų, nors kentėti turėjome mes. Mes nusipelnėme pragaro. Ar prisimename, ką Jėzus pasakė ant kryžiaus? „Trokštu!“ Ar Jam kas nors padavė bent lašelį vandens? Ne! Visa, ką Jėzus gavo troškuliui numalšinti, – tai actas, kuriuo buvo laistomas kepamas avinėlis. Tai buvo ne vanduo, o actas. Jis prisiėmė viską, ką turėjome patirti mes ugnies pragare. Turtuolis pragare kalbėjo: „Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje.“ Kristus Golgotoje garsiai sušuko: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ Kodėl?
Išėjimo knygoje užrašyta: „Nevalgysite iš jo nieko nei žalio, nei išvirto vandenyje, bet valgysite ant ugnies iškeptą.“
Parašyta, jog yra pragaras ir amžinos kančios negęstančioje ugnyje. Tai vieta, kur visą amžinybę turės kentėti kiekvienas neišgelbėtas nusidėjėlis. Turės būti kartu su demonais, tamsoje, ugnyje ir sukaustytas... Jėzus ant Golgotos kryžiaus už mus iškentė pragarišką skausmą. Išėjimo knygoje parašyta: „Jį taip turėsite valgyti: susijuosę juosmenį, su sandalais ant kojų ir lazda rankoje; valgysite jį paskubomis. Tai yra VIEŠPATIES Perėjimas.“

Tęsinį skaitykite 2017 04 29 „Utenyje“

Ganytojiškas laiškas: mokomės būti atsakingi vieni už kitus, už mūsų Tėvynės, Bažnyčios, pasaulio dabartį ir ateitį

Kaip ir kasmet, Bažnyčios hierarchai sveikina tikinčiuosius sulaukus šventų Velykų – Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Jo pergalės prieš nuodėmę ir mirtį iškilmės. Jėzus visus kelia iš nuodėmės ir nevilties, nori, kad turėtume gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtume (plg. Jn 10, 10).
„Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse” (Kol 3, 1), – ragina apaštalas Paulius. Jis kelia mūsų žvilgsnį aukštyn. O psalmės žodžiai skelbia: „Dangūs apsakinėja Dievo garbę, dangaus skliautas skelbia jo rankų darbą” (Ps 19, 2). Kūrinija taip pat kelia žmogaus žvilgsnį aukštyn, į žvaigždes. Žmogų traukia ir vilioja neišmatuojami toliai, tai, kas nauja, dar neatrasta, nepažinta. Jį traukia grožis, harmonija, laisvė, kūryba. Bet ko iš tiesų ieškome? Ar mus pasotina vien tai, ką galima apčiuopti ir suskaičiuoti? Ar užtenka vien teorinių svarstymų apie gyvenimą?
Tikrai ne. Žmogaus žvilgsnis galiausiai ieško kito žvilgsnio, kuriame galėtų atrasti ir save. Ne kaip veidrodyje, tiesiog atspindinčiame tai, kas yra priešais jį. Mylintis kito žvilgsnis kviečia išeiti iš savęs, užmegzti ryšį, priimti ir dovanoti meilę bei gyvenimą. Jis primena nuolat lydintį Dievo žvilgsnį, į kurį atsigręždami tampame labiau panašūs į Viešpatį.

Tęsinį skaitykite 2017 04 22 „Utenyje“

„Danielis įėjo pas karalių ir paprašė, kad karalius jam duotų laiko“

Valerijus RUDZINSKAS

(Pradžia 04 08 d. numeryje)

Girdėjau gražų krikščionio liudijimą. Taip nutiko, kad darbe jis susižalojo akį. Gydytojas pasakė, kad padėtis beviltiška. Suteikė nukentėjusiajam būtiną pagalbą, uždėjo tvarstį ir paleido. Žmogus nuėjo į tikinčiųjų susirinkimą. Šie paklausė, kas nutiko jo akiai. Žmogus papasakojo apie nelaimingą atsitikimą. Tikėjimo broliai ir sesės ėmė už jį melstis. Kai kitą kartą žmogus nuėjo pas gydytoją, akis buvo sveika. Su ja jis matė dar geriau nei su ta, kuri nebuvo sužalota. Gydytojui tai pasirodė nesuvokiama. Tačiau viskas suvokiama tikinčiam žmogui. Kai apsireiškia Dievo šlovė, vyksta stebuklai. Negalima paneigti, kad Dievas išklauso ir pavienių maldų. Tačiau kai drauge meldžiasi būrys atgimusių tikinčiųjų, visuomet kažkas įvyksta. Dievas liečia žmones... Kiekvienam linkiu, kad mūsų draugai būtų būtent tokie: tikintys, atgimę Viešpatyje, jautrūs mūsų poreikiams...
Kitas svarbus dalykas – Danielio požiūris į „Babilono išminčius“, t.y. magus, kerėtojus, raganius ir kaldėjus. Jis netroško jų mirties. Danielius tikėjo, kad gyvajam Izraelio Dievui apreiškus savo jėgą per nuolankų tarną Danielį, „Babilono išminčiai“ pažins tikrąjį Dievą ir jį pagarbins. Nė vienas iš mūsų taip pat neturėtume pasmerkti Dievo ieškojimų kelyje esančio žmogaus ar net ir pasiklydusio. Geriau melskimės, kad Jėzus savo galią ir gailestingumą apreikštų nuo Dievo nutolusio žmogaus gyvenime. Prašykime Viešpatį, kad visi, kurie ieško ne Jo Vardo šlovės, atsiverstų, atgailautų ir atgimtų. Raginkime nutolusius priimti Dievo Gailestingumą...
Jokūbas Voraginietis, gimęs 1230 m., žymus šventųjų gyvenimų kronikininkas, aprašydamas šventojo popiežiaus Grigaliaus gyvenimą, pasakoja:
„Vienas turtingas Romos gyventojas paliko žmoną ir buvo popiežiaus atskirtas nuo krikščionių bendruomenės. Priėmęs tai kaip sunkiausią asmeninį įžeidimą, tačiau negalėdamas pats susidoroti su taip autoritetingu popiežiumi, turtuolis pagalbos kreipėsi į magus. Šie pasižadėjo darbą padaryti už­kalbėjimais – užleisti ant popiežiaus žirgo demoną ir gyvulį tol kankinti, kol tas su raiteliu pateks į pavojų.
Kartą, kai Grigalius jojo ant žirgo, magai užleido ant gyvulio demoną ir privertė jį taip stipriai blaškytis, kad niekas nebepajėgė jo sulaikyti. Tada Grigalius, iš dvasios apreiškimo atpažinęs šėtonišką išmonę, persižegnojo ir ne tik išlaisvino žirgą nuo dūko, bet ir amžinu aklumu nubaudė piktadarius. Pripažinę savo nusikaltimą, tie vėliau gavo šventojo krikšto malonę; re­gėjimo jiems, kad magijos meno iš naujo neskaitytų, Grigalius nepanoro grąžinti, tačiau nurodė juos išlaikyti iš bažnytinių atsargų“...

Tęsinį skaitykite 2017 04 15 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Jei absoliučiai gerai jautiesi, galbūt nesi visiškai sveikas.
Jei galva prakaituoja, tai nereiškia, kad ji dirba.
Jeigu jie yra, jie yra reikalingi – parazitai.
Kad ir su savimi kalbiesi, vis tiek nori būti išgirstas.
Jei žmogui trūksta, tai jis mano, kad pinigų.
Kai mintys viena kitą veja, gali visai išsivaikyti.
Tas mąslus inteligento žvilgsnis – nuo šuniško gyvenimo.
(Jurgis Gimberis)

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

IŠNUOMOJU žemę su didele kūdra (yra galimybė nusipirkti). Tinka poilsiui ir žuvininkystės verslui. Apie 1 ha žemės galima dirbti. Šalia yra Lukno ežeras.  Tel. (8-686) 77639, el. p. rimantasemilija@gmail.com

 

PADEDAME paruošti reikiamus dokumentus pastatų įregistravimui
Statybų inspekcijoje (VTPSI).
Konsultuojame visais nekilnojamojo turto klausimais.
Tel.: (8-698) 18325, (8-608) 30123.

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas.
Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas