utenis 11

Tuesday, August 21, 2018

Šventadienio paraštėse

„Pasaulyje jūsų priespauda laukia“

Valerijus RUDZINSKAS

 

Mylimąją ištiko neganda: „Užtiko mane panaktiniai, apeidami miestą; jie sumušė ir sužeidė mane, – tie sienų panaktiniai atėmė man skraistę!“
Tačiau mylimoji nenuleido rankų ir nesitraukė nuo užsibrėžto tikslo. Ji negrįžo į namus gydomaisiais tepalais tepti ar tvarstyti sumuštų vietų, nelaukė, kol išnyks mėlynės. Nepuolė ieškoti naujos skraistės. Priešingai, pamiršusi visus sunkumus, atkakliai veržėsi į priekį. Sutikusi Jeruzalės dukras, ėmė joms pasakoti apie savo meilę...
Mes lygiai taip pat, nebodami jokių gyvenimo išbandymų, neturime liautis kalbėję apie meilę Viešpačiui... Taigi mylimoji taria Jeruzalės dukroms, sužadindama jų susidomėjimą: „Prisaikdinu jus, Jeruzalės dukros! Jeigu sutiksite mano mylimąjį, pasakykite jam, kad aš sergu iš meilės. Kuo tavo mylimasis skiriasi nuo kitų, o gražiausioji iš moterų? Kuo tavo mylimasis skiriasi nuo kitų, kad tu mus taip prisaikdini?“
Tuomet mylimoji ima pasakoti, koks yra jos mylimasis... Mūsų kalbos taip pat turi būti nukreiptos į Viešpatį. Esame kviečiami liudyti Jį visiems ir visuomet, surasdami pasakojimui pačius nuoširdžiausius, iš mūsų sielos gelmių išplaukiančius žodžius, pagimdytus begalinės meilės Jėzui, kad tie žodžiai taptų kitus įkvepiančiais ir uždegančiais drauge su mumis sekti Jėzų...

Tesinį skaitykite 2017 07 08 „Utenyje“

„Pasaulyje jūsų priespauda laukia“

Valerijus RUDZINSKAS

Kur mes galime rasti laimę?
Pamenu seniai girdėtą pasakojimą apie daugiau nei prieš šimtą metų įvykusį nutikimą viename Danijos mieste. To miesto žmonės dėl kažkokių priežasčių sukilo prieš merą. Susirinko jį nulinčiuoti. Vieni atėjo nešini šakėmis, kiti spragilais, treti lazdomis ar net šautuvais. Kai meras juos pamatė, puolė bėgti. Žmonės ėmė vytis, tačiau meras buvo greitesnis, nes jie besivydami vienas kitam trukdė. Pagaliau meras užmiestyje pribėgo vieną skurdžią trobelę ir įsiveržė pro duris. Ėmė maldauti namų šeimininkės: „Mieloji ponia, gelbėk mane, padėk man pasislėpti nuo įtūžusios minios!“ Moteris greit merą pavožė po didžiule statine su dviem dugnais. Į viršutinį pripylė vandens ir atrodė, kad visa statinė sklidina vandens. Minia lakstė aplinkui rėkdama, o meras sunerimęs ėmė pusbalsiu šeimininkės klausinėti: „Sakyk, ar tikrai čia man saugu?“ Šeimininkė jam atsakė: „Tikrai saugu. Prieš dvejus metus, kai tu mūsų mieste persekiojai krikščionis, norėdamas juos išnaikinti, po ta pačia statine aš paslėpiau savo krikščionį vyrą ir nei tu, nei tavo pasiuntiniai jo čia nesuradote...“
Pamokanti istorija. Kai kuriais klausimais moralą galime susikurti patys... Tačiau ar iš tiesų žmogus, pavožtas po statine, atranda laimės salą? Aišku, kad ne. Nebent trumpai akimirkai. Laikinoji mūsų laimė gali akimirksnį tęstis po statine, tačiau jokiu būdu ne ilgalaikė ir ne amžinoji. Mūsų amžinoji laimė – Jėzus.
Bažnyčiose mes giedame giesmę: „Dieve, arčiau Tavęs veržias širdis“... Tačiau, jei būtume sąžiningi, turėtume giedoti: „Pinigai, karjera, mašinos ir namai, lengvas bei laisvas gyvenime, arčiau jūsų veržias širdis...“ Suvokiame, kad šiuose žodžiuose slypi dalis tiesos. Taip pat suvokiame, kad taip ilgiau negali tęstis.

Tęsinį skaitykite 2017 07 01 „Utenyje“

„Būkite dėkingi!

Valerijus RUDZINSKAS

(Pradžia 06 10 d. numeryje)

Žmogų gydo ne kančios vengimas, ne bėgimas nuo jos, bet gebėjimas kančią priimti bei per ją bręsti, vienijantis su Kristumi, kuris su begaline meile kentėjo, atrasti joje prasmę.“
Toliau Benediktas XVI labai suprantamai perteikia krikščionišką kančios sampratą: „Kentėti su kitu, dėl kitų; kentėti dėl meilės tiesai ir teisingumui; kentėti iš meilės ir tam, kad taptum tikrai mylinčiu asmeniu, - štai pagrindiniai žmogiškumo ele­mentai, kurių atsisakydamas žmogus sugriautų pats save. Bet ir vėl kyla klausimas: ar esame tam pajėgūs?
Ar kitas pakankamai svarbus, kad dėl jo pasidaryčiau kenčiantis?
Ar tiesa man pakankamai svarbi, kad būtų verta kančios kainos?
Ir ar meilės pažadas toks didelis, kad pateisintų mano savęs dovanojimą?
Žmonijos istorijoje krikščioniš­kasis tikėjimas reikšmingas kaip tik dėl to, kad jis nau­jaip ir kaip niekada giliai pabudina žmogaus gebėjimą kentėti šiais jo žmogiškumui esminiais būdais. Krikščioniškasis tikėjimas mums parodė, kad tiesa, teisingumas, meilė yra ne vien idealai, bet ir realiausia tikrovė“...
Vėl sugrįžkime prie popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo pavyzdžio. Didysis popiežius neslepia jautrumo bei atidos kitų kančiai, skausmingai išgyvena pasaulio neteisybę, daro, ką tik įstengia, norėdamas sumažinti kenčiančių žmonių vargą. Dėl to parašė daug dokumentų, pasakė daug kalbų, vykdė milžinišką diplomatinę veiklą, apeliavo į valstybių vadovų sąžinę. Popiežius neslėpė savo jausmų, regėdamas kančią...
Po apsilankymo vergų saloje, Senegale, Šventasis Tėvas nesiliovė apie tai kalbėjęs. Buvo pritrenktas ir susirū­pinęs, visų pirma dėl tų vargšų vaikų, kurie tapo nie­kingos prekybos aukomis. Ir nerado sau ramybės dėl to, kad tą baisų nusikaltimą įvykdė žmonės, vadinantys save krikščionimis...
Kardinolas Stanislaw Dziwisz prisimena: „Čade, važiuodami kartu su popiežių lydin­čiais automobiliais Sahelio link, privažiavome mažą kaimelį, kuriame buvo tik keletas vargingų trobelių. Šventasis Tėvas paprašė sustoti, įėjo į vieną iš tų name­lių, pasikalbėjo su ten gyvenančiais žmonėmis. Norėjo juos pamatyti. Norėjo suprasti. Ir galbūt iš to, ką matė ir suprato, pasisėmė jėgų kalbai, kurioje kvietė pa­saulio bendruomenę nepamiršti savo pareigos rūpintis Afrika.“
Brazilijoje popiežių nuvežė į vieną varguomenės gyvenamąjį kvartalą, kur vieš­patavo baisus skurdas. Prisimenu jo akis. Jis beviltiškai žvalgėsi aplink, tarsi nežinodamas, ką daryti, – tenai tą akimirką – kad galėtų sumažinti tų žmonių kančias. Staiga nusimovė popiežiaus žiedą ir padovanojo tiems žmonėms...

(Pabaiga)

„Būkite dėkingi!“

Valerijus RUDZINSKAS

Laiške kolosiečiams apaštalas skatina: „Būkite dėkingi!“ Kad išties itin svarbu būti dėkingiems, Šventasis Raštas primena daug kartų. Visų jų paminėti neįmanoma, tačiau keletą prisiminkime. Laiške tesolonikiečiams raginama: „Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje.“ Ta pati mintis kartojasi Pirmajame laiške korintiečiams: „Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras; nes amžina jo ištikima meilė!“ Už ką turime Dievui dėkoti? Už Kristų!Laiške kolosiečiams atskleidžiama Kristaus svarba. Juk „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, – visa sukurta per jį ir jam. Jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi. Ir jis yra Kūno – Bažnyčios – galva. Jis – pradžia, mirusiųjų pirmgimis, kad visame kame turėtų pirmenybę. Dievas panorėjo jame apgyvendinti visą pilnatvę ir per jį visa sutaikinti su savimi, darydamas jo kryžiaus krauju taiką, – per jį sutaikinti visa, kas yra žemėje ir danguje.
Visuomet privalome dėkoti Dievui už Kristaus kančią, per kurią tapome atpirkti ir patyrėme didžiausią gailestingumą. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II enciklikoje „Dives in misericordia“ rašo: „Didžiojo penktadienio įvykiai, o prieš tai malda Getsemanėje iš esmės keičia visą meilės ir gailestingumo ap­reiškimo mesijinėje Kristaus pasiuntinybėje eigą. Tasai, kuris „vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas“, „visokias ligas bei negales“, pats tampa labiausiai vertas pasigailėjimo ir kelia užuojautą suimtas ir išjuoktas, pasmerktas ir nuplaktas, erškėčiais vainikuotas, nukryžiuotas ir ant kryžiaus baisiose kančiose atiduodąs dvasią.

Tęsinį skaitykite 2017 06 10 „Utenyje“

„Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje“

Valerijus RUDZINSKAS

(Pradžia 05 20 d. numeryje)

Dar viena istorija aprašyta Esteros knygoje.
Gyveno kitados žmogus, vardu Hamanas, provokavęs karalių išžudyti žydus. (Iš šio biblinio teksto sužinome, kad jau tais itin tolimais laikais prasidėjo antisemitizmo užuomazgos). Istorija labai panaši į piktojo Nabalo istoriją. Čia galioja tas pats principas: dėkinga širdis atveria duris Dievo veikimui mūsų gyvenime, o nedėkinga širdis – prišaukia velnio veikimą... Įsigilinkime į Hamano istoriją:
„Tą naktį karalius, negalėdamas užmigti, paprašė atnešti Atžymų - Metraščių - knygą. Ji buvo skaitoma karaliui. Skaitant buvo rasta pažymėta, kad Mordekajis buvo pranešęs apie Bigtaną ir Terešą, du karaliaus eunuchus, rūmų slenksčio sargus, rengusius sąmokslą nužudyti karalių Ahasuerą. „Kokia garbė ar paaukštinimas buvo suteikta už tai Mordekajui?“ - teiravosi karalius. „Nieko jam nebuvo duota“, - atsakė pas karalių esantys tarnai.
„Kas yra kieme?“ - paklausė karalius. Hamanas buvo ką tik įėjęs į karaliaus rūmų prieškiemį pakišti minties karaliui, kad Mordekajis būtų pakartas kartuvėse, kurias jis buvo prirengęs. Karaliaus tarnai jam atsakė: „Hamanas laukia kieme.“ – „Tegu įeina!“ – tarė karalius. Hamanui įėjus, karalius jį prakalbino: „Ką reikėtų padaryti žmogui, kurį karalius nori ypatingai pagerbti?“ Hamanas pagalvojo: „Ką kitą norėtų karalius labiau pagerbti, jeigu ne mane?“ Jis tad karaliui taip atsakė: „Žmogui, kurį karalius nori pagerbti, turėtų būti atneštas karališkas apdaras, kurį yra vilkėjęs karalius, ir atvestas žirgas, ant kurio karalius jojo, kai jam ant galvos buvo uždėtas karaliaus vainikas. Apdaras ir žirgas turėtų būti pavesti vienam kilmingiausiųjų karaliaus pareigūnų. Teaprengia jis žmogų, kurį karalius nori ypatingai pagerbti, ir, užsodinęs jį ant žirgo, teveda tą žmogų per miesto aikštę ir jo priekyje eidamas tegu skelbia: „Taip daroma žmogui, kurį karalius nori ypatingai pagerbti!’“

Tęsinį skaitykite 2017 05 27 „Utenyhje“

„Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje“

Valerijus RUDZINSKAS

Laiške Tesolonikiečiams raginama: „Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje“ (Tes 5, 18).
Turime būti dėkingi Kristui už prisikėlimą ir mūsų atpirkimą. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II enciklikoje „Dives in misericordia“ rašo, kad per kryžių ir prisikėlimą vyksta „gailestingosios meilės apreiškimas vargšams, kenčiantiems ir kaliniams, neregiams, prislėgtiesiems ir nusidėjėliams“...
Deja, nutinka, kad šios gailestingosios meilės asmeniškai nepažįstame, nesame jos patyrę, nejaučiame poreikio ją išgyventi...
Rašytojas Vilhelmas Bušas pateikia gražų palyginimą...
Bažnyčiose dažnai būna spalvotų vitražų. Kai šviesią dieną žiūrite į juos iš lauko, jie atrodo juodi, spalvų beveik nematyti, bet jei įeinate į bažnyčią, visos spalvos iš karto sužėri. Galime tai palyginti su krikščionių tikėjimu. Kol žiūrėsiu į jį iš lauko, nieko nesuprasiu - viskas atrodys tamsu. Bet reikia rizikuoti ir įeiti į vidų! Reikia susipažinti su Jėzumi! Jam atsiduoti, Juo pasitikėti! Tada viskas paaiškės! Vienas žingsnis iš mirties į gyvenimą - ir iš karto krikščionybė tampa aiški, suprantama...
Susipažinę su Jėzumi tampame Jam dėkingi. Krikščionybė be dėkingumo neįmanoma...
Nedėkingumas sugriauna žmogaus gyvenimą. Atsiverskime Šventąjį Raštą. Pirmojoje Samuelio knygoje pasakojama apie nedėkingą žmogų, vardu Nabalas. Jis buvo labai turtingas, turėjo didžiules ožių ir avių bandas, tačiau jo širdis buvo nedėkinga. Nabalo piemenys saugiai jausdavosi tuomet, kai netoli būdavo karaliaus Dovydo kariuomenė.
Kartą karaliui Dovydui prireikė pagalbos. Deja, Nabalas atsisakė padėti. Tačiau Nabalo žmona Abigailė buvo protinga moteris. Ji sugebėjo ištaisyti vyro klaidą, panaikindama Dovydo įtūžį. Ji perdavė kariuomenei produktus, kurių buvo prašęs Dovydas. Betgi istorija tuo nesibaigia. Nedėkingumas Nabalą pražudė.

Tęsinį skaitykite 2017 05 20 „Utenyje“

Vieta Jūsų reklamai

Decrease font size Default font size Increase font size

kasyba1

Renginiai

Renginiai

Renginiai

Renginiai

next
prev

Renginiai

next
prev

Dienos anekdotas

Motina klausinėja dukrą prieš vestuves: „Ar tavasis pasipasakojo apie ankstesnes merginas?“ – „Ne.“ – „Tai ožys! O tu ar pasakojai apie savo vaikinus?“ – „Aišku, ne!“ – „Protinga mergaitė!“
Paskaita apie alkoholio žalą. Lektorius: „Statistika rodo, kad geriančius vyrus kur kas dažniau palieka žmonos.“ Klausimas iš salės galo: „Ir kiek ilgai reikia gerti, kad žmona išeitų?“
Reklama: „Mūsų naujasis triašmenis skustuvas – vienu mostu įsipjausite triskart!“
Vyras klausia žmonos: „Ar tu uždėjai slaptažodį mūsų kompiuteriui?“ – „Taip, kad vaikai nelįstų.“ – „Ir koks tas slaptažodis?“ – „Labai paprastas – mūsų vestuvių data.“ – „O velnias!“

Šildomų grindų, katilinių montavimas.
Šilumos siurbliai
oras-vanduo, katilai.
Pristatome ir kokybiškai montuojame.
Tel. 8 603 18700.

 

IŠNUOMOJU žemę su didele kūdra (yra galimybė nusipirkti). Tinka poilsiui ir žuvininkystės verslui. Apie 1 ha žemės galima dirbti. Šalia yra Lukno ežeras.  Tel. (8-686) 77639, el. p. rimantasemilija@gmail.com

 

PADEDAME paruošti reikiamus dokumentus pastatų įregistravimui
Statybų inspekcijoje (VTPSI).
Konsultuojame visais nekilnojamojo turto klausimais.
Tel.: (8-698) 18325, (8-608) 30123.

 

PARDUODU Pakalnių gyvenvietėje nebaigtą įrengti Alytaus tipo namą, rūsys po visu namu, yra ūkio pastatai, 3765 kv. m namų valdos žemės sklypas.
Nebaigtą įrengti požeminį trijų kamerų cechą su 0,0721 ha žemės sklypu.
Žemės ūkio paskirties 2,17 ha žemės sklypą su 0,08 ha vandens telkiniu. Ideali vieta motininių sraigių verslui, galima auginti chitake grybus. Yra projektas ir visi leidimai. Galima pirkti atskirai.
    Tel. +370 680 12762.

nuotr2

nuotr1

Kalendorius

loader

Varduvininkai

Cecilija, Steigintas, Dargintė
next
prev

Statistika

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas